Aktualijos

Tautiečiai pandemijos nerimą ir įtampą malšina gelbėdami beglobius gyvūnus. Vis daugiau žmonių per karantiną į namus pasiima globoti keturkojį – šunį ar katę. Gyvūnų prieglaudos teigia – žmonėms per karantiną trūksta bendravimo, šilumos ir draugystės, o šias emocijas jiems dovanoja likimo nuskriausti augintiniai, bet nerimo kelia tai, ar po karantino dalis gyvūnų į prieglaudas negrįš.  Eli ir Pugo – du draugai mopsai, kurie džiugina vilnietės Julijos širdį ir drebina namus.

Pagal naujausius Vyriausybės priimtus karantino sugriežtinimus, ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti namuose. Tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse ši rekomendacija jau spėjo virsti ribojimu – vaiką darželyje palikti galima tik su specialiu prašymu ir pažyma iš darbdavio.

Eidamas 77-uosius metus mirė žymus atkurtos Lietuvos rajono ir šalies agrarininkas, ūkininkas Feliksas Šlėvė (1943-2020). F. Šlėvė gimė 1943 metų sausio 1 d. Plaukių kaime, Krakių valsčiuje, Kėdainių apskrityje, amatininko (siuvėjo) šeimoje. Labai anksti neteko tėvo, kuris žuvo karo metu. Šeimoje užaugo trys vaikai: du broliai ir sesuo. Baigęs Krakių mokyklą, mokėsi Šlapaberžės žemės ūkio mechanizacijos mokykloje, įgijo traktorininko ir vairuotojo specialybę.

Infekcijos atvejų per dieną – net 3330. Daugiausia nuo pat pandemijos pradžios. Nuo COVID-19 per vakar mirė dar 31 žmogus. Štai Kaune mirė jauniausia iki šiol Covid-19 auka – 27-erių vyras. Santaros klinikose šiuo metu gydomi 6 koronavirusu sergantys vaikai, o vieno iš jų atvejis – sudėtingas. Lietuvos sergančių daugėja tūkstančiais, pilnėja šalies ligoninės, dalyje reanimacijų pradeda trūkti lovų.

Naujajame Seime – pirmas bandymas įteisinti pasuose vardus ir pavardes su nelietuviškomis raidėmis. Tokį tautinėms mažumoms palankų siūlymą pateikę opoziciniai socialdemokratai jau sulaukė liberalų palaikymo, tačiau Seime šis pasiūlymas palaikymo nesulaukė. Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.

Dėl negriežtinamo karantino ir nevaldomos pandemijos Saulių Skvernelį kritikuojanti premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau neatskleidžia, kokių priemonių ji imsis jau rytoj, patvirtinus jos vadovaujamą Vyriausybę. Net 130-ies priemonių planu, kaip suvaldyti koronavirusą gyręsis būsimasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, jo vis dar neviešina ir apskritai vengia paaiškinimų visuomenei, kaip kovos su pandemija.

Šiandiena minime tarptautinę žmogaus teisių dieną. Ten, kur gerbiamos žmogaus teisės gerbiamas ir laisvas žodis. 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, teigiama Žurnalistų sąjungos pranešime.

Vakcina nuo koronaviruso Lietuvą ir kitas šalis turėtų pasiekti maždaug per Naujuosius metus, taip po Europos Vadovų Tarybos posėdžio praneša Gitanas Nausėda. Tiesa, dar svarbiau – turėti planą, kaip organizuoti skiepijimą. O čia prasideda bėdos. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė vėl laužo ietis. Ministerija koordinuoti tautiečių skiepijimą pavedė savivaldybėms, o Vilnius gautą raštą tiesiai šviesiai vadina kliedesiais.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.  Kaip pranešė Lietuvos socialdemokratų partija, už šį projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 41, o 26 parlamentarai susilaikė.  „Gaila, kad Seimas nesiima spręsti įsisenėjusių problemų, su kuriomis susiduria tūkstančiai žmonių.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicinių socialdemokratų įstatymo projektą dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose, naudojant ir nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis.  Kaip pranešė Lietuvos socialdemokratų partija, už šį projektą balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 41, o 26 parlamentarai susilaikė.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad pirmosios vakcinos nuo koronaviruso bus patvirtintos gruodžio 29 d., o nuo tada jomis bus galima skiepyti. Šalies vadovas pažymėjo, kad Europos lyderiai sutarė, kad visos Senojo žemyno šalys vakciną gaus vienu metu. Prezidento teigimu, didžioji dalis Lietuvos gyventojų bus paskiepyti iki vasaros, o pirmaisiais 2021 m. mėnesiais turėtų išlikti griežti ribojimai.

Eidamas 86-uosius metus ketvirtadienį mirė vertėjas, medicinos mokslų daktaras Jonas Čeponis, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga. J. Čeponis gimė 1935 metais Klaipėdoje, mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijoje, baigė studijas Kauno medicinos institute. Vėliau dirbo šio instituto Patologinės anatomijos katedros asistentu, docentu, apgynė medicinos daktaro disertaciją. J. Čeponis yra paskelbęs per 70 mokslinių publikacijų, medicininių tyrinėjimų.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, jog du šaldikliai, skirti vakcinų, kuriomis bus skiepijami žmonės nuo koronaviruso (COVID-19), laikymui jau pasiekė Lietuvą.  Šie du ultra žemos temperatūros (bent -75 laipsnių temperatūros) šaldikliai bus naudojami tik daliai vakcinų, kurioms yra būtina labai žema temperatūra.

VUL Santaros klinikų direktorė valdymui Aušra Bilotienė-Motiejūnienė teigia, kad padėtis yra labai įtempta – artėja link kritinės ribos. Kasdien paguldoma po 30 ar 40 koronavirusu sergančių pacientų. Pasak jos, matant kiekvieną dieną augančius sergančiųjų skaičius, jaučiama vis didesnė įtampa. Pasak jos, beveik visos lovos, kurios skirtos Covid-19 ligoniams, yra užimtos. Vienas didžiausių iššūkių – tai jau rytoj siekiama sukomplektuoti naują skyrių ir rasti naujų darbuotojų.

Ketvirtadienį Stokholme – Nobelio premijos renginys. Nors ir nuotoliniu būdu, tačiau bus apdovanoti labiausiai įvairioms mokslo sritims nusipelnę asmenys. Šiais metais premiją už pasiekimus chemijos srityje atsiims prancūzų ir amerikiečių mokslininkės, o tai dar kiek anksčiau sukėlė lietuvių diskusijas.  Įvertintas turėjo būti ir Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys.

Absoliučiai nepažeidžiamų nėra, apie 27 metų amžiaus jauniausią COVID-19 auką sako laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Medikai ne kartą yra sakę, kad absoliučiai nepažeidžiamų žmonių nėra, medikai pristatinėję atvejus ne tik apie paminėtą 20–30 metų amžiaus grupę, bet ir vaikų yra sunkiai sirgusių, 16-kos metų. Tai reti atvejai, kai sudėtingai komplikuojasi ligos eiga, bet jų yra“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas netrukus paliksiantis Aurelijus Veryga sako visiškai nesuprantantis lietuvių elgesio. Jo teigimu, iš šono stebint gyventojus, jų švenčių planus ir demonstruojamą požiūrį į pandemiją, atrodo, kad norime susinaikinti. Ketvirtadienį popiet surengtoje spaudos konferencijoje laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurelijus Veryga apžvelgė COVID-19 situaciją šalyje. Ministrą stebina ne tik gyventojų, bet ir politikų elgesys.

Internete pasirodė apsinuoginusios Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės nuotrauka su prierašu, skatinančiu pirkti masažinį kilimėlį. Nors įrašu pasidalino parlamentarės vyras, imta diskutuoti, ar Seimo nariams iš viso derėtų taip fotografuotis, o tuo labiau, ar galima reklamuoti prekes. Pati Seimo narė teigia jokio atlygio už įrašą negavusi, tačiau komunikacijos ekspertai tuo abejoja.

Ketvirtadienį pranešta, kad Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas. 27 metų amžiaus jaunuolis į Kauną buvo atgabentas iš Marijampolės ir čia daugiau kaip mėnesį praleido reanimacijoje.  Sunkiai rinkdamas žodžius Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis pasakojo, kad jaunuolis koronavirusine infekcija sirgo jau kurį laiką.

Seimas spręs, ar nuo 2021 metų kovo 1-osios išplėsti vaistų ir jų priemokų kompensavimą nepasiturintiems neįgaliesiems ir pensininkams. Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas: už balsavo 120 Seimo narių, o susilaikė du parlamentarai.  Pataisų svarstymas numatytas gruodžio 22-ąją, iki tol laukiama Vyriausynės išvados.

Paskirtoji švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad švietimo ministerijos kanclerio Tomo Daukanto įdarbinimas viename iš ministerijos departamentų nėra normali praktika.  Anot jos, nors įstatymas numato galimybę politinio pasitikėjimo tarnautojams vėl grįžti į karjeros tarnautojus, tačiau svarbios pareigos negali ilgą laiką būti laikomos neužimtos.

Baltijos šalims tebegresia Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetinis šantažas bei hibridinės atakos, teigia paskirtasis energetikos ministras. Dainius Kreivys žada paspartinti elektros tinklų sinchronizavimą su Europa ir apsaugoti Lietuvą nuo Astravo atominės elektrinės (AE) grėsmių.  „Baltijos šalims būtina susivienyti ties iššūkiais, susijusiais su desinchronizavimu nuo BRELL žiedo ir prekyba elektra su trečiosiomis šalimis. Mes tebeturime klausimų, reikalaujančių sutarimo.

Seimas apsisprendė pripažinti vairuotojo pažymėjimą tinkamu dokumentu asmens tapatybei patvirtinti. Pataisų autorių teigimu, tai paskatintų ir naujų bankų atėjimą į Lietuvą. Už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas balsavo 98 Seimo nariai, prieš balsavo 10 parlamentarų, 19 Seimo narių susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Šalyje blogėjant koronaviruso situacijai, Seimas posėdžius galės vykdyti nuotoliniu būdu. Parlamento vadovės teigimu, tam pasiruošta bus per maždaug tris savaites. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, svarstant projektą, atsižvelgta į opozicijos kritiką. Prieš savaitę ji teigė, kad iki mėnesio pabaigos Seimas bus pilnai pasiruošęs dirbti nuotoliniu būdu.

Koronavirusas plinta Darbo partijos frakcijos gretose.  Susirgo dar vienas Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas. Jis šiuo metu gydosi namie. Seimo narys tv3.lt teigė, kad lapkričio 30 dieną pasijautė neįprastai ir pasidarė Covid-19 tyrimą. „Tą pačią dieną gavau teigiamą atsakymą. Skaudėjo visą kūną, temperatūra vėliau pakilo iki 37, 5 laipsnių. Skaudėjo galvą. Matyt, ir spaudimas buvo pakilęs, nes iš nosies bėgo kraujas. Vėliau nejaučiau kvapo“, – teigė A. Gedvilas.

Užsienio reikalų (URM), Krašto apsaugos (KAM) ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ketvirtadienį pranešė apie jų vardu platinamas melagingas naujienas dėl neva sulaikyto Lenkijos diplomato ir šaukimų atlikti karo prievolę. URM tai įvardija kaip „kompleksinę kibernetinę-informacinę ataką“ prieš šalies institucijas. „Pranešimas apie neva Lietuvos užsienio reikalų ministerijos įteiktą notą Lenkijos ambasadai Lietuvoje dėl šio klausimo neatitinka tikrovės.

Ikiteisminiame tyrime dėl galimo sukčiavimo Alytaus miesto savivaldybėje, kai netinkamam adresatui galėjo būti pervesta apie 180 tūkst. eurų, liudytojais šią savaitę apklausti keturi jos darbuotojai. Apie tai BNS ketvirtadienį informavo Alytaus apskrities policijos atstovė spaudai Kristina Janulevičienė, jos teigimu, tarp apklaustųjų miesto vadovų nėra. Alytaus miesto savivaldybė su pareiškimu, prašant pradėti tyrimą dėl sukčiavimo, į policiją kreipėsi praėjusią savaitę.

Paskirtasis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs aplikos ministru, sako, kad griežtesnių aplinkosaugos reikalavimų bijantiems žemdirbiams jis sieks parodyti, jog aplinkai draugiškomis priemonėmis galima sukurti didesnę ekonominę vertę. Jis taip pat sako bandysiantis suderinti aplinkosaugos ir žemdirbių interesus, nes konfrontacija visada yra blogiau nei bendradarbiavimas.

Krašto apsaugos ministerija informuoja apie platinamus netikrus šaukimus į Lietuvos kariuomenę. Pranešama, kad 2020 m. gruodžio 9 dieną tam tikriems adresatams elektroniniu būdu platintas melagingas pranešimais su antrašte „Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba patikslina karo prievolininkų sąrašus“. Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba ( KPKT) nesiuntė nei savivaldybėms, švietimo ar kitoms įstaigoms, nei karo prievolininkams nurodymų 2020 m. gruodžio 10 d. vykdyti šau...

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 3330 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 836 iš jų registruoti Vilniaus, 819 Kauno, 371 Panevėžio, 299 Šiaulių, 274 Klaipėdos, 206 Alytaus, 176 Marijampolės, 155 Telšių, 99 Utenos ir 79 Tauragės apskrityse. 16 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.

Ketvirtadienio rytą – nemalonumai „Facebook“ ir susirašinėjimo platformos „Messenger“ vartotojams. Žmonės skundžiasi, kad sutriko šių programėlių veiklą. Šiuo metu fiksuojami žinučių siuntimo, nuotraukų peržiūros sutrikimai pačioje programėlėje. Socialinius tinklus savo kompiuteriuose naudojantys asmenys negali prisijungti prie savo paskyrų. „Negaliu siųsti jokių žinučių iš programėlės, jos neatsinaujina.

Nepaliaujamai augant COVID-19 susirgimų skaičiui toliau veriasi dar skaudesnė bėda – dėl ribojamų kitų medicininių paslaugų žmonės laiku negauna pagalbos. Tą liudija ir konkretūs atvejai, kurių baigtis kartais itin tragiška. Štai Seime Darbo frakcijos narys Mindaugas Puidokas pasidalino istorija apie onkologine liga sergantį žmogų, niekaip neprisibeldžiantį prie jam būtinų tyrimų. „Liga progresuoja, bet laiku negaunami tyrimai, siūlomas tik nuotolinis.

Ketvirtadienio rytą – kibernetinė ataka prieš Valstybės sienų apsaugos tarnybą (VSAT). Internetiniame puslapyje patalpinta informacija apie Lenkijos diplomatą, kuris neva sulaikytas pasienyje dėl disponavimo neleistinais daiktais. VSAT atstovai teigia, kad melaginga informacija jau pašalinta, o dėl įvykio pradėtas tyrimas. „Lenkijos ambasados Lietuvoje trečiasis sekretorius ponas Paweł Tadeusz Purski buvo sulaikytas įvažiuojant į Lietuvą.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kol jos ministrų kabinetas neturi įgaliojimų, ji negali tiksliai pasakyti kaip bus griežtinamas karantinas. Visgi sprendimai dėl to gali būti priimti jau šį savaitgalį. I. Šimonytė taip pat patvirtino, kad bus viena pirmų, kuri pasiskiepys vakcina nuo koronaviruso tam, kad įrodytų jos saugumą. Trečiadienį I. Šimonytė teigė, kad gali imtis tokių ribojimų, kokių tik galima imtis. Visgi detalių paskirtoji premjerė atskleisti negali.

Ketvirtadienį vėl užfiksuoti nauji koronaviruso atvejų rekordai. Per parą infekcija nustatyta 3330 asmenų, o nuo viruso mirė 31 žmogus. Tiesa, dar viena Covid-19 auka neįtraukta į šią statistiką – Kaune mirė iki šiol jauniausias asmuo, kuris priklausė 21-30 amžiaus grupei. Ketvirtadienį LSMU Kauno klinikose nuo koronaviruso mirė iki šiol jauniausias Covid-19 pacientas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį ketina rašytine tvarka pradėti nagrinėti „Aukštaitijos implantologijos klinikos“ skundą dėl karantino metu įvestų draudimų teikti paslaugas.  Skundą pateikusi odontologijos ir grožio paslaugų įmonė teigia, kad Vyriausybė kovo viduryje viršijo įgaliojimus, uždarydama verslus ir prašo atlyginti 70 tūkst. eurų žalą dėl negautų pajamų ir susidariusių išlaidų. Į teismą įmonė kreipėsi liepos mėnesį.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirus 31 žmogui, 12 mirusiųjų priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas. 70–79 amžiaus grupei priklausė aštuoni, 60-69 – penki, 50–59 – keturi, 90–99 – du mirusieji. Daugiausia mirties atvejų – 15 – registruota Vilniaus apskrityje. Šeši žmonės mirė Kauno, keturi – Panevėžio, trys – Šiaulių, po vieną – Utenos, Alytaus ir Telšių apskrityse. 14 mirusiųjų buvo vyrai, 17 – moterys.

Seimo Antikorupcijos komisijai vadovaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas, buvęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, Etikos ir procedūrų komisijai – valstiečių frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Abu pirmininkai išrinkti trečiadienį per komisijų posėdžius. Kaip pranešė Seimo spaudos tarnyba, A. Stončaičio kandidatūrai pritarta bendru sutarimu. Jo pavaduotoju dirbs konservatorius Bronislovas Matelis.

Paskirtasis susisiekimo ministras Marius Skuodis piktinasi kadenciją baigiančio ministro Jaroslavo Narkevičiaus sprendimu patvirtinti „Lietuvos geležinkelių“ naujos sudėties valdybą ir žada pokyčių joje, rašo portalas 15min.lt.  „Atvirai pasakysiu, toks palikimas man nemalonus. Paskutinėmis dienomis priimtas toks strateginis sprendimas su palikimu naujai vadovybei yra mažų mažiausiai nekorektiškas“, – sakė M. Skuodis.

Sankcijos valstybinei Baltarusijos trąšų gamybos įmonei „Belaruskalij“ reikalauja papildomų diskusijų, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. „Ateityje žiūrėtume, tačiau šiuo metu tai reikalautų papildomų diskusijų“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą transliuotame interviu sakė A. Skaisgirytė.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ragina Lietuvos Vyriausybę svarstyti sankcijas trąšų gamintojai „Belaruskalij“, jei ši Baltarusijos valstybinė įmonė ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą. S. Cichanouskaja interviu BNS patvirtino, kad Lietuvos valdžios atstovams pasiūlė peržiūrėti tranzito sąlygas, jei „Belaruskalij“ tęs represijas prieš darbuotojus dėl politinių priežasčių.

Naujieji valdantieji Seime registravo Baudžiamojo ir Administracinio nusižengimo kodeksų pataisas, kuriomis būtų dekriminalizuojamas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas – už tai nesodintų į kalėjimą. Jei žmogus pagaunamas su žole ar ją rūko viešoje vietoje, grėstų įspėjimas arba bauda iki 100 eurų. Tiesa, piktybiniams rūkoriams grėstų ir privalomas gydymas nuo priklausomybės. Jau užsimenama ir apie kitą žingsnį – marichuanos legalizavimą.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų. Žiemos metu kaukės lauke nuo lietaus ir drėgmės sušlampa – ar tokios kaukės dar tebesaugo? Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto profesorius Dainius Martuzevičius teigia, kad kaukei sušlapus apsauga nuo koronaviruso sumažėja, todėl yra didesnė rizika susirgti. Drėgmė užpildo kaukės mažus tarpelius ir oras nebėra filtruojamas, jis pradeda veržtis per tarpus tarp veido ir kaukės.

Nuo trečiadienio įsigaliojo griežtesnės karantino sąlygos. Kai kam jos atrodo per griežtos, kitiems – per švelnios. Kas kaltas dėl dabartinės padėties ir ko tikėtis artimiausiu metu, klausėmė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektoriaus Kęstučio Petrikonio. Sveiki. Sakote, kad po dviejų savaičių sveikatos apsaugos sistema gali sugriūti. Sakykite, kas dėl to kaltas ir kodėl taip atsitiko? Iš tikrųjų sunku atrasti kaltą vieną.

BNS pateikia svarbiausių trečiadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronavirusas Lietuvoje: * Lietuvoje registruotas paros atvejų rekordas – per parą nustatyti 3128 nauji koronaviruso atvejai, mirė 31 žmogus. Ligoninėse gydomi 2122 COVID-19 pacientai, 163 iš jų – reanimacijoje. * Lietuvoje įsigaliojo griežtesnės karantino sąlygos – visi vyresni moksleiviai perėjo prie nuotolinio mokymo, pradėti riboti automobilių srautai prie parduotuvių.

Paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė viešu laišku kreipėsi į Saulių Skvernelį, kad jo vadovaujamas ministrų kabinetas kuo skubiau imtųsi dar griežtesnių karantino sąlygų. Tačiau Skvernelis sako nesulaukęs nė vieno konkretaus Šimonytės pasiūlymo, kaip tramdyti įsiliepsnojusį užkrato plitimą. Jau seniai vienas kitam kandžiai komentuojantys paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė ir laikinasis premjeras Saulius Skvernelis susikibo dar kartą.

Lietuvoje per vakar fiksuota 3128 nauji Covid-19 atvejai, mirė 31 žmogus. Dėl įvestų ribojimų prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse įsivyrauja sumaištis. Uždarius keturis penktadalius vietų, prie dalies aikštelių tįsta automobilių eilės. Prekybininkai sako, kad ši naujovė nemažina pirkėjų srautų, žmonės automobiliams vietos ieško kiemuose ar neleistinose vietose. Laikinoji valdžia pripažįsta, kad ribojimai taisytini, bet jų nekeičia.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad Lietuvai reikės keisti komunikaciją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir jos gaminamos elektros boikoto.    „Teks truputį keisti poziciją dėl to, kas vyksta šiandien. Reikės keisti žinutes ir europinėms institucijoms“, – po komiteto posėdžio, kur svarstyta situacija dėl Astravo AE, BNS teigė Laurynas Kasčiūnas.