Aktualijos

Šeštadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia. Koronavirusas pasiglemžė dar vieną gyvybę. Mirė Šilalės rajono ligoninės vadovas Antanas Damulis. Vyrui buvo 69-eri metai. Ligoninei jis vadovavo dar no 2012 metų, buvo Darbo partijos narys.  Šia žinią pranešusių LNK žinių teigimu, vyro gyvybė užgeso Santaros klinikose. Praėjusią parą patvirtinta 2350 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 23 asmenys, antrąją Kalėdų dieną pranešė Statistikos departamentas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neslepia – pastarieji metai buvo sudėtingi. Politikė sako tikinti, jog žmonių susikaupimas šventiniu laikotarpiu ir artėjantys naujieji metai atneš taip trūkstamą ramybę, o Lietuvos žmonėms ji linki atidumo ir nepamiršti išmoktų sunkių pamokų. Apie šventes, šeimą ir darbą valdžioje – Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen pokalbis su žurnaliste Jolanta Svirnelyte. Gražiausios metų šventės, žmonės visi susėdę prie stalų, prie televizorių.

Slapta į Lietuvą atgabenta vakcina nuo koronaviruso jau ligoninėse, ją visą sušvirkš medikams. Dukart mažiau gyventojų turinti Estija pirmųjų skiepų gavo tiek pat kiek Lietuva. Plintant naujai koronaviruso atmainai, vakcinos pasiekė ir likusias Europos Sąjungos šalis. Kas antras tyrimas dėl koronaviruso Lietuvoje teigiamas, kai kuriems  – ne motais – lanko draugus, į namus be kaukių užsuka ir krišnaistai.

Po mažiau nei mėnesio Joe Bidenas užims Ovalųjį kabinetą ir taps Jungtinių Valstijų prezidentu. Tarp daugybės vidaus ir užsienio politikos iššūkių, kurie guls ant 78 metų politiko pečių, bene daugiausiai dėmesio iš Lietuvos sulauks tai, kaip J. Bidenas elgsis su Rusija ir kokį dėmesį skirs Baltijos šalims. Nerimaujančių atsirasti gali, ypač prisimenant, kaip prieš daugiau nei dešimtmetį tas pats J. Bidenas ieškojo kelių, kaip būtų galima santykius su Kremliumi perkrauti ir pagerinti.

Vienuolika didelės deguonies tėkmės aparatų – dovana Vilniaus miesto klinikinei ligoninei (VMKL), kuri iškart pradėta naudoti gydant sunkiai COVID-19 sergančius ligonius. VMKL vakar pasiekęs pirmas iš šių aparatų jau tapo didžiausia Kalėdų dovana vienam ligoninės pacientui. Kartu – ir medikams, kurie buvo atsidūrę situacijoje, kai ligonių, kuriems gyvybiškai reikia didelės deguonies tėkmės, yra bent vienu daugiau, nei aparatų.

Pradėdama visuotinį vakcinacijos nuo koronaviruso COVID-19 procesą, valstybė susiduria su daugybe iššūkių, kuriuos norint efektyviai spręsti būtinas glaudus verslo ir valdžios bendradarbiavimas, teigia Lietuvos verslo konfederacija (LVK). „Toks masinis vakcinacijos procesas – precedentas daugelio šalių gyvenimuose. Jo sėkmę užtikrinti gali tik efektyvus, sklandus ir profesionalus viešo ir privataus sektoriaus veikimas.

Išvydę dešimtimis pjaunamus medžius, dalis gyventojų piktinasi. Kiti gi viliasi, kad sutvarkius prieigas vaizdas bus įspūdingas. Į diskusijas jungiasi ir įvairių sričių specialistai – vieni tikina, kad taip atkuriama autentika, kiti tokį atkūrimą deda į šuns dienas. Raudonės pilies parko tvarkymas supriešino visuomenę.

Viruso plitimas Lietuvoje nebekontroliuojamas – laboratorijos dirba visu pajėgumu, tačiau to nepakanka. Testavimo apimtis padidinti galima būtų greitaisiais antigeno testais, kurie rezultatą parodo per 15 minučių ir yra gerokai pigesni. Tačiau jų kelionė į Lietuvą labai komplikuota. Kitos šalys šiuos testus jau naudojo greitai tiriant milijonus. Naujoji premjerė ir Sveikatos apsaugos ministras aiškina, kad šių testų pirkimai užstrigę.

Jauna moteris papuolė į keblią ir nepavydėtiną situaciją dėl neatsakingo savo motinos požiūrio. Net dvylika vaikų pagimdžiusi moteris šiandien piktybiškai nemoka už butą, kuriame gyvena, o už jos skolas turi sumokėti vaikai. Situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Rūta Filejeva.  Jauna moteris pasakoja, kad ji kartu su dar vienuolika savo brolių ir seserų augo nedideliame 32 kv/m bute.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalui bus leidžiama trumpinti izoliacijos laiką, tačiau reikės užtikrinti papildomą testavimą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Praplečiamos ribos kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir saugiai trumpinti šį laikotarpį“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.  Pasak jo, tokios iniciatyvos imtasi, matant sunkėjančią situaciją gydymo įstaigose.

Kai kurie grožio paslaugas teikiantys specialistai sako karantino ribojimų nebijantys ir socialiniuose tinkluose vis dar siūlo savo paslaugas. Policija perspėja – geriau nerizikuoti, mat išsiaiškinus apie tokią situaciją, tiek grožio specialistui, tiek klientui gali grėsti tūkstantinės baudos. Nuo gruodžio 16 d. iki sausio 31 d. visoje šalyje galioja sugriežtinti karantino ribojimai.

Kaip iš tikrųjų veikia skiepai nuo Covid-19? Iš ko pagaminta vakcina ir kaip organizme ji sukuria apsaugą nuo ligos? Netrukus vakciną gaus pirmieji Lietuvos medikai ir mokslininkai ramina, kad ampulėse nėra nei paties viruso, nei kitų kenksmingų žmogui medžiagų. Baimintis šalutinio poveikio esą nereikėtų – nedideli skausmai dūrio vietoje ar nuovargis jau paskiepytiems žmonėms trunka ne ilgiau nei gavus vakciną nuo bet kurių kitų ligų, nuo kurių beveik visi esame paskiepyti vaikystėje.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinta 2350 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejų. 1123 iš jų registruoti Vilniaus, 489 Kauno, 177 Panevėžio, 122 Klaipėdos, 113 Šiaulių, 104 Alytaus apskrityse. Dar 100 infekcijos atvejų patvirtinta Utenos, 47 Marijampolės, 41 Telšių ir 17 Tauragės apskrityse. 17 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Labai gerai pagalvokite, iš kur perkate dantų puošmenas ir kam mokate pinigus. Mat viešojoje erdvėje daugėja sukčių, kurie vietoj norimų prekių atsiunčia plastiko gabalėlius ir pinigų už tokias prekes dažniausiai atsiimti neįmanoma.  „Net ir vaikams žaisliniai yra geresni“, – piktinasi juknaitiškė Birutė. Moteris rodo dantų laminates, atsisiųstas iš vienos elektroninės parduotuvės. Už tai ji sumokėjo keturiasdešimt penkis eurus.

SBA koncernas antrąją Kalėdų dieną pranešė su COVID-19 pacientų antplūdžiu kovojančioms ligoninėms dovanojęs bemaž 0,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos.  Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

TV3 televizijos aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ paskutinėje metų laidoje apžvelgia svarbiausius metų įvykius ir kviečia naujienų portalo tv3.lt skaitytojus išrinkti reikšmingiausius įvykius, kurie nusipelnė daugiausia dėmesio ar daugeliui buvo staigmena. Šie metai visam pasauliui buvo kitokie. Koronaviruso pandemija sujaukė įprastą žmonių gyvenimą ir atrodo keičia nusistovėjusias gyvenimo taisykles ilgam laikui. Šie metai, kaip niekada, turtingi įvykių buvo lietuviams.

Antrąją Kalėdų dieną – sutrikimai Seimo darbe. Pastebėta, kad neveikia Seimo internetinis puslapis. Šeštadienį žmonės socialiniuose tinkluose pradėjo stebėtis, kad neveikia 1 iš 3 pagrindinių šalies valdžios institucijų internetinis puslapis. Kol kas nėra aišku, dėl kokių priežasčių „nulūžo“ Seimo internetinis puslapis.  Paskutinį kartą šiais metais Seimas posėdžiavo dar gruodžio 23-ąją dieną.

Per praėjusią parą Lietuvoje registruotos 23 mirtys nuo koronaviruso, mirė žmonės, kuriems buvo nuo 30 iki 99 metų, šeštadienį informavo Statistikos departamentas. Vienam mirusiajam buvo tarp 30-39 metų, taip pat nuo COVID-19 mirė du asmenys, perkopę 40 ir vienas vyresnis nei 50-ies. Dar trys mirę asmenys priklausė 60-69 metų amžiaus grupei, daugiausia, t.y. po septynis mirusiuosius buvo 70-79 ir 80-89 metų amžiaus grupėse.

Praėjusią parą patvirtinta 2350 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 23 asmenys, antrąją Kalėdų dieną pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 368 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 128 tūkst. 931 asmuo, 61 tūkst. 751 žmogus pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1228 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 607 užsikrėtusieji. Ligoninėse gydoma 2,3 tūkst.

Norintiems atsiimti siuntas tenka apsišarvuoti kantrybe – kai kuriems žmonėms eilėse tenka laukti net porą valandų. Siuntų tarnybų atstovai sako, kad užsakymų kiekis palyginti su pirmu karantinu išaugo net 80 procentų. Taigi, ar visi šiais metais sulauks savo Kalėdinių dovanų – nežinia. Greta, kaip ir daugelis lietuvių, savo Kalėdines dovanas užsisakinėjo internetu.

Į Lietuvą šeštadienį atvežama COVID-19 vakcina, skiepijimą penkiuose šalies centruose žadama pradėti sekmadienį. Pirmosios „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės bus atvežtos Į Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) sandėlius – jų vieta, taip pat pristatymo laikas ir tikslus vakcinų skaičius dėl saugumo neskelbiami. Vėliau vakcina bus paskirstyta penkioms centrinėms šalies gydymo įstaigoms Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, atsakingoms už COVID-19 valdymą regionuose.

Proto negalią turintys Panevėžio jaunuolių dienos centro lankytojai trokšta dirbti ir įsilieti į darbo rinką, bet net ir siūlantis darbuotis už dyką darbdaviai bijo tokios darbo jėgos. Ir be reikalo, sako šio centro darbuotojos. Praktika įrodė, kad globotiniai labai darbštūs, nesiskundžia, pareigingi ir be galo kruopštūs, gebantys atlikti nesudėtingus verslininkų reikalavimus.

Lietuvoje ir visame pasaulyje pradedamas diegti 5G ryšys ne vienam kelia nerimo, aplink šią naują technologiją sklando ne viena sąmokslo teorija. Ir nors užtruks, kol 5G ryšį galėsime visi išbandyti, jau gimsta nauja, dar greitesnė 6G ryšio technologiją, prie kurios kūrimo prisideda ir Lietuvos mokslininkai.

Lietuva, o ypač sostinė Vilnius, per pastaruosius metus iki karantino tapo ne tik turistų, tačiau ir užsienio filmų, serialų kūrėjų traukos centru. Garsiausiems serialams naudojamos Vilniaus universiteto patalpos, Fabijoniškių mikrorajono gyvenamųjų namų kiemai, jau nebeveikiantis Lukiškių kalėjimas. Tiesa, nei Lukiškių kalėjimo, nei amerikiečių kūrybinės grupės galėjo Vilniaus senamiestyje ir nebūti.

Kalėdos karantine privertė gyventojus gerokai pasukti galvas. Vieni laikosi visų ribojimų, švenčia nuotoliniu būdu, bendrauja su giminaičiais per kompiuterių, išmaniųjų telefonų ekranus ir net susigalvoja specialią šventinę nuotolinę programą. Kiti laiką leidžią lauke, nedidelėmis grupelėmis būriuojasi prie miesto eglių. Tiesa, vaizduotės užtenka ne visiems. Dalis gyventojų bando įveikti keliuose įrengtus policijos patikros punktus, nors pagal sergamumą Lietuva pirma Europoje.

Į „TV Pagalbą“ paskambinusi moteris verkdama į ragelį pasakojo, kad su mažamete dukrele yra iškraustoma į gatvę. Neseniai gydytojai moteriai pranešė ir dar vieną itin skausmingą žinią, kad jai gyventi liko labai nebedaug. Ji nenori su tuo susitaikyti, nes turi mažą dukrytę. Motina svajoja bent pamatyti, kaip jos vaikas pirmą kartą išeina į mokyklą.

Gražiausias metų šventes Lietuvos žmonės sutinka ne pačiomis gražiausiomis nuotaikomis. Šalyje įvesti griežti karantino ribojimai, kuriais stengiamasi suvaldyti antrąją koronaviruso bangą. Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad pirmiausia reikia įvertinti dabartinių priemonių veiksmingumą ir tik tada svarstyti apie dar griežtesnių ribojimų įvedimą.

Pasauliniame aukojimo reitinge itin žemą vietą iki šiol užimdavę lietuviai šiemet, regis, pasikeitė. Labdaros fondai ir paramą renkančios organizacijos fiksuoja aukojimo rekordus. Tačiau šiemet lietuviai noriai skiria ne tik savo pinigus bėdos ištiktiems žmonėms, bet ir dar brangesnį turtą – savo laiką. Šalyje tūkstančiai žmonių ėmėsi savanorystės. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje, kurią rasite straipsnio pradžioje.

Vienintelis toks Lietuvoje prakartėlių muziejus Rokiškio dvare šiemet sulaukė neeilinio eksponato – pačios mažiausios kada nors sukurtos prakartėlės. Jai įžiūrėti reikia lūpos arba didinamojo stiklo. Išskirtinis vos 3 mm kūrinys iš Rokiškio kilusios jaunos matininkės Anelės Čirūnaitės darbas, kuris telpa ant degtuko. Iš Rokiškio kilusios Anelės Čirūnaitės rankose neeilinis eksponatas – degtukas, ant kurio telpa visas Jėzaus gimimo Betliejuje paveikslas.

Neslūgstant koronaviruso pandemijai žmonės griebiasi stiprinti organizmą. Vienas tokių būdų – valgyti kuo daugiau raugintų daržovių. Užsakymai jau plaukia ir kopūstus auginantiems ūkininkams. Beje, perkamiausi rauginti kopūstai šiuo metu konkuruoja ir su kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, su raugintais česnakais. Lančiūnavos kaime, Kėdainių rajone daržininkas Vidmantas Girdzijauskas augina 15 rūšių kopūstų. 100 ha plote užauga ir bulvių, morkų, burokėlių derlius.

Nors griežtas karantinas galioja visiems lietuviams, kai kurie jaučiasi gudresni ir savo veiklą tęsia toliau, net jei ji šiuo metu ir draudžiama. Laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistams pavyko slapta kamera užfiksuoti, kaip elgiasi kai kurie sodybų savininkai. Tuo metu taisyklių besilaikantiems verslininkams tokie „kolegų“ veiksmai prasilenkia su sąžine. Įsigaliojus griežtam karantinui aktorius, renginių vedėjas ir verslininkas Gintaras Mikalauskas turi perskaičiuoti savo pinigus.

Gruodžio 25 dieną, penktadienį stacionariuose policijos kontrolės postuose lankėsi ir su pareigūnais bendravo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ir Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Kaip lietuviai elgėsi per šventes? „Šiandien Lietuva yra labai blogoje situacijoje dėl kovido, skaičiai mūsų yra dideli, susirgimų nemažėja, mirčių skaičius yra didžiulis, ribojimai yra reikalingi", – kalbėjo A. Bilotaitė.

Per karantiną žmonės daug laiko leidžia namuose, tad nesunku pastebėti visus buityje nebaigtus darbus. Gyventojai ne tik patys stengiasi pabaigti tai, kam neturėdavo laiko, bet ir samdo meistrus. Deja, dabar meistro pagalbos tenka laukti ir kelis mėnesius. Per karantiną didelę paklausą turi apdailos meistrai, dažytojai ar santechnikai. Kai kurių paslaugų tenka laukti ir kelis mėnesius.

Šiemet pandemija maišo visas Kalėdų švenčių kortas. Tautiečiai šias didžiąsias metų šventes jau laidoja – ne vienas jas žada sutikti prie kuklesnio vaišių stalo. Drastiškai kritusius pardavimus jaučiantys prekybininkai atviri: parduoti sunku ir naminių paukščių augintojams. Valentino Rapšio paukščių ūkyje Liūdynės kaime, Panevėžio rajone, smagiai guguoja baltakaklių žąsų pulkelis. Vyras ūkyje augina ne tik žąsis, bet ir antis, įvairių veislių vištas.

Pandemija yra iššūkis ir bažnyčioms, ypač pradėjusioms didelius remonto darbus. Kai kurie strigo įpusėję, tad Kaune, kad neliktų kiauras šventovės stogas žmonės socialiniame tinkle raginti aukoti. Esą dideli remontai – galvos skausmas, tad paramos prašoma ne tik valstybinių institucijų, bet ir miesto valdžios, nors šiai tuo rūpintis nepriklauso. O arkivyskupijos atstovai sako, kad maldos namų priežiūra – bendruomenės rūpestis.

Visur nuolat primenama, kaip svarbu dėvėti kaukes, kad jas dėvėti reikia taisyklingai. Tačiau nuėjus į prekybos centrus, pasirodo, kaukę nusiimti gali būti net privaloma. Prekybos centrai sako, kad nusiimti kaukę prašoma dėl to, kad būtų galima identifikuoti alkoholį ar cigaretes perkantį asmenį. Su tv3.lt naujienų portalu susisiekė skaitytoja Saulė (vardas pakeistas – aut. past.

Šeimininkės raitojasi rankoves ir šventei ruošia saldumynus – pagrindinis jų – imbieriniai sausainiai, meduoliai, ar namukai. Konditerijos žinovai sako, kad senovėje imbieriniai kepiniai ne tik gomurį pamalonindavo, bet ir stiprindavo sveikatą, ar būdavo puikia dovana mažiesiems. Kai kurie į imbierinius sausainius dėti prieskoniai, šiandien kainuojantys centus, anuomet kainuodavo maždaug tiek, kiek ūkininkas prašydavo už karvę ar arklį.

Dėl karantino blogėjant žmonių emocinei sveikatai, Lietuvoje pradėjo veikti dvi emocinės paramos linijos vyrams – „Nelik vienas“ bei „Vyrų linija“. Iki šiol šalyje nacionalinių emocinės paramos linijų, skirtų tik vyrams, nebuvo. Kaip BNS sakė „Nelik vienas“ linijos įkūrėja, Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė Dalia Puidokienė, telefoninės konsultacijos skambinantiesiems teikiamos jau kiek daugiau nei mėnesį.

Tikriausia kiekvienas lietuvis pritars, kad silkė ant šventinio Kūčių ir Kalėdų stalo – dalykas šventas. Ir nei pandemija, nei sugriežtintas karantinas šiemet atsisakyti šio patiekalo lietuvių neprivertė. Nors dietologai silkę įvardija kaip ypač naudingą sveikatai, tačiau ne visais laikais ji puikuodavosi ant lietuvių Kūčių stalo kaip dabar. Apie silkės naudą, kada ir kodėl ji tapo lietuvių Kūčių stalo pažiba, pamatykite reportaže.

Užsitesęs karantinas ir viruso baimė tuština bitininkų atsargas. Ir perka žmonės labiau nei medų bičių duonelę, žiedadulkes, šluoja net pikio atsargas. Tokio šių produktų poreikio bitininkai dar nėra regėję. Į pardavimų aukštumas siaučiant covidui šovė ir vitamininiai medaus pagardai padedantys stiprinti imunitetą. Bitininkai broliai iš Kupiškio krašto per karantiną vos spėja suktis.

Praėjusią parą vėl pasiektus liūdną COVID-19 atvejų antirekordą sostinės Lazdynų ligoninės medikai atvėrė savo širdis – papasakojo, apie ką svajoja per šias Kalėdas. Jie teigė norintys greičiau sulaukti pandemijos pabaigos. To jie prašo ir visų šalies gyventojų. „Apie ramų miegą. Čia svajoju“; „Visų pirma, tai miegas. Visų pirma, tai tikrai miegas. Draugų, turbūt, jau visi esame išsiilgę“; „Šiaip norėčiau labiausiai sutikti artimuosius ir draugus.

Nors žmones elgtis atsakingai ir nelankyti artimųjų ragino ir prezidentas, kaip paaiškėjo, iš užsienio švęsti švenčių su šeima sugrįžo jo vyresnioji dukra. Pas šiuo metu gyvybes gelbstinčius medikus šiandien apsilankė prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia. Jie aplankė kelias Vilniaus ligonines ir medikams nuvežė po kelias dėžes kūčiukų. Dėkodami už sunkų ir pasiaukojantį darbą, Nausėdos medikams linkėjo sveikatos, stiprybės, gražių švenčių, bei žinoma, geresnių už šiuos, kitų metų.

O kaip Kūčių vakarienei ir Kalėdoms ruošiamasi už spygliuotos vielos? Mūsų žurnalistai apsilankė Pravieniškių pataisos namuose. Nuteistieji ne tik gamino tradicinius Kūčių valgius, bet ir savo rankomis sukūrė gausybę šventinių staigmenų. O visos jos skirtos vaikų namų globotiniams. Pravieniškių pataisos namų virtuvėse sujudimas – nuteistieji ruošiasi Kūčių vakarienei: kepa, verda, smulkina produktus mišrainėms, pjausto silkę.

Žmonės nuo seno norėjo nuspėti savo ateitį ir tikėjo, kad ši – Kūčių naktis yra stebuklinga, tad nėra geresnio meto pažiūrėti kokie gi bus ateinantys metai. Ir kokių tik burtų mūsų senoliai neprisigalvodavo. Ir net tik prisigalvodavo, bet ir šventai tikėjo, kad jie išsipildys. O ko senovėje žmonės labiausiai troško? Niekas nepasikeitė nuo senų laikų. Kaip ir dabar, taip ir tuomet, žmonės troško sveikatos, turtų ir žinoma meilės.

Daug išbandymų atnešę metai keliauja į pabaigą. Atėjo džiaugsminga ir ramybę atnešanti šventė – Kalėdos. Net jei Kalėdos šiemet ir bus kitokios, bažnyčia skatina nepamiršti svarbiausių šios šventės elementų – vidinės ramybės, šventinio nusiteikimo ir dėkingumo. „Džiaugsmą galime atrasti paprastuose dalykuose, kuriuos praradę suprantame, kokie jie yra brangūs“, – sako arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Jau Kūčios, netrukus sėsime vakarieniauti.

Šalį sukausčiusi koronaviruso pandemija: praėjusią parą vėl pasiektas liūdnas antirekordas – šia liga užsikrėtė 3799 žmonės, mirė 43 žmonės. Nepaisant bauginančios statistikos, šalies gyventojai ir toliau masiškai juda po Lietuvą. Vien vakar, Kūčių išvakarėse, policijos pareigūnai per postus nepraleido beveik 3 tūkstančių automobilių, kurių vairuotojai bandė pažeisti karantino reikalavimus.

Netikėtas radinys Šilutės rajone esančiame Žemaičių Naumiestyje įrodė, kad senos palėpės gali slėpti netikėčiausių staigmenų. Kuopdamos šimtmetį skaičiuojančios klebonijos palėpę miestelio gyventojos aptiko praėjusio amžiaus pradžioje leisto savaitraščio kolekciją. Laikraštis puikiai išsilaikė ir bus demonstruojamas vietos muziejuje, kur iki šiol lankytojai galėjo pamatyti tik šio savaitraščio kopijas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikina visus Lietuvos žmones ir lietuvius visame pasaulyje žiemos švenčių proga. Savo sveikinime Seimo Pirmininkė atkreipia dėmesį į neeilines aplinkybes, lemiančias tai, kaip šiemet švęsime, tačiau pabrėžia, kad būdami vieningi, rasime reikalingų jėgų įveikti visas negandas. „Šiemet šventes pasitinkame kitokie. Gyvename nauju ritmu, reikalaujančiu daugiau pilietiškumo, sąmoningumo ir susitelkimo.

Kalėdos – magiškas metas, net kai šalį ir visą pasaulį kausto koronavirusas. Virusas sujaukė visų pasaulio žmonių planus, bei privertė daugelį šeimų didžiąsias metų šventes sutikti atskirai. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana Nausėdiene Kūčių vakarą kreipėsi į visuomenę. Jie linkėjo ištvermės ir stiprybės, o žmonėms, kurie jaučiasi vieniši priminė, kad kažkas juos lanko mintimis.