Aktualijos

Seimas trečiadienį po pateikimo pritarė Užimtumo įstatymo pakeitimams, kuriais ruošiamasi situacijai, jeigu prireiktų įvesti karantiną ir stabdyti verslą bei viešąjį gyvenimą. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, jeigu karantinas būtų įvedamas, jis būtų trumpas, bet griežtas.  Už pateikimą balsavo 100 Seimo narių, o susilaikė 6 parlamentarai. Vyriausybė yra pasiūliusi šį teisės akto pakeitimą svarstyti skubos tvarka, todėl priėmimas numatomas sausio 18 dieną.

Savo noru išvykti iš tėvynę sutinka dar apie 60 neteisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių, sako vidaus reikalų ministrė. „Vėl yra susidariusi nemaža grupė, apie 60 asmenų, ir mes tikimės, ar užsakomaisiais, ar įprastiniais reisais tie žmonės iškeliaus į namus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė. Anot jos, kitą savaitę į Lietuvą planuoja atvykti Irako konsulai, kurie padės sutvarkyti tų žmonių dokumentus.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, jog sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir būtų apsispręsta trąšų tranzitą riboti įstatymu, Seimas sprendimus priimtų per trumpiausią įmanomą laiką, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Prasidėjus metams susirgimų COVID-19 skaičiams šoktelėjus ir virš 3 tūkstančių, milžinišką pacientų antplūdį pajuto ir šeimos gydytojai. Jie ragina nesistebėti, jei dėl to išaugs eilės ir kitiems pacientams teks palaukti. Pažymima, kad tai gali nutikti ir patiems medikams tekus izoliuotis dėl ligos. Be to, gydytojai kartu stebisi, kodėl iki šiol nėra sistemos, kuri padėtų dalį biurokratijos nuimti nuo jų pečių.

Automobilių taršos mokestis keliasi į Seimą, tik jo kelyje randasi nemažai kliūčių. Dėl vidutiniškai po 140 eurų kasmet galimai mašinų savininkams kainuosiančio mokesčio pirmąkart balsuoti parlamentarai turėjo dar šią pavakarę. Tačiau dar prieš jį svarstant salėje aršią kritiką jam žėrė ne tik opozicija, bet ir valdančioji Laisvės partija. Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.

Klaipėdos vairuotojai per daug pasitiki savo žiniomis ir automobilio galingumu, o pėstieji – nemirtingumu. Tokia išvadą padarė prie uostamiesčio pėsčiųjų perėjų reidą suorganizavę policijos pareigūnai. Nors vairuotojų elgesį pareigūnai stebėjo prie pat policijos komisariato, vien per pirmą reido valandą jiems įkliuvo 5 pažeidėjai. Klaipėdos policijos pareigūnas stato vaizdo fiksavimo kamerą šalia nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Netrukus čia prasidės reidas.

Pasaulyje omikron atmaina įgauna naują plitimo pagreitį. Tuo metu Lietuvoje nėra iki galo aišku, kaip reikės atremti omikron bangą. Viena vertus, sklando aidas apie galimą karantiną, kita vertus, pilasi pasiūlymai apie galimą izoliacijos trumpinimą. Imunologė Aurelija Žvirblienė atskleidė visas kortas apie tolimesnį pandemijos valdymą. Jokio karantino nebus – dabar apie jį kalbėti beprasmiška, įsitikinusi profesorė.

Skiepų ir galimybių paso priešininkai Seime surengė spektaklį, protestuodami prieš reikalavimą kaip ir visiems piliečiams, darbo vietoje parodyti galimybių pasą. Dainius Kepenis savo šou pradėjo maudynėmis lediniame Neries vandenyje. Valius Ąžuolas į Seimą mėgino prasmukti automobiliu. Petras Gražulis visiems demonstravo savo europinį sertifikatą ir kaltino Vyriausybę išdūrus tuos, kurie sutiko skiepytis.

Panevėžyje pensininkai užplūdo ledo areną. Ratus ant ledo suka perkopę ir 70, ir net 90 metų. Senjorai juokauja, kad čiuožti lengviau, nei eiti. Žiemos pramogos Panevėžio senjorams nemokamos. 77-erių Zina Panevėžio ledo arenoje suka ratą po rato. Ir taip po kelias valandas, kone kasdien. „Tokiam amžiui reikėtų sportuoti, aš nelabai jau noriu sportuoti, nu tai čia labai man užsiėmimas geras“, – sako Zina. Senjorė sako čiuožti mėgusi jaunystėje.

Turite pažymėjimą, kad esate persirgęs COVID-19 ir galėtumėte išsiimti galimybių pasą, tačiau to nepadarėte? Geriau išsiimkite, mat neturint galimybių paso ar europinio sertifikato, galite būti neįleistas į parduotuvę, kiną, sporto klubą ar kitur. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Jolanta. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Jolanta. Moteris dar pernai metų pabaigoje, gruodį, persirgo COVID-19. Jos e.sveikatos paskyroje atsirado tai liudijantis įrašas.

Nors vaikų ir paauglių revakcinacija Lietuvoje dar neprasidėjo, jau pasipylė žinutės, skatinančios jaunimą skiepytis sustiprinamąja doze. Pasigirdo tėvų nusiskundimų, kad tokia informacija mažų mažiausiai klaidina. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) aiškina, kad nesklandumą jau pavyko užglaistyti. Dalį paauglių pasiekė pranešimai, esą jiems metas skiepytis sustiprinamąja doze nuo COVID-19. Bėda ta, kad revakcinacija vaikams ir paaugliams Lietuvoje nevyksta.

Pykčiai su kinais iš šalies stumia ir mūsų eksporto pažibą – lazerių industriją. Verslininkai sako planavę Lietuvoje investuoti dešimtis milijonų eurų, bet po Taivaniečių atstovybės atidarymo tenka pinigus nukreipti į kitas šalis. Ministrė Armonaitė dar antradienį situaciją pavadino „krizele“, kuri gali mums net padėti tapti konkurencingiausiais visoje Europos Sąjungoje. Bet patys valdantieji pripažįsta, kad į karą su Kinija išėjo tinkamai neįvertinę kinų įsiūčio.

Šiaulių mieste pasirodė abejones vakcinacija sėjantis plakatas. Viename iš miesto stendų buvo pakabintas plakatas, kuriuo akivaizdžiai sėjamos abejonės vakcinacija. Įmonė, kuriai stendas priklauso, atsiriboja nuo stende išsakytų teiginių ir sako propaguojantys visai priešingą poziciją dėl vakcinų. Be to, jau konsultuojasi su teisininkais, ar nebūtų galima sutartį nutraukti ir plakatą nukabinti.

Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei patvirtinti, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis ir papildomi susitarimai su „Belaruskalij“ dėl kalio trąšų tranzito per Lietuvą kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, todėl jų turi būti atsisakyta. Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.

Prieš dvi savaites kritinėje situacijoje dėl apyvartinių lėšų trūkumo atsidūrusi didžiausia centralizuotos šilumos tiekėja bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) sako šiuo metu situaciją suvaldžiusi.

Po Kalėdų daugelis žmonių suskubo atsikratyti nupuoštomis kalėdinėmis eglėmis. Panašu, kad tą bandė padaryti ir vieno vyro užfiksuotas vairuotojas Vilniuje. Pirmadienį socialinio tinko „Facebook“ grupėje „Reidas Vilniuje“ buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame žmogus pasidalino vaizdo registratoriumi užfiksuotą akimirką. Vaizdelyje matyti, kaip keliu važiuoja baltos spalvos automobilis su įjungtais avariniais žibintas.

Be pirštų gimęs panevėžietis stebina savo piešiniais. Dažniausiai vyras piešia paprastais pieštukais. Esą pomėgis, kaip niekas kitas suteikia stiprybės ir įrodo, kad bet kokia negalia įveikiama, jei tik yra noro. Vyras džiaugiasi, kad pieštukų imasi ir jo penkiametė dukra, taip pat gimusi su tokia pačia negalia. Baltas popieriaus lapas ir keletas paprastų pieštukų. Viskas ko reikia panevėžiečiui menininkui imtis darbo. Ir taip mikliai vyras darbuojasi pieštuką prilaikydamas plaštakomis.

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad būtų įteisinta originali vardų ir pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis asmens dokumentuose. Parlamentarai antradienį po svarstymo 83 balsais „už“, 29 „prieš“ ir septyniems Seimo nariams susilaikius pritarė tokiam Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektui. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo priėmimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ryte teigė, kad „krizelė“ su Kinija – galimybė Lietuvai tapti konkurencingiausia ES. Tai papiktino kai kuriuos verslininkus, po pietų ministrė A. Armonaitė pripažįsta, kad šioje vietoje jos ironija nebuvo tinkama. Ministrė pabrėžia, kad dėl Lietuvos santykių su Kinija situacija yra rimta ir papasakojo apie artimiausius planus. „Iš tikrųjų tą žodį pavartojau gal ir ne visai tinkamai, ironiškai.

Eidamas 80-uosius metus mirė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, ilgametis teisėjas Romualdas Kęstutis Urbaitis, antradienį pranešė teismas. R. K. Urbaitis gimė 1942 metais vasario 27 dieną Marijampolės apskrityje. 1969 metais su pagyrimu baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, teisėjo karjerą pradėjo ketverius metus dirbdamas pirmosios instancijos teismuose – Šakių rajono apylinkės ir Kauno miesto apylinkės. 1993 metais Seimas jį paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.

Skiepytis raginantys politikai žadėjo, kad po dviejų vakcinos dozių galėsime gyventi laisvai ir nevaržomai, tačiau atrodo, kad net ir trečia vakcinos dozė mūsų gali neišgelbėti nuo karantino. Sakoma, kad, jei karantinas bus, jis bus griežtas ir visiems. Tačiau laidoje „Karštai su tv3.lt“ apsilankęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys sako, kad visiems reikia palaukti bent 10 dienų, o tada paaiškės, ar išvis bus reikalingi bent kokie ribojimai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė su Vokietijos federalinės ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos parlamentine valstybės sekretore dr. Franziska Brantner antradienį aptarė dėl pašlijusių santykių su Kinija Lietuvos verslui kilusius sunkumus, dvišalį ekonominį bendradarbiavimą, prekybos ir investicijų svarbą.

Dėl Lietuvoje atidarytos Taivaniečių atstovybės ir toliau verda aistros. Opozicija ragina valdančiuosius prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, o tuo tarpu Vakarų Europa reiškia palaikymą.  Į situaciją dar kartą sureagavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis taip pat pažėrė kritikos kritikams, sakydamas, kad kai sprendimas buvo priimtas, niekas dėl jo neoponavo. Pateikiame visą ministro tekstą, publikuotą „Facebook“ paskyroje. „Apie normalumus ir nenormalumus.

Šildymo sąskaitas už gruodį gavę vilniečiai šokiruoti – skaičiai jose lyginant su pernai metais pašoko pusantro ant net tris kartus. O kitais žiemos mėnesiais šilumos tinklų atstovai žada ir dar didesnes kainas – kai kur gyventojams vien už šildymą gali tekti pakloti ir kelis šimtus eurų į mėnesį.

Opozicijai pareikalavus Seimas antradienį padarė pertrauką poros svarbių įstatymų pataisų svarstyme ir pristatyme.  Diskusijas dėl projektų atidėti kitai savaitei paprašė „valstiečiai“. Valdantieji pagrasino neplanuotu posėdžiu antradienį vėlai vakare.    „Susirinkome dirbti, bet klausimų nesvarstysime“, – apgailestavo posėdžiui pirmininkavęs konservatorius Paulius Saudargas.

Konservatorių siūloma kandidatė į Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkus Laima Liucija Andrikienė teigia pasigendanti bendro sutarimo užsienio politikoje. Ji tvirtino, kad jeigu bus paskirta, pirmiausia jo sieksianti ir komiteto darbe. „Konstruktyvus, pozityvus darbas. Ne Seimo Užsienio reikalų komitetas daro užsienio politiką Lietuvoje.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako pozityviai vertinantis Vyriausybės apsisprendimą stabdyti galimybių paso reikalavimą vaikams. „Pozityviai vertinu Vyriausybės apsisprendimą kol kas stabdyti galimybių paso vaikams iki 16 metų reikalavimą. Ministrų kabinetas turės laiko persvarstyti strategiją ir priimti geriausius šiam laikotarpiui sprendimus“, – antradienį feisbuke paskelbė šalies vadovas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad plintant omikron atmainai, kuri, anot jos, jau netrukus taps dominuojančia Lietuvoje, gali pradėti pildytis ir ligoninių lovos. Nors šiuo metu situacija stabili, Vyriausybės vadovė neatmeta galimybės, kad artimiausiu metu reanimacijos lovų užimtumas pasieks tokį skaičių, nuo kurio Vyriausybė gali įvesti karantiną. Plintant koronaviruso omikron atmainai, premjerė teigia, kad jei ne šią, tai kitą savaitę ši atmaina taps dominuojančia Lietuvoje.

Pastaruoju metu Lietuvoje rekordiškai pabrango elektra, dujos, degalai, taip pat sparčiai brangsta maisto produktai. Valdžia tikina, kad taip pat auga pensijos ir kitos išmokos. Tačiau ar tikrai žmonėms užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. „Teisėjų kolegija tenkino ieškovo reikalavimą pripažinti, kad ginčo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą. Teismas taip pat įpareigojo Seimą paskelbti paneigimą“, – BNS sakė teismo atstovas Aurimas Žukauskas.

Po sveikatos ekspertų iškelto klausimo dėl galimybių paso plintant omikron atmainai tvarumo, ministerija šios priemonės iš esmės peržiūrėti neplanuoja. Tačiau pažymima, kad ruošiami pakeitimai dėl izoliacijos, ją planuojama trumpinti tiek kontaktiniams asmenims su sergančiuoju COVID-19, tiek galbūt besimptomiams atvejams.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, antradienį nuotoliniu būdu susitikusi su Taivano nacionalinės plėtros tarybos ministru Ming-Hsin Kungu, sakė sveikinanti Taivano planuojamas investicijas Lietuvoje ir laukianti sprendimų dėl konkrečių investicinių projektų. Lietuvą labiausiai domina galimos taivaniečių investicijos į puslaidininkių ir lazerių gamybos, biotechnologijų sektorius, rašoma pranešime spaudai.

Seimui antradienį ruošiantis svarstyti alkoholio prekybos suvaržymus ir rinkos liberalizavimą, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė kartoja, jog Vyriausybė pritaria siūlymui leisti įsigyti alkoholio asmenims nuo 18 metų.  „Kadangi Vyriausybėje yra daug žmonių, kurie praėjusioje kadencijoje nepalaikė amžiaus didinimo, įskaitant mane ir mano kolegas, tai turbūt nėra labai nuostabu, kad mes pritariame siūlymui amžiaus kartelę nuleisti", – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad skiepai nuo koronaviruso taptų privalomi darbuotojams, kurie dirba asmens sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų sektoriuose. Parlamente buvo pristatytas tai numatantis projektas, bet balsavimas dėl jo numatytas kiek vėliau. Tai daroma norint paskatinti šių sektorių darbuotojus skiepytis sustiprinamąja vakcinos doze.  Už projektą po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš – 37, 11 parlamentarų susilaikė.

Lietuvos verslo netektys dėl galimo Kinijos atsako į Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje buvo prognozuojamos, tačiau nebuvo įvertintos galimos Kinijos sankcijų apimtys ir jų būdai, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jovita Neliupšienė taip pat pripažino, jog Kinijos spaudimą patiria ir Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės. „Visų, kokios yra naudojamos šiuo metu neprognozuojamos autoritarinės valstybės (sankcijų – BNS) arsenalo priemonės, matyt, neįvertinome iki galo.

Jau daugelį metų Lietuva atsilieka nuo užsienio šalių ir verslo, pagal valstybės dėmesį žmonių švietimui apie kibernetinį saugumą. Iki šiol nėra ilgalaikės kryptingos komunikacijos strategijos, kaip turėtų būti nuo mažų dienų formuojami saugaus elgesio įpročiai skaitmeninėje erdvėje, nesiorientuojama į skirtingas amžiaus grupes, nėra ir tikslinėms auditorijoms pritaikytų žinių žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose.

Dezinformacijos srautas pernai gruodį Lietuvos informacinėje erdvėje kryptingai augo, antradienį skelbia Lietuvos kariuomenė. Jos Strateginės komunikacijos departamento analitikai gruodžio 1-31 dienomis identifikavo 507 unikalius atvejus, turėjusius neigiamos informacinės veiklos bruožų – 20 daugiau nei lapkritį. Anot kariuomenės, itin išaugo gynybos ir saugumo temų eskalacija.

Kylanti omikron banga ne tik kelia nerimą dėl galinčių išaugti hospitalizacijų, bet ir šalies testavimo pajėgumų. Todėl specialistai siūlo kuo greičiau svarstyti, kad COVID-19 būtų galima diagnozuoti ir greituoju antigeno testu. Be to, persirgimo faktą jau pasiskiepijus siūlo patvirtinti specialiu antikūnų tyrimu. Po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda VUL Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro vadovas doc.

Pasaulinės koronaviruso pandemijos išvakarėse esmines vidaus reformas įdiegusiai Užimtumo tarnybai 2020 ir 2021 metais buvo patikėtos svarbios, tačiau jai visiškai naujos funkcijos. Pertvarkiusi vidaus procesus ir su šiais uždaviniais susitvarkiusi institucija dabar tęsia reformas, ruošiama nauja veiklos strategija. 2022 metų pradžioje buvo apibendrinti pandemijos laikotarpio skaičiai ir faktai.

Opozicijos atstovai reikalavo premjerės atsakyti, ar ketinama įvesti karantiną ir tęsti nepaprastąją padėtį. Į opozicijos klausimus Ingrida Šimonytė atsakė, tačiau pabrėžė, kad nėra „mergaitė pagal iškvietimą“. „Premjerė pasakė, kad greičiausiai ruošiamasi karantinui. Žmonės nuolat klausia, ar tikrai bus karantinas. <...> Reikia informuoti visuomenę. Jūs pasiprašykite šiandien dieną pasisakymams laiko ir pristatykite, ką planuojate.

Nauja intriga politikų reitinguose, nes pirmą kartą į apklausas įtraukta besikurianti Sauliaus Skvernelio partija iškart šovė į populiariausių trejetuką, aplenkdama ir Karbauskio valstiečius, ir valdančiąją Laisvės partiją. Buvęs Skvernelio bendražygis Karbauskis aiškina, kad Skverneliui nėra ko džiūgauti. O politologų aukštas dar net neįsisteigusios partijos reitingas nestebina – Skvernelio politinė jėga į areną žengia kaip dar vieni gelbėtojai – gerai žinomi, tik apsivilkę naują rūbą.

Šilutės rajone dėl potvynio apsemtų sodybų skaičius siekia jau beveik 70. Apsemti ir neišvažiuojami dalis kelių. Apsemtų sodybų gyventojai aprūpinti geriamuoju vandeniu, kas pageidavo – specialiomis guminėmis kelnėmis. Anot savivaldybės atstovų, sudėtingiausia situacija Žalgirių kaime, važiuojant iš Šilutės į Rusnę. Tačiau kol kas ekstremali situacija pamaryje neskelbiama. Šiek tiek optimizmo suteikia stebimas vandens lygio kritimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė stabdys reikalavimą į įvairias viešas vietas norintiems patekti vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. „Reikalavimas taikyti galimybių pasą paaugliams iki 16 metų bus atidėtas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė ministrė pirmininkė. Premjerės teigimu, plintant itin užkrečiamai omikron atmainai, nėra papildomos infrastruktūros tam, kad reguliariai būtų testuojami vaikai, kurių tėvai nusprendė jų neskiepyti dėl kažkokių įsitikinimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad netrukus omikron atmaina taps vyraujančia Lietuvoje ir tai reiškia didelį užsikrėtimų atvejų augimą. Vyriausybės vadovė teigė, kad nors apie atmainą žinoma nedaug, tyrimai rodo, kad vakcinos, o ypač sustiprinančioji dozė, apsaugo nuo sunkios ligos eigos ir mirties. „Nors sekoskaitos tyrimai to dar nerodo, bet reikia turėti omenyje, kad sekoskaitos tyrimai šiek tiek vėluoja keletą savaičių, vadinasi, mes turime tokį truputėlį vėluojantį vaizdą.

Ekspertai pateikia naujausius galimus omikron bangos plitimo scenarijus. Jie rodo, kad atvejų Lietuvoje rekordai dar tik laukia, tačiau yra ir gera žinia – hospitalizacijų tiek grėsmingai gali ir neišaugti. Vis tik įspėjama, kad apsigauti nereikėtų ir reikia nusiteikti, kad omikron bangai išgyventi mažiausiai prireiks dviejų mėnesių.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof.

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Sveikatos ekspertų taryba siūlytų peržiūrėti galimybių pasą ir pritaikyti jį dabartinei situacijai, kad jis gyventojams nekurtų perdėto saugumo jausmo, sako tarybos narys profesorius Kęstutis Petrikonis. Ekspertų nuomone, biosaugos priemonės šiuo metu yra efektyvesnės. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai. Po susitikimo surenkta spaudos konferencija.