Aktualijos

Neteisėtų migrantų situacija šalyje toliau kaista. Pirmadienį pasieniečiai jėga nustūmė prieš pabėgėlių apgyvendinimą protestuojančius žmones Rūdninkuose, kurie blokavo važiuojamąją dalį. Pranešama, kad protestuotojai sužalojo du pareigūnus. Antradienį Vidaus reikalų ministerija surengė spaudos konferenciją, kurios metu pateikė komentarus dėl policijos susirėmimo su protestuotojais ir situaciją ir kilusias grėsmes dėl kai kurių asmenų elgesio ir provokacijų Rūdninkuose.

  Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių. Anot ministro, tokio teisinio režimo įvedimas „gali būti vertinamas kaip neišvengiamas, jei būtų tokios sąlygos“, bet tikina, kad to galima išvengti, jei pareigūnams pavyks sutarti su gyventojais ir pervežti migrantus į numatytas teritorijas.

Pirmadienį vakare dėl Rūdninkuose planuojamų apgyvendinti migrantų kilo policijos ir protestuojančių žmonių susistumdymas. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad pirmadienį kilę neramumai yra gerai suplanuota piktybinė provokacija. Pirmadienį Rūdninkuose kilo susistumdymas. Vidaus reikalų ministerijai (VRM) paskelbus, kad Rūdninkų poligone planuojama apgyvendinti iki 1,5 tūkst. nelegalių migrantų, ant kelio link poligono sustojo kelios dešimtys protestuojančių žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad privalomas skiepijimas nuo koronaviruso tam tikroms profesijoms turėtų būti įvestas jau dabar, nelaukiant rudens. „Kadangi kitos šalys įsivedinėja tam tikroms profesijoms, tam tikroms sritims privalomąjį skiepijimą, manau, kad tai turėtų būti padaryta ir Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė D. Razmuvienė.

Neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirtusius migrantus policija galės uždaryti ir į areštines – tokį sprendimą pirmadienį priėmė ekstremaliosios situacijos vadovė, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Kaip rašoma dokumente, apgyvendinimo vietose veikas, už kurias gali būti sulaikyti, padarę migrantai galės būti uždaromi į areštines iki 48 valandų.

Netikėtas įvykis vienoje iš Dzūkijoje vykstančių vaikų vasaros stovyklų. Alytaus rajone 13-metei prasidėjo gimdymas.  Šią žinią pranešė naujienų portalas dzukijosveidas.lt. Tikinama, kad apie nepilnametės nėštumą nežinojo nei tėvai, nei stovyklos organizatoriai. Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo pranešimą, kad liepos 14 d. naktį Alytaus rajone vykstančioje vaikų stovykloje paauglei prasidėjo gimdymas. Nepilnametė skubiai išgabenta į ligoninę, kur sėkmingai ir pagimdė kūdikį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę. Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas sako, kad situacija Verebiejų kaime esančioje migrantų apgyvendinimo vietoje, kur keliolika užsieniečių pirmadienį surengė protestą, yra suvaldyta ir rami. „Šiandien migrantai pusryčiavo, viskas ramu, visi labai laimingi ir patenkinti“, – BNS antradienį sakė A. Vrubliauskas. Anot jo, 16 protestą kursčiusių migrantų pirmadienio vakarą buvo išvežti kitur. „16 išvežti vakar vėlai vakare, pagrinde – maištaujančiųjų agitatoriai (...) Atvažiavo spec.

Nelegalių migrantų ir toliau neapleidžia Lietuvos – kasdien pasieniečiai sulaiko per šimtą pabėgėlių. Šalies gyventojai sunerimę protestuoja prieš jų apgyvendinimą savivaldybių teritorijose – pirmadienį vykusio protesto metu policininkams teko panaudoti jėgą.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) išplatino vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota Švenčionių užkardos pasieniečių ir migrantų akistata. Vaizdo įraše matyti, kaip Lietuvos teritorijoje budi Lietuvos pareigūnai, o anapus sienos linijos, Baltarusijos teritorijoje, laukia į Lietuvą norėję patekti migrantai. Nors Lietuvos pasieniečiai apie situaciją Baltarusijos pasieniečiams pranešė ne kartą, jie nereagavo. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Prokurorai jau netrukus skelbs ikiteisminio tyrimo pabaigą, kuriame „Grigeo Klaipėda“ prieš 1,5 metų ir pagarsėjo dėl galimai ne vienerius metus sąmoningai vykdytos taršos į Kuršių marias. Po šio įvykio įmonė kalbėjo investuosianti milijonus eurų į aplinkosaugą, tačiau to nedarė, nors fiksuota, kad teršalai iš šios bendrovės vėl teka į marias.

Opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis negaili valdantiesiems kritikos dėl nelegalių migrantų antplūdžio valdymo. Politiko nuomone, kartojamos tos pačios klaidos, kurios darytos ir 2009 m. ekonominės krizės metu. S. Skvernelis pasiūlė du kelius, kaip turi būti sprendžiama susidariusi padėtis.

Pirmadienį prie Valstybės saugumo departamento (VSD) poligono Rūdninkuose įvyko gyventojų protestas, į kurį teko įsikišti ir policijos pareigūnams. Užtvėrę kelią į teritoriją gyventojai siekė neįleisti ten įvežamų neteisėtų migrantų. Gyventojus pareigūnams teko vaikyti jėga. Politikai tokį žmonių elgesį vadina antivalstybine veikla.

Epidemiologinė situacija šalyje toliau krypsta į blogąją pusę. Štai ilgą laiką nefiksavus nė vieno atvejo į „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą šovė Neringa. Šioje zonoje yra ir dar 8 savivaldybės – Šiauliai, Klaipėda, Kaunas, Kalvarijos, Šilutė, Palanga, Kretinga, Skuodas. Nors naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv., antradienio Statistikos departamento duomenimis, Neringoje tesiekia 55 ir pagal tai į raudonąją zoną nepatektų, teigiamų tyrimų dalis per 7 d. čia yra 4 proc.

Per parą, t. y. visą pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 110 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Vėl kartojasi situacijos, kai Lietuvos pasieniečiai užkerta kelią į šalį patekti migrantams, kurie kelioms valandoms įsitaiso prie pat sienos linijos Baltarusijos pusėje ir laukia. Šios šalies pareigūnai net ir po daugybės iš Lietuvos gautų pranešimų tokių migrantų „nemato“ ir nereaguoja. Antradienio naktį apie 2.30 val.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Seimo Nacionalini saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad protestavusieji prie Rūdninkų poligono norėjo tik imituoti vietos gyventojų nepasitenkinimą dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo. „Minėtas incidentas labiau priminė provokacinį veiksmą, kuriuo norėta sukelti vaizdą neva prasideda kažkoks chaosas organizuojant migrantų laikiną apgyvendinimą ir tik imituojant vietos gyventojų nepasitenkinimą“, – feisbuke pirmadienio vakarą parašė L. Kasčiūnas.

Susirėmimą su pareigūnais prie Rūdninkų poligono išprovokavo tai, kad apie sprendimą apgyvendinti migrantus vietiniai gyventojai sužinojo iš žiniasklaidos, o ne tiesiogiai iš politikų, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. „Kokios išvados: kad turi skelbti ne per žiniasklaidą ministerija savo sprendimus, o nuvažiuot ir tartis su žmonėmis, ne provokuoti, o paaiškinti, kaip ten bus.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį telefonu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen aptarė Lietuvoje besitęsiančią migracijos krizę, pranešė Vyriausybė. „Informavau Europos Komisijos pirmininkę apie neslopstantį neteisėtų migrantų srautą iš Baltarusijos į Lietuvą per išorinę Europos Sąjungos sieną. Taip pat padėkojau už iki šiol suteiktą Europos Sąjungos institucijų paramą ir politinį palaikymą“, – pranešime spaudai cituojama I. Šimonytė.

BNS pateikia svarbiausių pirmadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Migrantų krizė: * Praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus, bendras jų skaičius šiemet iš viso siekia 2730. * Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo BNS apie tris atvejus, kai migrantai neteisėtai Baltarusijos ir Lietuvos sieną kirto per ištiestą aštrią vielą – koncertiną.

Covid-19 žemėlapyje vis plačiau liejasi raudona spalva. Šiandien „raudonųjų“ savivaldybių sąrašą papildė Kaunas, Pagėgiai ir Kazlų Rūda. Jų vadovai vienareikšmiškai skatina skiepytis. Tiesa, merai piktinosi masine Jūros švente, be to, atsisakantiems skiepo siūlė įvesti atskirus apribojimus. Kazlų Rūdos meras sakė, kad skiepijimo politika nublanksta prieš didžiulius renginius, kur dalyviai sėkmingai pamiršta visus saugumo reikalavimus.

Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami prieš neteisėtų migrantų apgyvendinimą šioje Šalčininkų rajono teritorijoje. Keliasdešimt žmonių bandė blokuoti į poligoną vedantį kelią, kad į jį nepatektų sunkvežimiai, vežantys migrantų palapinių miesteliui įrengti reikalingus daiktus.

Koronaviruso pandemijos pasekmes jaučia ir gyvūnų prieglaudos. Augintinių tiek, kad sunku ir sutalpinti. Per karantiną be pramogų namie sėdėję gyventojai masiškai ėmė iš prieglaudų gyvūnus, o dabar, atlaisvinus ribojimus, augintiniai jiems tapo našta, tad jais atsikrato, o naujus šeimininkus dabar gyvūnams surasti itin keblu. Gyvūnų prieglaudose nerimas – globotinių tiek, kad greitai naujų nebebus kur dėti.

Vidaus reikalų ministerija rado naują vietą, kur apgyvendinti 1,5 tūkst. nelegalų. Jiems skirtas palapinių miestelis iškils Rūdninkuose, Šalčininkų rajone. Tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad nenusileis ir dėl Dieveniškių, kur dieną naktį nesibaigia protestas. Tiesa, ten jau situacijos kontrolę iš vietos gyventojų perėmė prieš skiepus, gėjus ir valdžią protestuojantys Šeimų maršo atstovai.

Karščiams nesitraukiant, pasipylė gaisrai. Vien per tris pastarąsias dienas – pusantro šimto pranešimų apie laukus, pasėlius, kombainus ir namus niokojančią ugnį. Žmonės jau skundžiasi sausra ir senkančiais šuliniais. Karščiu alsuojanti liepa ūkininkus jau gena į laukus kulti subrendusio derliaus. Tačiau, įsibėgėjus javapjūtei, neapsieta be nelaimių. Smilgių seniūnijoje, Ledakupio kaime, ugniagesiams teko skubėti gesinti pleškančio javų lauko.

Kauno botanikos sode pražydo keli šimtai vienadienių veislių. Gėlių žiedas išties težydi vieną dieną, bet jų ant stiebo sukrauna tiek, kad užtenka visai vasarai. Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode akys raibsta nuo sužydusių vienadienių – čia jų pusketvirto šimto veislių. „Pačių įvairiausių, kraštais garbanotais, kutotais, kutosuotais ir su vandens ženklais. Arba raibuliuojančios, žėrinčios, labai įvairios.

Lietuvoje šiomis dienomis lankosi Vokietijos kariuomenės sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfonsas Maisas ir Vokietijos parlamentarė Eva Hiogl. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė, A. Maisas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu ir Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru. „Vokietija – viena iš svarbiausių partnerių mūsų šalies gynybos planavime ir atgrasyme.

Nuo pirmadienio dar daugiau neskiepytų žmonių, norėdami dirbti, privalės testuotis. Tuo metu prie testų nusidriekė didžiulės eilės – tenka laukti net savaitę. Sveikatos apsaugos ministras turi dar blogesnių žinių – neskiepytiems žmonėms už testą galimybių pasui teks susimokėti patiems. Tokį sprendimą artimiausiomis dienomis žada priimti Vyriausybė. Valdžia taip pat nustatė aiškią riba, nuo kada į Lietuvą gali grįžti karantino ribojimai.

Šalčininkų rajone, Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių pirmadienį pavakare susirinko į protestą teritorijos prieigose. Žmonės sustatė automobilius iš abiejų siauro keliuko pusių, apsunkindami technikos, į poligoną vežančios migrantų stovyklai įrengti reikalingas priemones, judėjimą, o patys susėdo ant privažiavimo, pranešė įvykio vietoje esanti BNS korespondentė.

Po beveik trijų mėnesių pertraukos šalies vadovas Gitanas Nausėda į Prezidentūrą antradienį darbinio susitikimo kviečia premjerę Ingridą Šimonytę. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, G. Nausėda su ministre pirmininke aptars nelegalių migrantų krizės suvaldymą ir koronaviruso plitimo stabdymą. Pastarąjį kartą toks darbinis šalies vadovų susitikimas vyko gegužės pradžioje. Liepos viduryje nutrūkusius G. Nausėdos ir I. Šimonytės susitikimus Prezidentūra naujienų portalui 15min.

Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.  Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Po savaitgalį Zarasuose kilusio gaisro padangų perdirbimo įmonėje „Torgita“ bus atliekamas neplaninis patikrinimas, pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak pranešimo, įmonėje degė gamybos produkcija – gumos granulės. Departamentas informuoja, kad aplinkosaugininkai paėmė oro mėginius lakiųjų organinių junginių tyrimams. Taip pat tyrimams paimti ir nuotekų mėginiai, kad būtų nustatytas gaisrui gesinti naudoto vandens užterštumas.

Pas kaimynus latvius jau skinasi kelią privalomo skiepijimo tvarka. Teisės mokslų daktaras Johanas Baltrimas atsakė, ar panašią vakcinacijos sistemą galėtume įvesti ir Lietuvoje. Jo teigimu, pareiga skiepytis daugeliu atvejų neprieštarautų žmogaus teisėms ir laisvėms – tą patvirtina ir Konstitucija, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto mokslininkas, teisininkas dr.

Į Lietuvą plūstantys migrantai toliau kelia aistras visuomenėje. Dieveniškėse toliau tęsiasi protestai dėl nelegalių imigrantų šeimų apgyvendinimo miestelyje, o Verebiejuose esančioje buvusioje mokykloje protestuoja patys nelegaliai į Lietuvą patekę migrantai, kurie reikalauja laisvės.  Savo akimis pamatyti, kaip skirtingai liepos 23 dieną protestavo lietuviai ir migrantai, galite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Alytaus rajone, buvusioje Verebiejų mokykloje, apgyvendinti migrantai pirmadienį surengė protestą, kurio metu atsisakė valgyti, neįsileido valytojos ir reikalavo daugiau laisvės, tačiau policija ramina, kad situacija valdoma. „Jie kaip ir protestuoja, tai man neramu, kad gąsdina vietos gyventojus“, – BNS sakė rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Jo teigimu, migrantai pirmadienį neįsileido valytojos, atsisakė valgyti, taip pat reikalavo išleisti į laisvę.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų. Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.

Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams. Priklausomai nuo turimo automobilio taršos, už jį gali tekti pakloti ir kelis šimtus ar per tūkstantį eurų. Kodėl ruošiamas papildomas mokestis ir kam jis naudingas, laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja automobilių rinkos ekspertas Vitoldas Milius ir ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos planas spręs struktūrines problemas.

Geriems orams vis dar nesitraukiant iš šalies gyventojai atsivėsinti plūsta prie vandens telkinių. Tačiau jie traukia ne tik gyventojus, bet ir nelaimes. Šį savaitgalį gelbėtojams teko paplušėti ieškant skenduolių kūnų, pranešama ir apie iš vandens ištrauktą automobilį. Kaip informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba (PAGD), liepos 23-25 dienomis ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė tris skenduolių kūnus.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Loterijoje „Jėga“ laimėtas Didysis prizas – 120 407 Eur. Žaidėjas, kurį aplankė sėkmė, žaidė su savo skaičių deriniu ir atspėjo 6 išriedėjusius kamuoliukus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Laimingas bilietas pirktas liepos 24 dieną, šeštadienį, Kėdainiuose, J. Basanavičiaus g. 80 esančiame „Perlas Plius“ prekybos taške. Kadangi laimėtojas dar neatsiliepė – kviečiama visus, minėtu laiku ir minėtoje vietoje pirkusius „Jėgos“ bilietus, juos nedelsiant pasitikrinti.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį paskelbė, kad Rūdninkų poligone bus kuriamas dar vienas palapinių miestelis, kuriame bus apgyvendinti į Lietuvą iš Baltarusijos plūstantys nelegalūs migrantai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami. Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones. „Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Pastaruoju metu fiksuoti trys atvejai, kai migrantai iš Baltarusijos į Lietuvą pateko per nutiestą aštrią vielą – koncertiną, dengiančią bene intensyviausią migrantų maršrutą ties Druskininkais. „Tame ruože, kur ji yra nutiesta, pasieniečiai ties ja sulaikė migrantus. Tai reiškia, kad pateko per tą vietovę, kur ji nutiesta (...) Tikrai yra trys atvejai“, – BNS pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė humanitarinės siuntos iš Austrijos, Graikijos ir Slovėnijos. „Dėkojame šalims už suteiktą paramą. Spręsdami migrantų krizę susiduriame su įvairiais iššūkiais – vienas jų būtiniausių priemonių apgyvendinimui stygius. Iki šiol tam naudojome palapines ir kitus būtinus daiktus iš valstybės rezervo, tačiau jis skirtas mūsų gyventojų reikmėms, jei kiltų poreikis, tad turime pasirūpinti, kad jame visuomet būtų pakankamai priemonių mūsų žmonėms.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius pirmadienį prezidentui Gitanui Nausėdai išsiuntė laišką su kvietimu kartu apsilankyti migrantų stovyklose. T. V. Raskevičius savo laiške pažymi, kad solidarizuojasi su G. Nausėdos išreikštu susirūpinimu dėl Lietuvoje esančių prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių ir kviečia bendram vizitui į prieglobsčio prašytojų sulaikymo ir apgyvendinimo stovyklas.