„Mes užklausėme teismo kelių dokumentų. Kol kas žinome tai (apie teismo nuosprendį – BNS) iš visuomenės informavimo priemonių, jokio dokumento neturime“, – BNS šią savaitę sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius.
„Kai gausime juodai ant balto parašyta, tada ir spręsime, ką darome. Ten yra ne tik garbės pilietės titulas, bet ir pastatas, kuris buvo skirtas šeimynai savivaldybei priklausantis“, – pridūrė jis.
Moteris ir jos sutuoktinis Vidmantas Grigaliūnas ilgą laiką laikyti pavyzdiniais globėjais.
Panevėžio rajono savivaldybė rajono garbės pilietės vardą G. Grigaliūnienei suteikė 2014-aisiais, tačiau vasario pabaigoje apeliacinis teismas priėmė verdiktą su Grigaliūnais susijusioje byloje dėl septynerius metus prieš globojamas nepilnametes ir mažametes vykdytos seksualinės prievartos bei kitų nusikaltimų.
V. Grigaliūnas teismo sprendimu liko pripažintas kaltu dėl mažamečio bei nepilnamečio asmens išžaginimo, seksualinio mažamečio asmens prievartavimo. Jam skirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tuo metu G. Grigaliūnienę išteisinus dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ir pareigomis, jai skirta galutinė laisvės apribojimo bausmė pusei metų, ji taip pat turės sumokėti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą ir atsiprašyti nukentėjusiųjų.
Pasak mero, jei savivaldybei gavus dokumentus, informacija pasitvirtins, garbės pilietės vardas G. Grigaliūnienei bus panaikintas. Dėl to sprendimą turės priimti savivaldybės taryba.
A. Pocius negalėjo patikslinti, kada savivaldybė kreipėsi į teismą.
Anot mero, problema kyla ir dėl 1990 metais specialiai Grigaliūnams savivaldybės pastatyto dviaukščio pastato.
„Problema bus, jeigu jie nebeturės šeimynos, o jo paskirtis buvo būtent šeimynai“, – kalbėjo jis.
„Pastatas pastatytas ant jų pačių žemės, va problema didžiausia“, – pridūrė meras.
A. Pocius taip pat pridūrė, kad kitą savaitę numatytas posėdis dėl Grigaliūnų šeimynos likvidavimo.
„Kadangi oficialiai nėra uždaryta šeimyna teisine tvarka“, – sakė jis.
Byloje nukentėjusiomis pripažintos šešios merginos ir moterys, trys iš jų – dar nepilnametės. Manoma, kad vaikų globėja taip pat žinojo apie vyro daromus nusikaltimus, tačiau dėl nepranešimo apie nusikaltimą ji negalėjo būti teisiama, nes yra jo sutuoktinė.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad nusikalstamos veikos prieš mažametes bei nepilnametes globotines šeimynoje galėjo būti vykdomos 2009–2016 metais. Apie jas pranešė nukentėjusiosios, kai jau nebegyveno šioje šeimynoje.
Kaltinimų sulaukę sutuoktiniai kaltę neigė ir tikino, kad buvusios globotinės nori juos apšmeižti, neva norėjo gauti pinigų.
