Parlamentarai antradienį po svarstymo 83 balsais „už“, 29 „prieš“ ir septyniems Seimo nariams susilaikius pritarė tokiam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
Originalios asmenvardžių rašybos šalininkai per diskusiją teigė, jog asmenvardis yra tapatybės dalis ir turi būti saugomas, oponentai tvirtino, kad leidus dokumentuose rašyti nelietuviškos abėcėlės raides „x“, „w“ ir „q“ bus paniekintas valstybinės lietuvių kalbos statusas.
Ketinimais leisti nelietuviškas raides ypatingai pasipiktino konservatorių Audronį Ažubalį bei valstiečių frakcijos atstovus Eugenijų Jovaišą ir Stasį Tumėną. Trečiadienį Seime surengę spaudos konferenciją jie kalbėjo apie sugadintus santykius su kaimynais, pamintą Konstituciją ir gresiantį lietuvių kalbos sunaikinimą.
Paminta Konstitucija
Valstietis E. Jovaiša tikino, kad lietuvių kalba nėra prekybos objektas, tai jis sakė turėdamas galvoje Lietuvos ir Lenkijos santykius, susitarimus .
„Nuo kada kalba, savastis, kultūra tampa kažkokiai šaliai objektu pasikalbėti? “, – klausė jis.
Jam kyla rimtų klausimų ir apie tapatybę. „Eugenijus Gentvilas pasakė, kad Lietuva modernėja, bet prie ko čia kalba ir modernėjimas. <..> Graudžiausia buvo matyti, kaip lenkų kilmės Seimo žmonės su azartu reikalauja iš Lietuvos Seimo šių pataisų. Negaliu suprasti“, – spaudos konferencijoje piktinosi politikas.
Anot jo, šis gresiantis svetimų raidžių įteisinimas yra Konstitucijos nepaisymas. Tautiniu pagrindu, pagal jį, pavardžių rašyti nereikia, o privalu laikytis šalies, kurioje gyveni papročių, kalbos.
„Šis teismas (Konstitucinis) nubrėžia kelią, kaip galima pakeisti nedarant blogos įtakos kalbai. To reikia laikytis. Seimas neturi kalbinių kompetencijų šio klausimo išspręsti, tai turėtų daryti kalbininkai, spręsti ar yra poveikis kalbai. Sunku žiūrėti, kaip Lietuvos kultūra imama skurdinti“, – graudinosi E. Jovaiša.
E. Jovaiša taip pat klausė, ką mes laimėjome, ką norime laimėti.
„Paneigėme Konstituciją, kalbą, sudarysime sunkumus tarti, ištarti pavardes. Visą tautą reikės mokyti iš naujo tarti. Kitas klausimas politinis, ką mes laiminime? Lenkija mus labiau gins? Mes esame lygiaverčiai partneriai. Politikoje mes pralošėme žiauriai, tarkime santykiuose su Latvija. <..> Mes įsileidome vilko leteną, tuoj įkels uodegą, o tai bus visi diakritiniai ženklai“, – baugino jis.
Anot politiko, originalo kalba rašyti pavardes yra pilietinės visuomenės ardymas.
Dovana rusams
Savo ruožtu konservatorius A. Ažubalis patikino, kad nei valdančiosios partijos, nei vyriausybės programoje nebuvo kalbama apie asmenvardžių rašymo keitimą. Tai neįpareigojantis partijai dalykas.
„Įspūdis toks, kad Konstitucija buvo ignoruojama. Nebuvo nė žodžio iš teikėjų pusės, kad remiasi Konstitucija. Buvo kalbama apie tapatybę, koncepciją, kuri nėra Konstitucija. Mane nuvylė, kad taip kalbėjo kolega, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Liūdna, kad buvo priimtas visiškai politinis sprendimas, nesikonsultuota su ekspertais.
Ekspertai nebuvo kviesti, nes jie turi nuomonę, kuri sutampa su Konstitucija, todėl jie tampa nereikalingi. Apmaudu, kai kalbama, kad tai padės spręsti geopolitines problemas, ne, tai sukurs jas. Tai taps įrankiu Rusijai spausti Estiją ir Latviją, kad šios priimtų panašius įstatymus ten gyvenantiems rusakalbiams“, – kalbėjo konservatorius.
Jis tikino, kad kaimynus mes pakišinėjame Kremliui. „Pritariu buvusios prezidentės nuomonei, kad lietuvių kalba neturėtų būti derybų objektas. Parodykite nors vieną valstybę, kuri keičia abėcėlę, vien tam, kad kažkas kažką pažadėjo“, – klausė A. Ažubalis.
Jis tikino, kad dabar turėsime ne tris, bet 150 raidžių, kils didelių iššūkių kalbai, vartojimui.
„Kaip sako mokslininkai, tokiu atveju būtų destabilizuota kalbos vartojimo sistema. Tai yra ko sovietines laikais siekė Suslovas ir kiti, kurie bandė vesti rusų kalbą net į darželius. Tai nutautinimo politika. Kalba, kuri yra išdarkyta ilgai netvers. Tikiuosi, kad prezidentas vetuos“, – kalbėjo konservatorius.
Kreipsis į prezidentą ir Konstitucinį Teismą
Valstietis Stasys Tumėnas pridėjo, kad naujos raidės į lietuvių rašybą slenka pamažu.
„Mes matome, kaip viskas vyksta nuosekliai. Žingsnis po žingsnio, apšilimas su raidėmis prasidėjo šį pavasarį, berods gegužę vyriausybės posėdyje be Seimo, be kalbininkų buvo įteisintos trys nelietuviškos raidės įmonių pavadinimuose. Infiltruosis į įmones, paskui į pasus, o kas toliau? Žaidžiama lenko korta. <..> Norėčiau, kad būtų fiksuojama, jog tai – politinis, o ne kalbininkų sprendimas. Trys raidės atrodo smulkmena, bet griauna abėcėlės sistemą“, – padariniais baugino politikas.
A. Ažubalis pripažino, kad Seimo nariai dėl šio klausimo kreipsis į Konstitucinį Teismą. Tiesa, 29 parlamentarų parašų neužtenka, kad teismas jį nagrinėtų skubos tvarka, todėl bus siekiama prezidento pagalbos.
