Aktualijos

Pagalbą ukrainiečių kariams į priešakines fronto linijas vežiojantis ir karo žiaurumą iš arti matantis visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius stebisi mūsų valdžios aplaidumu ir vadina tai kolaboravimu su priešu. Esą mes visiškai nesirūpiname naujų slėptuvių statymu ir įrengimu, o negana to, nepasirūpiname kaip išvešime žmones iš sostinės, kuri yra neapginama ir neevakuojama.  Apie tai Š. Jasiukevičius kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja užsieniečių. Per metus jų skaičius išaugo 56 tūkst. ir dabar sudaro beveik 142 tūkstančius, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Pasak Užimtumo tarnybos, didžiąją Lietuvoje dirbančių užsieniečių sudaro trečiųjų šalių piliečiai – jų skaičius siekia 131,4 tūkst. – per metus šių užsieniečių padaugėjo 52 tūkstančiais. Europos Sąjungos (ES) piliečių skaičius darbo rinkoje augo 4 tūkst. – dabar šalyje dirba 10 tūkst. europiečių.

Kilus diskusijoms dėl premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimų apie esą egzistuojančias teisines kliūtis, ribojančias Lenkijos kariuomenės pagalbą Lietuvai, kritika Vyriausybės vadovei pasigirsta ir iš Seimo. Viešą konservatorės retoriką, sukėlusią abejones dėl Vilniaus sąjungininkų įsipareigojimų, kritikuoja tiek kolegos valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicija.

Kaip niekam nepastebėjus pavogti ir pralošti 40 milijonų eurų – susidomėjo Seimo nariai. Antikorupcijos komisija imasi narplioti šią dešimtmečio aferą ir kartu svarsto, kaip sutramdyti probleminius lošėjus. Finansų ministerija jau žada griežtinti lošimus ir liepti lošimo organizatoriams prižiūrėti probleminius lošėjus, nors šie į kazino ir suneša didžiausią dalį pelno.

Australijoje gyvenanti ir dirbanti Meda atskleidžia tikrąją egzotiškų gyvūnų ir neįprastų dydžių vorų paslaptį. Ji dalijasi savo patirtimi ir patarimais apie bilietų paiešką bei vietinės kultūros suvokimą. Taip pat išryškina neturistinių vietų privalumus, nes vietiniai ten priima keliautojus kaip savus. Jauna mergina išsklaido mitus apie pavojingus gyvius ir nenormalaus dydžio vorus, dėl kurių žmonės prisibijo lankytis Australijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo ginčą tarp buvusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo Ričardo Pociaus ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) dėl anksčiau tarnybos vadovui skirto papeikimo. Sprendimą teismas byloje planuoja paskelbti kovo pabaigoje. LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė Eltai patvirtino, kad teismas bylą dėl R. Pociui skirto papeikimo išnagrinėjo trečiadienį.

Seimas ėmėsi taisyti rinkimų į Europos Parlamentą (EP) tvarką, kad ji būtų suderinta su europinėmis taisyklėmis. Parlamentas sekmadienį po pateikimo pritarė Rinkimų kodekso pataisoms, kad būtų atsisakyta aukštesnės 7 proc. balsų kartelės koalicijoms ir visiems sąrašams būtų taikomas vienodas 5 proc. barjeras. Už tai po pateikimo balsavo 91 Seimo narys, vienas buvo prieš ir septyni susilaikė.

Sekmadienį Seimas apsisprendė dar dviem savaitėmis pratęsti laikinosios parlamento komisijos, tiriančios pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją, darbą. Už komisijos darbo pratęsimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš – 23, susilaikė 15 parlamentarų.

Seimas sekmadienį pritarė, kad laisvės atėmimo bausmę šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys būtų pašalintas iš reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojo pareigų. Už balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 4 parlamentarai, balsavusių prieš šį siūlymą nebuvo.

Vilniaus mero Valdo Benkunsko brolio Giedriaus valdomam medicinos centrui Šilutėje mesti kaltinimai sukčiavimu. Esą įstaiga įsirašydavo atliktas medicinines paslaugas: nors pacientai nei paslaugų, nei centro darbuotojų nebuvo regėję akyse. Tyrimą atliko ir Valstybinė ligonių kasa. Jos specialistai įrašuose aptiko slaugytoją, kuri neva per vieną dieną aplankė ir medicinines paslaugas suteikė net šimtui pacientų.

Remigijus Žemaitaitis, ta proga, kad kandidatuoja į prezidentus, parodė viską, ką tik gali. Deklaravosi namais, augintiniais, vaikais ir, svarbiausia, savo žmona Živile. Remigijus, kaip žinia, nelabai laiko liežuvį už dantų, todėl dabar turi problemų. Už tai, kad viešai taškėsi antisemitiniais pareiškimais, gali sulaukti apkaltos ir po jos būti išspirtas iš Seimo. Bet toks scenarijus visai patiktų  žmonai Živilei, kuri tikisi, kad tada jos vyras daugiau laiko leistų namuose.

Parlamentarai sekmadienį priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje. Jie nutarė iš naujo svarstyti, ar medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras reikia leisti naudoti naktinius taikiklius. Už tokį sprendimą balsavo 76 Seimo nariai, 45 parlamentarai norėjo, kad įstatymo pataisa būtų laikoma nepriimta.

Premjerė Ingrida Šimonytė neigia konservatorius pernelyg užaštrinus retoriką dėl karo, taip esą siekiant telkti rinkėjus, anot jos, panašiai kalba ir ekspertai, ir kitų valstybių politikai, tarp jų ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Parlamentarai sekmadienį pradėjo priešpaskutinę šios kadencijos sesiją, daugiausia dėmesio žada skirti saugumo ir gynybos klausimams. „Šiuo senų grėsmių ir naujų iššūkių pasaulyje turime veikti ir drąsiai, ir apdairiai. Privalome pasirinkti tinkamus prioritetus, tarp kurių visokeriopas valstybingumo, nacionalinio saugumo stiprinimas turėtų būti svarbiausias“, – pradėdama pavasario sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Naujausi skaičiai rodo, kad į ligonines papuola vis jaunesni vaikai – net ir šeštokai, apsvaigę nuo narkotikų. Į reanimaciją vaikai vežami net iš mokyklų, gatvės ar jaunimo pasilinksminimo vietų.  Specialistai kraupsta, kad patys tėvai vaikams per gimtadienius dovanoja elektronines cigaretes ir nemano, kad stumia juos į pražūtį. Vien Vilniuje į Priklausomybės ligų centrą per mėnesį dėl kvaišalų vartojimo kreipiasi apie šimtas vaikų, kai kuriems iš jų prireikia ilgo gydymo.

Popiežiaus Pranciškaus raginimas Ukrainai iškelti baltą vėliavą ir derėtis dėl taikos yra dovana Rusijos propagandai, sako Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Labai gaila, kad tokios dovanos yra dovanojamos Rusijos propagandai“, – sekmadienį Seime žurnalistams sakė ji. „Šiandien kaip kontrastą matau cituojamus popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius apie tai, kad taiką taip pat reikia iškovoti, kad taika nėra vien karo nebuvimas.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Premjerė Ingrida Šimonytė kaip vieną galimų gynybos sektoriaus finansavimo šaltinių artimiausioje perspektyvoje nurodo privataus ir viešojo sektoriaus partnerystę, bet pažymi, kad tai būtų tik finansinės naštos perkėlimas vėlesniems laikams.

Uždarius Raigardo ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktus (PKP), smarkiai išaugo krovininio ir kito transporto eilės likusiuose punktuose, rodo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenys. Kaip Eltai teigė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas ir Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso (LPSA) vadovas Audrius Cuzanauskas toks uždarymas ir eilių pailgėjimas neigiamai paveikė krovininio transporto vairuotojus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valstybės institucijos ne visada nuosekliai pateikia informaciją apie baltarusių diasporos keliamas grėsmes. Ji atkreipia dėmesį, kad saugumo grėsmės yra indikuojamos ir dėl kitų socialinių grupių. „Vyriausybė yra priėmusi ne vieną sprendimą, kad tas masiškumas būtų gerokai mažesnis. Ir, man atrodo, kad mūsų institucijos šį klausimą mėgsta pateikti kartais ne iki galo nuosekliai.

Seimo sesijoje spręsiantis tiek nacionalinio, tiek socialinio saugumo klausimams, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen palinkėjo Seimui „reikšmingų sprendimų“ besikeičiančiame geopolitiniame kontekste. „Šioje sesijoje matysime ne vieną iniciatyvą, susijusią su nacionalinio saugumo reikalais, tarp jų – ekonominiu, energetiniu saugumu, užtikrinančiu stabilų šalies ūkio vystymąsi.

Ne tik supūliavę, skaudantys dantys, bet ir muštynėse, avarijose negrįžtamai sužaloti veidai – dėl tokios skubios pagalbos pacientai atsiduria Žalgirio klinikos Priėmimo skyriuje. Ne tik jam, bet ir visai ligoninei vadovaujantis 17 metų medicinos mokslams paskyręs ir vienu iš nedaugelio tokių specialistų Lietuvoje esantis burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius papasakojo apie iššūkius darbe ir neeilinį pacientą – karį iš fronto Ukrainoje.

Seimo konservatorių frakcija vietoje „Skaidrinam“ iniciatyvos dėmesio susilaukusio Justo Džiugelio į Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko pareigas siūlo skirti Paulę Kuzmickienę. „Frakcija deleguoja Paulę Kuzmickienę, kuri praeitoje kadencijoje dirbo SRDK komitete, tai turi žinojimą ir išmanymą. Ir  viliuosi, kad tęsis sėkmingas komiteto darbas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kariuomenės analitikai pernai fiksavo net pusketvirto tūkstančio propagandos ir dezinformacijos atvejų. Pradedant Vilniuje vykusiu NATO viršūnių susitikimu ir mūsų istorijos iškraipymu, baigiant informacinėmis atakomis vakaruose, kur rusai aiškina, kad kilus karui Lietuvos ginti neverta. Rusai bando skleisti ir žinutes, kad Lietuvos kariai bus siunčiami kariauti į Ukrainą.

Kai prieš keletą metų kalbėjomės su gydytoju kardiologu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriumi, Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu Raimondu Kubiliumi, jis pateikė statistinių duomenų, patvirtinančių senoką išvadą, jog širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) mūsų šalyje yra dažniausia visų mirčių priežastis. Tačiau tuo pat metu atkreipė dėmesį, kad situacija po truputį gerėja.

Po sunkios ligos mirė žinoma Lietuvos grafikė Irena Daukšaitė-Guobienė. I. Daukšaitės-Guobienės gedi sūnūs Dominykas Guobys ir skulptorius Džiugas Katinas bei keturi anūkai: Alna, Lija, Austėja ir Leonas.  Skelbia, kur bus galima atsisveikinti su velione I.Daukšaitė – Guobienė gimė 1942 m. rugsėjo 11 d. Kaune. 1961–1966 m. studijavo Valstybiniame Vilniaus dailės institute grafikos specialybę. 1971 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.

Darbėnuose esančiame Auksūdžio kaime Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ planuoja statyti metanolio ir žaliojo vandenilio gamyklą – į šią gamyklą bus investuota apie 400 mln. eurų. Kol kas tiksli vieta nepasirinkta – įmonė renkasi tarp kelių lokacijų Kretingos ir Akmenės rajonuose.

Lietuvoje dar gali būti apie 50 automobilių rusiškais numeriais, teigia muitinė. Pirmadienį baigsis terminas, iki kada Rusijoje registruotų transporto priemonių savininkai turėjo jas perregistruoti Europos Sąjungoje (ES). „Muitinės duomenimis, Lietuvoje yra kelios dešimtys dar važinėjančių automobilių su Rusijoje registruotais numeriais. Labai apytikslis skaičius – apie 50“, – BNS informavo Muitinės departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė.

Vienas amerikiečių menininkas sugalvojo kiek neįprastą LEGO kaladėlių panaudojimo būdą. Jau 20 metų jis dieną iš dienos iš mažų detalių dėlioja didelius meno kūrinius. Edvardo Munko „Klyksmas“, Da Vinčio „Mona Liza“ ir daugelis kitų pasaulio meno šedevrų iš LEGO dabar stebina lankytojus neįprastu formatu. Mikelandželo „Dovydas“, Van Gogo „Žvaigždėta naktis“ ir da Vinčio „Mona Liza“ – visame pasaulyje žinomi kūriniai nušvito naujomis spalvomis.

Sekmadienį pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje pralamentas spręs dėl laivės atėmimo bausme nuteisto Vytauto Gapšio atleidimo iš Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininko pavaduotojo pareigų. „Pavaduotojas, kuris negali eiti savo pareigų, neturi tų pareigų užimti. Kaip žinome, Vytautas Gapšys formaliai Seimo nario statusą išlaiko, bet dirbti Seimo nario darbo, būnant įkalinimo įstaigoje, nėra galimybių ir turbūt artimiausiu metu nebus“, – Eltai teigė Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.

Seimas sekmadienį renkasi į priešpaskutinę šios kadencijos sesiją – ją pradės prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, kuris leido medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, bus pristatyti prasidedančios sesijos darbai. Pavasario sesijos pirmajame posėdyje numatoma pateikti sesijos darbų programos projektą.

Prancūzija atsidūrė per žingsnį nuo aborto teisės įrašymo į Konstituciją. Nors daugelyje šalių abortų klausimas kelia daugybę ginčų, pereinančių į protesto akcijas, Prancūzijos parlamentas pritarė, kad į šalies Konstituciją būtų įtraukta „garantuota laisvė“ nutraukti nėštumą. Dar užpernai birželį JAV panaikino konstitucinę moterų teisę į abortą ir dabar kiekviena valstija pati sprendžia, ar leisti moterims nutraukti nėštumą, tačiau Prancūzija nusprendė eiti kitu keliu.

Kauno Laisvės alėjoje darbininkai skuba pjauti keliasdešimt liepų, o gyventojai dėl tokio užmojo niršta, bet savivaldybė įpykusius žmones skuba raminti. Aplinkosaugininkai tikina pjausiantys 23 itin blogos būklės ir ligotus medžius ir dar šį pavasarį vietoje jų pasodins dideles naujas liepas. Arboristai negaili kritikos savivaldybei, esą laiku pasirūpinus medžiais, dalį jų buvo galima išsaugoti, o dabar teks nupjauti. Laisvės alėjoje burzgia pjūklai ir krenta liepos.

Lietuva jau ne vienus metus linksniuojama kaip viena iš labiausiai į priklausomybę nuo raminamųjų vaistų įklimpusių Europos šalių. Gydytojai negailestingi – į šį liūną gali įgrimzti tiek darbingo, tiek vyresnio amžiaus žmonės, o pagyti gali būti sunkiau nei nuo priklausomybės narkotikams. Tiesa, specialistai įžvelgia ir šviesą tunelio gale, mat sugriežtinus šių vaistų pardavimo tvarką jau matomi rezultatai į teigiamą pusę.

Vis daugiau šalies gyventojų sąmoningai palaiko organų ir audinių donorystę, rodo Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa. Remiantis apklausos duomenimis, organų donorystei pritaria 83 proc. tyrimo dalyvių, o tai yra 11 proc. daugiau nei prieš dvejus metus. Tuomet donorystei pritarė 72 procentai.

Lietuvoje pernai sulaikyti du žmonės, kurie įtariami šnipinėję Baltarusijai. O kelios dešimtys įmonių, veikiančių Lietuvoje, padeda Rusiją aprūpinti sankcionuotomis prekėmis, kurių tiekimo schemas organizuoja Kremliaus specialiosios tarnybos. Tai paaiškėjo saugumui ir karinei žvalgybai paviešinus metinę grėsmių ataskaitą. Joje skelbiama, kad Lietuvoje neregėtą aktyvumą įgavo Lukašenkos KGB agentai, o grėsmė Lietuvai dėl Rusijos agresijos nuolatos auga.

TV3 žinių žurnalistai nufilmavo ir prakalbino sostinėje savo kūną pardavinėjančias prostitutes. Moterys atvirai pasakoja, kad prostitutėmis dirba jau ne vienerius metus ir gautus pinigus išleidžia dozei. Už pusvalandį kūniškų malonumus jos iš klientų gauna nuo 30 iki kelių šimtų eurų. TV3 žurnalistams pavyko užfiksuoti ir narkotikus, kuriuos išsinuomotame hostelio kambaryje vartojo laisvo elgesio moterys.

Akcijai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą, Seime kyla iniciatyva reglamentuoti parlamentinių lėšų naudojimą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad sugriežtinti tvarką būtų galima nustatant išlaidų limitus bei dažniau rengiant finansines atskaitas. „Kol parlamentinės lėšos egzistuos, tol, tikėtina, kad atsiras vienas kitas, kuriam gali kilti klausimų dėl jų panaudojimo. Šiuo metu matau vieną kelią – sugriežtinti tvarką, nes panašu, kad to reikia“, – Eltai teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Panevėžio rajono savivaldybė svarstys, ar iš teistos buvusios garsiausios Panevėžio rajono šeimynos įkūrėjos Gražinos Grigaliūnienės atimti garbės pilietės vardą, kai gaus oficialius dokumentus apie teismo nuosprendį. „Mes užklausėme teismo kelių dokumentų. Kol kas žinome tai (apie teismo nuosprendį – BNS) iš visuomenės informavimo priemonių, jokio dokumento neturime“, – BNS šią savaitę sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.

Seimo nario Mindaugo Puidoko vadovaujama Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP) Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvauti planuoja koalicijoje su Žemaičių partija. Partijos šeštadienį patvirtino savo kandidatų sąrašus. Surinkę po 10 tūkst. rėmėjų parašų jos sudarys vieną koalicinį sąrašą. LKDP ir Žemaičių partijos koalicija vadinsis „Pirmiausia – Lietuva!“, pirmuoju numeriu jos kandidatų sąraše bus įrašytas M. Puidokas.

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis ar patenkantys į didelę jų riziką laukia itin naujo efektyvaus vaisto kompensavimo. Pasak medikų, šis gydymas yra stiprus žingsnis į priekį. Nors pacientams jis jau yra nemokamai prieinamas kitose Europos šalyse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar tik pradeda svarstyti vaisto kompensavimo klausimą.

Krašto apsaugos stiprinimas ir jos finansavimo didinimas, socialinio saugumo projektai, energetinės nepriklausomybės stiprinimas, ekonomikos ir finansų srities klausimai – tai sekmadienį prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos prioritetai. Sesijos darbų projekte – daugiau kaip 430 teisės aktų projektų (be lydimųjų). Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 89, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 7, Seimo nariai (frakcijos) – 228 teisės aktų projektus.

 Įsikūrus naujai partijai „Nemuno aušra“ pastarąjį pusmetį Lietuvoje išaugo partijoms priklausančių asmenų skaičius, tačiau likvidavimas gresia „Drąsos keliui“. Teisingumo ministerijos duomenimis, šių metų kovo 1 dieną partijoms priklausė 101 tūkst. žmonių, tai yra 4,5 tūkst. daugiau nei pernai spalį, kai taip pat reikėjo deklaruoti partijos narių skaičių.

Policijos departamentas nesutinka su dalies Lietuvos gamintojų kritika, kad šalyje šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Licencijavimo skyriaus vadovas Audrius Čiupala įsitikinęs, kad šiuo metu ginklus gaminti norintiems asmenims galiojantis reguliavimas yra optimalus ir nesudėtingai įgyvendinamas. Puikus to pavyzdys, pasak jo, yra tai, kad šiuo metu ginklų gamyba Lietuvoje užsiima 24 ūkio subjektai.

Trisdešimt kilometrų nuo Baltarusijos sienos esantis Vilnius, pasak mero, neturi nė vienos slėptuvės. Savivaldybė teisinasi, kad po sovietmečio visas slėptuves išpardavė privatiems asmenims ir dabar esą reikia tenkintis tuo, ką miestas turi – priedangomis. Karo specialistai sako, kad priedangos nuo raketų ir bombų neapsaugo. O naujoms slėptuvėms pastatyti, pasak savivaldybės, vien Vilniui reikėtų milijardų eurų.

Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų teigia per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas. Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.

Druskininkuose gimęs Ernestas, išgyvenęs patyčias ir smurtą dėl to, kad turi totorių kraujo, dabar bando išsklaidyti iškreiptą žmonių požiūrį į islamo religiją. Jo manymu, požiūris į šią religiją keičiasi, tačiau žmonės vis dar jo „baidosi“ iš nesupratimo. Kokios patirtys padėjo suprasti, kad žmonės apie islamą neapsišvietę ir žino per mažai?  Mano vaikystė buvo labai sunki, nes mano mama totorė, o mano tėtis lietuvis. Aš į tai pats nekreipiau dėmesio, nors buvau krikštytas.

Kaune dėl teisėjos Vidos Jegorovienės elgesio kraupsta ir darbuotojai, ir procesų dalyviai. Su ja atsisako dirbti sekretorės ir padėjėjai, o bylų dalyviai skundžiasi įžeidinėjimais ir procesų vilkinimu. Teismo pirmininkas pripažįsta – dėl tokios teisėjos ir bėda, ir gėda. Jai iškelta jau trečia drausmės byla, o kaip ji baigsis, priklausys nuo teisėjų garbės teismo – du kartus teisėja atsipirko tik papeikimais ir toliau darbuojasi.

Lietuvoje birželio pradžioje ketinama surengti dvi savaites truksiančias tarptautines karines pratybas „Baltijos operacija 2024“. Tai numatyta Krašto apsaugos ministerijos parengtame nutarimo projekte.  Pratybų tikslas – suteikti galimybę treniruotis skirtingų šalių karinėms pajėgoms, stiprinti karinio atsako pajėgumą, užtikrinantį laivybos laisvę ir saugumą Baltijos jūroje. Anot dokumento, numatoma, kad birželio 4–21 dienomis vyksiančiose pratybose dalyvaus apie 10 tūkst.