Tai reiškia, kad toks turėtų būti ir formalus Vyriausybės sprendimas, kurį ministrų kabinetas planuoja priimti trečiadienį. Šią informaciją portalui tv3.lt patvirtino su situacija susipažinęs asmuo, pageidavęs likti neįvardintas.
Vienintelis nežinomasis – nuo kada turėtų sustoti baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą, bet svarstomi du variantai: arba sausio mėnesio pabaiga, arba balandžio mėnesio pradžia. „Belaruskalij“ sumokėtų avansų pakanka vežti trąšoms iki kovo mėnesio vidurio arba pabaigos.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pernai gruodžio 21 dieną pateikė panašią rekomendaciją, tačiau Vyriausybė yra laisva rinktis sprendimą.
Portalo tv3.lt turima informacija liudija, kad buvo svarstomi įvairūs variantai, bet situacija beprecedentė: po kilusio skandalo, kuris grasino iš posto išversti susisiekimo ministrą Marių Skuodį bei užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, Vyriausybė neturi daug išeičių kaip tik drastiškai nutraukti trąšų tranzitą.
Potenciali žala – šimtai milijonų eurų
„Lietuvos geležinkeliai“ yra paskaičiavę, kad visi Lietuvos netekimai nutraukus baltarusiškų trąšų tranzitą šiais ir kitais metais pasieks po 0,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai yra po 150 mln. eurų per metus. 2024 ir 2025 metams netekimai siektų po 0,4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, tai sudarytų po 200 mln. eurų per metus.
Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į tai, kad iki 2025 metų pervežamų ir pakraunamų kalio trąšų kiekis turėjo paaugti nuo 11 iki 15 milijonų tonų per metus.
Šiuo metu „Belaruskalij“ per Lietuvą perveža ir Klaipėdos uoste pakrauna apie 11 mln. tonų per metus. Jeigu skaičiuotume, kad viena tona kainuoja apie 800 eurų, vadinasi, iš per Lietuvą gabenamų kalio trąšų prekybos „Belaruskalij“ uždirba apie 9 mlrd. eurų pajamų per metus.
„Lietuvos geležinkelių“ grupės bendrosios pajamos iš baltarusiškų krovinių sudaro 110 mln. eurų, bet apie 49 mln. eurų skiriama infrastruktūros išlaikymui, todėl „LTG Cargo“ pajamos iš baltarusiškų trąšų pervežimo siekia 61 mln. eurų per metus. Susisiekimo ministerijos skaičiavimais, nutraukus tranzitą „LTG Cargo“ neteks 61mln. eurų pajamų, o 49 mln. eurų teks skirti iš valstybės biudžeto geležinkelių infrastruktūros išlaikymui.
Klaipėdos jūrų uostui baltarusiškos trąšos pernai generavo 12,3 mln. eurų rinkliavų, taigi tikėtinos netektys panašios. Atsisakius baltarusiškų trąšų tranzito krovos kompanijos netektų apie 70 mln. eurų pajamų per metus.
Tačiau, pavyzdžiui, „Lietuos geležinkelių“ manymu, Vyriausybės sprendimas negarantuoja, kad suinteresuotos šalys nesikreips į tarptautinį arbitražą dėl Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo pažeidimo.
Keistos aplinkybės
Nepaisant Vyriausybės sprendimo, baltarusiškų trąšų vežimo istorija nėra baigta. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kartu su Ekonomikos komitetu ketina nagrinėti aplinkybes, kodėl nuo gruodžio 8 dienos įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ per Lietuvą tranzitas nenutrūko.
Reikia priminti, kad JAV įvestos sankcijos Lietuvos subjektams nėra ir nebuvo privalomos, tačiau valdantieji sukūrė iliuziją, kad vertybinė užsienio politika reikalauja stabdyti pajamų srautą į Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos piniginę.
Dieną prieš sankcijų įsigaliojimą viešai paskelbtame portalo 15min.lt interviu JAV ambasadorė Baltarusijai Julie Fisher kalbėjo apie partnerių solidarumą, o konservatoriaus Žygimanto Pavilionio vadovaujamas Užsienio reikalų komitetas paskelbė pranešimą, ragindamas uždrausti „Belaruskalij“ produkcijos tranzitą per Lietuvą. Juolab, kad Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos pranešė neketinančios aptarnauti mokėjimų, susijusių su JAV sankcijų sąrašuose susijusiomis įmonėmis.
Bet tai tebuvo šauksmas tyruose. Tuomet jau buvo visiškai aišku, kad sankcijos „Belaruskalij“ Lietuvoje nebus pritaikytos, nes „Lietuvos geležinkeliai“ su „Belaruskalij“ nuotoliniu būdu 2021 m. spalio 21 d. pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį pereinama prie avansinio apmokėjimo už trąšų tranzitą.
Vyriausybės teisininkų nuomone, sutartyje tuo pat metu buvo atsisakyta labai svarbios nuostatos, pagal kurią „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo teisę nutraukti sutartį su „Belaruskalij“, jeigu iš konkrečių aplinkybių galima numatyti, jog kita šalis sutartį pažeis iš esmės. Pavyzdžiui, sutrikę mokėjimai būtų leidę neskausmingai sutartį nutraukti be privalomo 12 mėnesių įspėjimo termino. „Lietuvos geležinkelių“ valdyba su tokiu Vyriausybės vertinimu nesutinka ir šia tema netgi pasisakė viešai išplatindama pranešimą spaudai.
Iš viso „Lietuvos geležinkeliai“ pagal naują susitarimą gavo 4 avansinius apmokėjimus, kurie buvo padaryti Lietuvos įmonei prieš tai išrašius sąskaitas, todėl „Lietuvos geležinkelių“ teiginiai apie netipinius pavedimus, Vyriausybės nuomone, yra laužti iš piršto.
Pirmas pavedimas spalio 21 dieną siekė 7,9 mln. eurų. Antras pavedimas buvo lapkričio 11 dieną – suma sudarė 7,4 mln. eurų. Trečias pavedimas įkrito neilgai trukus, tai yra lapkričio 24 dieną, o suma buvo kiek mažesnė – 4,4 mln. eurų. Galiausiai, ketvirtojo pavedimo data – lapkričio 30 diena, o suma sudarė 6,9 mln. eurų.
Šių avansinių mokėjimų užtenka vežti trąšoms iki maždaug kovo mėnesio.
Užsienio reikalų viceministras susitiko su Lukašenkos patikėtine
Apskritai pozicija dėl JAV sankcijų įgyvendinimo Lietuvoje ėmė keistis apytiksliai spalio mėnesį. Neoficiali informacija liudija, kad Lietuvos Vyriausybėje trąšų tranzito klausimas galėjo būti susietas su migrantų krize. Tai yra sankcijų įgyvendinimas arba įgyvendinimo atidėjimas galėjo būti pasitelktas kaip migrantų krizės suvaldymo priemonė.
Lapkričio 8 dieną tūkstančiai migrantų pajudėjo prie Lenkijos sienos – tai galėjo būti perspėjimas ir Lietuvai, kas mūsų gali laukti. Buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis interviu portalui tv3.lt yra sakęs, kad atsižvelgdamos į tai, jog nuo gruodžio 8 dienos traukiniai tikriausiai stos, Lietuvos tarnybos ruošėsi masiniam migrantų antplūdžiui.
Neįtikėtina, bet maždaug nuo gruodžio 9-10 dienos, kai tapo aišku, jog trąšos per Lietuvą rieda toliau, migrantų srautai į Lietuvą reikšmingai sumažėjo, o į Latviją su nedideliu vėlavimu padidėjo.
Kaimyninė Latvija gruodžio 15 dieną paskelbė apie draudimą vežti krovinius įmonėms iš visų Baltarusijos geležinkelio stočių. Paskelbta, kad draudimas galios nuo gruodžio 20 dienos iki sausio 15 dienos su galimybe jį pratęsti. Gali būti, kad taip A. Lukašenkos režimas siekia pakeisti Latvijos sprendimą. Kaip žinia, „Belaruskalij“ anksčiau trąšas gabeno per Latvijos uostus, nors šiuo metu turimų krovos pajėgumų neužtektų 11 mln. tonų trąšų.
Tai kelia prielaidas, kad migrantų srautai gali būti tarsi derybinės Baltarusijos pozicijos atspindys: atsižvelgus į režimo interesus srautai galbūt mažėja, o metus iššūkį – auga.
Portalas tv3.lt yra paviešinęs „Lietuvos geležinkelių“ įmonės sudarytą įvykių chronologiją, kurią dabar jau atstatydintas „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška siuntė premjerei Ingridai Šimonytei.
Iš šios chronologijos matyti, kad spalio mėnesį vyko įdomių susitikimų. Pavyzdžiui, spalio 18 dieną „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovai Lietuvoje susitiko „Lietuvos geležinkelių“ generaliniu direktoriumi M. Bartuška. Oficialiai teigiama, kad susitikime aptarti planai mokėti avansus už trąšų vežimą iki 2022 m. sausio-vasario mėnesio. „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ yra „Beloruskalij“ iš dalies valdoma bendrovė, kuri rūpinasi kalio trąšų prekyba.
Šis susitikimas atrodo gana normaliai žinant, jog spalio 21 dieną tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ nuotoliniu būdu buvo pasirašytas susitarimas dėl avansinio apmokėjimo už tranzitą.
Bet spalio 19 ir 22 dienomis „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovai susitiko su Lietuvos užsienio reikalų viceministru Egidijimu Meilūnu.
Premjerė I. Šimonytė Seime aiškino, kad viceministro susitikimai su „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais buvo skirti JAV sankcijų priežasčių komunikavimui ir buvo suderinti su strateginiu partneriu. Ministrė pirmininkė pabrėžė, kad sankcijos nebūna nustatomos be konkrečių priežasčių, todėl su jomis susijusių aplinkybių kitimas gali lemti sankcijų atidėjimą, atšaukimą arba modifikavimą.
Tai parodo, kad susitikimas su neva „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ atstovais iš tiesų buvo susitikimas su A. Lukašenkos režimo atstovais. Portalo tv3.lt duomenimis, Lietuvos užsienio reikalų ministerija pati siekė tokio susitikimo ir prašė, kad jame dalyvautų asmuo, galintis kalbėti Baltarusijos režimo vardu. Kitaip tariant, režimo tarpininkas.
Neoficialių šaltinių teigimu, šį tarpininką Užsienio reikalų ministerijos prašymu surado įmonė „Birių krovinių terminalas“. 30 proc. įmonės akcijų valdo „Belaruskalij“, o likusius 70 proc. – verslininkas Igoris Udovickis.
Deja, portalas tv3.lt negalėjo nepriklausomai patikrinti šio fakto, nes „Birių krovinių terminalo“ vadovas, verslininkas Vidmantas Dambrauskas ilgą laiką neatsakė į telefono skambučius bei elektroninį paštą.
Šaltinių teigimu, susitikimuose su užsienio reikalų viceministru E. Meiliūnu kaip Baltarusijos režimo atstovas dalyvavo moteris. Tai galėjo būti „Belorusskaya Kaliynaya Kompaniya“ generalinė direktorė Elena Kudriavets.
Portalo tv3.lt duomenimis, panašiu metu susisiekimo ministras M. Skuodis yra išdavęs leidimą atvykti į Lietuvą ir kitai Baltarusijos pilietei Alenai Vorobjovai, bet visiško aiškumo šiuo atveju būti negali, nes Užsienio reikalų ministerija plačiau informacijos nekomentuoja.
„Atsižvelgiant į Lietuvos nacionalinio saugumo ir Lietuvos strateginių partnerių interesus, Užsienio reikalų ministerija detaliau komentuoti šių susitikimų negali“, – portalui tv3.lt atsakė Užsienio reikalų ministerija.
Neoficialiais duomenimis, su režimo atstove prieš įsigaliojant sankcijoms galėjo derėtis ir Lietuvos strateginiai partneriai amerikiečiai. Režimas galėjo siekti išsiderėti sankcijų trąšų tranzitui stabdymą mainais į kelių šimtų politinių kalinių paleidimą, tačiau, portalo žiniomis, JAV šiuo požiūriu nenusileido, tai yra pareikalavo įgyvendinti visas sąlygas: paleisti visu politinius kalinius, pradėti dialogą su demokratine opozicija ir surengti laisvus demokratiškus rinkimus.
