Aktualijos

Šalies pietryčiuose penktadienį bus pasiektas stichinis meteorologinis reiškinys – kaitros rodiklis, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Kaitra fiksuojama kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 laipsnių. Meteorologų teigimu, oras daugelyje rajonų penktadienį įkais iki 27–31 laipsnio. Alytaus, Marijampolės, Utenos ir Vilniaus apskrityse trečiadienį aukščiausia oro temperatūra vietomis pakilo iki 30–31 laipsnio.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras penktadienį paskelbė naujausius duomenis apie situaciją Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirta beveik 5 tūkst. mėginių, iš kurių 8 teigiami. Tai reiškia, kad bendras atvejų skaičius šalyje išaugo iki 1792. Per parą naujų mirčių nuo viruso neužfiksuota.

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų yra patenkinti tuo, kaip Lietuvos Vyriausybė sprendė koronaviruso sukeltą krizę, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Birželio 5–13 dienomis atlikto tyrimo metu 58,8 proc. respondentų sakė, kad juos tenkino centrinės valdžios veiksmai, 26,4 proc. nurodė esantys nepatenkinti, o 14,8 proc. neturėjo nuomonės. Tyrimo duomenimis, Vyriausybės veiksmais labiau patenkinti vyresni žmonės nei jaunimas.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad leidus išplėsti užstato sistemą – į taromatus būtų galima priduoti daugiau stiklo, pavyzdžiui, vyno, sulčių, degtinės butelius –  taromatų sistema sužlugtų, rašo portalas delfi.lt.  „Jeigu mes iš „varpelių“ išimsime stiklą ir sudėsime į tuos taromatus, tai praktiškai sužlugdysime taromatų sistemą, o konteinerinę sistemą paliksime be didelės dalies jos veiklos.

Šalyje pamažu pradedama kalbėti apie suvaldytą koronaviruso bangą, tačiau karantino sąlygos tapo ne tik sudėtingu išbandymų žmonėms, bet tai neabejotinai paveikė verslo sektorius, kurie iki šiol bando prisitaikyti prie naujų reikalavimų. Ne išimtis ir prekybos tinklai, o dalis jų naujų saugumo reikalavimų atsisakyti nežada net ir pasibaigus karantino sąlygoms.

Artėjant naujiems Seimo rinkimams valdantieji valstiečiai prisiminė savo senus rinkiminius pažadus ir vėl grasina gydymo įstaigose prikurti valstybinių vaistinių. Visgi, šis planas jiems ir vėl stringa. Neužkrauti mokesčių mokėtojams abejotino verslo ragina ir Konkurencijos taryba, ir verslo organizacijos. Vaistų saugyklas ligoninėse ir poliklinikose valstiečiai užsimojo paversti vaistinėmis.

Jau kitą savaitę (birželio 22 d.) prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Pirmas egzaminas pagrindinėje sesijoje bus anglų kalbos valstybinis egzaminas, o paskutinis – fizikos valstybinis egzaminas. Liepos 22 d. prasidės pakartotinė sesija, kuri tęsis iki rugpjūčio 4 d. „Šiais metais egzaminus laikys daugiau nei 26 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių.

Atšaukus karantiną, Lietuvos kariuomenė baigia teikti pagalbą su pandemija kovojančioms institucijoms ir grįžta prie įprastinio karinio rengimo, veiklos ir tarnybos ritmo, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Įsigaliojus karantino režimui buvo aktyvuoti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operaciniai pajėgumai ir šimtai Lietuvos karių su pasieniečiais ir sveikatos specialistais vykdė jiems skirtas užduotis jūrų ir oro uostuose bei praleidžiamuosiuose punktuose pasienyje.

Susisiekimo ministerija devyniems valstybinės reikšmės kelių ruožams asfaltuoti skyrė dar 8,9 mln. eurų. Tarp finansuojamų projektų yra ruožas Trakų rajone, tačiau pinigai neskirti Kelių direkcijos prašytam kelio Pakruojis-Naisiai ruožui. Maždaug 10 kilometrų ilgio ruožui prašyta 1 mln. eurų. Iš Naisių kilęs valdančiųjų „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis, šiame miestelyje šį mėnesį buvo surengtas partijos tarybos posėdis.

Vyras vienoje sostinėje įsikūrusioje parduotuvėje užfiksavo netikėtą vaizdą – duonos skyriuje ramiai įsitaisęs tupėjo balandis. Parduotuvės atstovai tikina, kad gyvūnai yra reti svečiai prekyvietėse, bet kartais juos išvyti prireikia kelių dienų. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas užfiksavo neįprastą vaizdą maisto prekių parduotuvėje. Vilnietis sostinės Mindaugo gatvėje įsikūrusioje „Maximoje“ nufotografavo balandį.

Mokslo metais baigėsi, tačiau Švietimo, sporto ir mokslo ministerija kartu su švietimo bendruomene jau rengia planus, kaip mokymas vyks nuo rugsėjo 1 dienos. Kaip teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič, yra svarstomi trys variantai, kaip pradėsime naujus mokslo metus.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį Rusijos ambasados atstovui išreiškė protestą dėl šios šalies bandymų reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus.

Anykščių rajone Šeimyniškėlių kaime lauko tipo tualete buvo rastas negyvas naujagimis. Paaiškėjo, kad kūdikį pagimdžiusi apie 20 metų moteris atsidūrė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Gimdyvei buvo atlikti tyrimai, pasak medikų, ji šiuo metu jaučiasi stabiliai. Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis tv3.lt informavo, kaip šiuo metu jaučiasi jauna moteris. „Ji jaučiasi normaliai, stabiliai. Jai atlikti tyrimai ir tiek.

Politologų nuomone, metinis Gitano Nausėdos pranešimas buvo gana šabloninis, atitinkantis tokių kalbų žanrą. Ekspertai pasigedo konkretesnių minčių, kurias užgožė šabloninės frazės. Pasak jų, gerovės valstybė vis dar yra svarbiausias G. Nausėdos retorikos akcentas, o pirmasis jo metinis pranešimas – tarsi atskaitos taškas, kuris parodys, ar per prezidento kadenciją jam pavyks pasiekti gerovę Lietuvoje.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prie Seimo durų nepasitiko metinio pranešimo atvykusio skaityti prezidento Gitano Nausėdos, kaip priklauso pagal protokolą. Tradiciškai, visuomet į Seimą atvykusį šalies vadovą pasitinka Seimo pirmininkai, bet šį kartą viskas vyko kitaip. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas, atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis tv3.lt pranešė, kad prezidentas tik atvykęs į Seimą iškart nuėjo ruoštis metiniam pranešimui.

Vasarai įsibėgėjant, Vilniuje atsiranda dar daugiau vietų, kur galima nemokamai atsigaivinti tyru vandeniu ir svarbiausia – taip elgiantis tausoti gamtą.

Trečiadienį mirė vienas žymiausių XX amžiaus antros pusės lietuvių tapytojų, buvęs Lietuvos dailės akademijos rektorius Vincentas Gečas, pranešė Lietuvos dailininkų sąjunga. Pasak dailėtyrininkų, šiuolaikinė lietuvių tapyba būtų sunkiai įsivaizduojama be V. Gečo įtakos. „Savo kūryboje Gečas pirmiausia atsiskleidė kaip socialinės tikrovės stebėtojas. Dažnai jo darbuose galima įžvelgti raiškius, kartais net ironizuojančius, kasdienybės motyvus.

Praėjusią parą iš šešių patvirtintų koronaviruso atvejų penki registruoti Vilniaus apskrityje, vienas – Šiaulių, čia užfiksuotas įvežtinis atvejis iš Rusijos. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė. „Penki atvejai yra Vilniaus apskrityje, vienas – Šiaulių apskrityje, tai yra įvežtinis atvejis“, – teigė visuomenės sveikatos specialistė.

Birželio 27 d. įvyksiančiame Darbo partijos suvažiavime paaiškės, kas taps partijos kandidatu į būsimos Vyriausybės vadovus. Pirmadienį vykusiame Tarybos posėdyje pasiūlyti du kandidatai: partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich ir jo pavaduotojas, buvęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Spalį vyks Seimo rinkimai, labai svarbu, kas taps būsimos Vyriausybės vedliu, kokią programą jis įgyvendins, kokių veiksmų imsis.

Prezidento priminimas apie nuleistą politinės atsakomybės kartelę yra vienas svarbiausių jo metiniame pranešime, teigia Seimo opozicijos lyderis konservatorius Gabrielius Landsbergis. „Turime suprasti, kad šiandien, kaip juokingai tai skambėtų, šioje Vyriausybėje galėtų dbti Eligijus Masiulis, nes jis yra nenuteistas. Nepaisant visos jį sekančios epopėjos, kuri trunka ketverius metus, jis yra nenuteistas.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako pirmoje prezidento Gitano Nausėdos metinėje kalboje pasigedęs daugiau dėmesio ekonominėms problemoms ir procesams. Anot jo, kritika Vyriausybės darbui dėl lėto ekonomikos gelbėjimo plano įgyvendinimo buvo minimali, iškeliant pasiekimus valdant sveikatos krizę. „Tenka pripažinti, kad dėmesio ekonominiams procesams buvo santykinai nedaug“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis pirmojoje Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos kalboje teigia išgirdęs verslo vaidmens įvertinimą per koronaviruso krizę.  „Pozityviausias įspūdis susijęs su tuo, kad verslas buvo paminėtas atskirai ir tas naujas diskursas,  kad ne tik žmonės, piliečiai, bet ir verslas atskirai buvo išskirtas kaip tas, kuris prisidėjo, mobilizavosi ir lanksčiai prisitaikė prie tų iššūkių.

Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog švietimo reforma yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių, ir jis turi būti greta skaidresnių viešųjų pirkimų bei kovos su korupcija. N. Mačiulis giria prezidentą Gitaną Nausėdą, kuris savo pirmoje metinėje kalboje nevengė kritikos valdantiesiems dėl nevykstančios švietimo reformos.

Gerovės valstybės akcentas metiniame pranešime parodo prezidento Gitano Nausėdos siekį išlaikyti pasirinktą kryptį, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda logiškai sudėliojo temas, bet iš jo negalima susidaryti aiškesnio vaizdo apie paties prezidento veikimą siekiant išsikeltų tikslų.

Šalies politikoje vyrauja siekis dominuoti, gniuždyti kitaip manančius ir nepagarba žmonėms – tai yra didžioji Lietuvos bėda, komentuodamas prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą teigia Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prezidentas akcentuoja pagrindinius bet kokios darnios visuomenės principus: pasitikėjimą, dialogą, o ne siekį dominuoti ir gniuždyti. Visiems sutarti, o ne primesti vienasmeniškai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ketvirtadienį, birželio 18 d., paskelbė naujausią informaciją apie COVID-19 padėtį Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirta apie 5,6 tūkst. mėginių. Iš jų – 6 teigiami. Tai reiškia, kad šiuo metu šalyje užfiksuoti 1784 atvejai.  Naujų mirčių nuo viruso neužfiksuota. Pasveikusiųjų skaičius išaugo iki 1449. Taip pat tikinima, kad šiuo metu serga 249 žmonės.  Iki šiol Lietuvoje užfiksuotos 76 mirtys nuo koronaviruso.

Valdančiųjų valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad daugelį kritiškų dalykų, kuriuos prezidentas G. Nausėda išsakė savo metinėje kalboje, jam sunku vertinti. Pasak jo, sunku buvo suprasti, ką šalies vadovas turėjo galvoje, tačiau R. Karbauskis įsitikinęs – G. Nausėdos kritika dėl politinės kultūros stokos buvo skirta opozicijai.

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pirmajame prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigedo didesnio dėmesio Astravo atominei elektrinei (AE). Jo teigimu, šalies vadovas, kartu su Seimu ir Vyriausybe, turėtų demonstruoti didesnę pasipriešinimo valią. Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ketvirtadienį skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą.

Politologas, filosofas Kęstutis Girnius sako, kad prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniu pranešimu skatino telkti žmones, tačiau jame trūko konkretumo. „Kalba buvo kviečiama žmones telkti, kalbėta daugiau apie tai, ką galima pasiekti, mažiau buvo tai, kas buvo ar nebuvo nuveikta. Buvo plačiai apie viską, bet gana nekonkrečiai“, – BNS sakė K. Girnius.

Prezidentas Valdas Adamkus teigiamai vertina pirmąjį prezidento Gitano Nausėdos metinį pranešimą. Ilgametis šalies vadovas G. Nausėdai linki nepasiduoti spaudimui iš šalies, tačiau neketina patarinėti, kaip valdyti šalį. Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ketvirtadienį skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą. „Po pirmų metų, žinoma, sunku ir ką daugiau pasakyti. Galvoju, kad prezidentas išreiškė savo pasiekimus ir savo viltis.

Premjeras Saulius Skvernelis prezidento metiniame pranešime neišgirdo konkrečios kritikos savo vadovaujamai Vyriausybei. S. Skvernelio nuomone, Gitanas Nausėda nuo kadencijos pradžios siekia vienyti ir telkti šalį. „Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno“, – savo metiniame pranešime sakė prezidentas G. Nausėda. „Aš manyčiau, kad galbūt reikėtų atsisakyti tos retorikos ir vertinti prezidento pranešimą toks, koks jis buvo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino prezidentą Gitaną Nausėda su pirmuoju metiniu pranešimu Seime. Ilgametė šalies vadovė sakė suprantanti, kad pirmieji prezidento darbo metai yra sudėtingi, ypač turint omenyje dabartinę situaciją pasaulyje dėl Covid-19 pandemijos ir ekonominės nežinios. Prezidentas Gitanas Nausėda Seime ketvirtadienį skaitė savo pirmąjį metinį pranešimą. „Tiesiog sveikinu prezidentą su pirmuoju metiniu pranešimu. Pirmieji metai visada yra sunkesni.

Europos Komisija patvirtino 59 mln. EUR Lietuvos paramos žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros ir žuvininkystės sektorių įmonėms, nukentėjusiems nuo koronaviruso protrūkio, schemą. Schema buvo patvirtinta pagal 2020 m. kovo 19 d. Europos Komisijos priimtą laikinąją valstybės pagalbos sistemą su pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 3 d. ir gegužės 8 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Pagal schemą viešoji parama bus teikiama taip: 1) 9 mln.

Pirmajame savo metiniame pranešime Seime prezidentas Gitanas Nausėda apžvelgė nuveiktus darbus, iškėlė artimiausius tikslus Lietuvai bei išryškino svarbiausias dabartines valstybės problemas. Tarp jų – politinės kultūros stoka, per mažas dėmesys švietimui, kultūrai, neišspręstas Astravo atominės (AE) elektrinės klausimas.

Didžiausias Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centras Klaipėdos „Akropolis“ penktadienį grįžta į įprastinį ritmą: jame veikiančių parduotuvių darbo laikas pailgės viena valanda – iki 21 val. Darbo laikas ilginamas reaguojant į klientų prašymus bei siekiant geriau paskirstyti užsukančiųjų srautus. Parduotuvės nuo šio penktadienio bus atidarytos nuo 10 iki 21 val., išskyrus „Maxima XXX“, kuri veikia nuo 8 iki 23 val.

Diskusijose dėl valstybinio banko steigimo yra daug painiavos, pareiškė finansų ministras. Vilius Šapoka teigia, jog vieni politikai nori, kad būtų daugiau bankų skyrių regionuose, kiti – mažesnių įkainių, treti  – didesnio skolinimo verslui, ketvirti – valstybinės infrastruktūrai.

Dalis per karantiną galiojusių reikalavimų tvarkant mirusiųjų palaikus ir organizuojant laidotuves, išlieka ir jį atšaukus, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).  Gydymo įstaigos, jei žmogus mirė joje, taip pat artimieji ar kiti, privalo informuoti laidojimo paslaugų teikėjus, kad žmogaus palaikai yra priskiriami prie mirusių nuo koronaviruso infekcijos palaikų grupės.

Vyriausybei anksčiau teiktas ir jos nepatvirtintas Baltijos šalių susitarimo dėl Astravo atominės jėgainės projektas netenkina, todėl energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas turi tęsti derybas ir siekti Lietuvos interesus atitinkančio dokumento, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Prezidentas nori, kad ministras Ž. Vaičiūnas tęstų tas derybas ir susiderėtų tekstą, kuris tenkintų Lietuvos Vyriausybę, prezidentą, mus visus.

Vilniaus universiteto (VU) senamiesčio ansamblio kiemeliai nuo šiol bus nemokamai prieinami visiems sostinės gyventojams ir svečiams, ketvirtadienį pranešė universitetas.  Be to, jie bus atveriami ir įvairių viešų kultūros renginių, koncertų organizatoriams. Iki šiol patekimas į istorinį VU ansamblį buvo mokamas. Planuojama, kad panaikinus įėjimo į kiemelius mokestį, siekiant padengti infrastruktūros naudojimo kaštus, mokamas išliks tik aukščiausio Vilniaus senamiesčio taško – VU Šv.

Užkrėčiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis apie koronavirusą. Anot jo, yra 3 galimi scenarijai, kaip toliau gyvensime su šia infekcija. „Koronaviruso ligos COVID-19 pasaulinė pandemija jau padarė didelę įtaką viskam: asmenims, įstaigoms ir šalims. Dar nežinome, kiek ilgai ir plačiai SARS-CoV-2 virusas plis ir kokia bus šios pandemijos pabaiga.

„Turėsime prisitaikyti prie kitokios realybės“, – šią frazę karantino laikotarpiu jau ne kartą išgirdome iš sveikatos apsaugos ministro lūpų. Prie kitokio gyvenimo nusiteikti siūlo ir gydytojai, pabrėždami, kad atšaukus karantiną ypač svarbu kiekvienam įsivertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalomas kaukių dėvėjimas, apriboti laisvalaikio renginiai, judėjimas ir puokštė kitų suvaržymų – ne vienam tautiečiui karantinas buvo spėjęs tapti keiksmažodžio sinonimu.

Pirmai koronaviruso bangai aprimus reikia išmokti daug pamokų, viena iš jų – būtinybė plėsti infekcinių ligų infrastruktūrą, sako sveikatos apsaugos ministras. „Dabar tikrai planuojame infekcinių ligų infrastruktūros plėtrą“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė Aurelijus Veryga. Anot jo, pirmiausia reikia pasirūpinti Santaros klinikų Infekcinių ligų centro infrastruktūra. „Vilniuje pastatyta nauja Infekcinių ligų ligoninė, bet ten nėra operacinės, nėra rimtos reanimacijos.

Aiškėja daugiau aplinkybių kas ir kaip Panevėžyje paliko ką tik pagimdytą naujagimį vieno daugiaaukščio bendrabučio laiptinėje. Policija surado kūdikiu atsikračiusią gimdyvę, tai – 32 metų panevėžietė iki šiol nekliuvusi nė vienai tarnybai. Darbą turinti moteris nėra asociali, o namuose sulaukusi pareigūnų buvo blaivi. Nepatvirtintais duomenimis, moteriai berniukas – pirmagimis. Vilties gatvėje daugiabučio namo gyventojai antra diena ūžia nuo šiurpių naujienų.

Lietuva po trijų mėnesių pertraukos vėl gyvena ne karantino ritmu. Visų apsaugos priemonių, kaukių, respiratorių dėvėjimas nors neprivalomas, bet rekomenduojamas. Sveiktos specialistai įspėja, kad pandemija nesibaigė, Lietuvoje vis dar rusena įvairių koronaviruso židinių, kurie per daug atsipalaidavus, bet kada gali virsti milžinišku gaisru. Gyventojai pasakoja, kaip elgsis toliau: „Aš manau, vis tiek reikia saugotis. Užtai kad bent jau šiomis dienomis.

Parlamentiniam Sveikatos reikalų komitetui siūlant nebesvarstyti „valstiečių“ pataisos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo, Seimas spręs, ar pataisas atmesti, ar perduoti kitam komitetui.  Pakeitimų iniciatoriai „valstiečiai“ sako, kad pažadas rinkėjams steigti tokias vaistines bus įgyvendintas, todėl pakeitimų imsis kitas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.  „Pakeisime komitetą ir bet kokiu atveju tą sprendimą įgyvendinsime.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį pritarė nuo koronaviruso krizės nukentėjusių kūrėjų ir kultūros organizacijų paramai. „Neabejojame, kad ši papildoma parama leis po pandemijos dar sparčiau atsitiesti Vilniaus, o kartu ir visos Lietuvos kultūros sektoriui“, – pranešime teigė kultūros sektorių kuruojanti sostinės vicemerė Edita Tamošiūnaitė. Savivaldybės teigimu, nuostolių patyrusias organizacijas ir kultūros bei meno kūrėjus atrinks ekspertų komisija.

Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė nuo birželio 29 iki liepos 1 dienos vykdysianti pirmą etapą tyrime, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar gaisras Alytuje pernai degusioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ pakenkė gyventojų sveikatai. Ministerija skelbia tyrimui atrinkusi 100 Alytaus miesto ir rajono gyventojų, taip pat 100 žmonių, gyvenančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir jų rajonuose.

Dar birželio 4 d. į Respublikinę Panevėžio ligoninę atvežusi insulto ištiktą mamą panevėžietė Kristina pasakojo likusi šokiruota medikų nepagarbiu elgesiu. Šiandien ji dalinasi širdį draskančia žinia – 66-erių metų mamos išgelbėti nepavyko. Moteris jaučia nuoskaudą, kad medikai padarė ne viską, ką galėjo, ir ketina dėl to kreiptis į aukštesnes instancijas.  „Mirė mamytė, net nesulaukusi 67 metų. Tikiu, kad galėjo būti bent kažkiek kitaip.