Aktualijos

Vaizdo kameros pasienyje su Baltarusija per visą jo ilgį bus įrengtos šiemet, tai kainuos 40 mln. eurų, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Pagal tai, kaip aš esu informuota, tai šiais metais turėtų būti per visą ilgį kameros įrengtos ir mes turėtume jas turėti. Bendras biudžetas yra apie 40 mln. eurų“, – penktadienį žurnalistams Aleksandro Barausko užkardoje Varėnos rajone sakė premjerė. Jos teigimu, tai – vienas svarbiausių projektų, kurį reikia įgyvendinti šiais metais.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos kalio trąšų gamintojos ir eksportuotojos „Belaruskalij“ skundas teismui dėl Vyriausybės sprendimo yra civilizuotas būdas spręsti ginčą.  „Lietuva yra teisinė valstybė ir skirtingai nuo kitų jurisdikcijų, kiekvienas subjektas, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą ir teismas šiuos klausimus svarsto.

Tvyrant geopolitinei įtampai tarp Rusijos ir Vakarų bei vis garsiau skambant nuogąstavimams apie galimą Rusijos karinę ataką prieš Ukrainą, Lietuvos verslas sako, kad kilus konfliktui, nukentėtų Lietuvos prekyba, darbo rinka. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, tikėtina, kad daugiausiai problemų būtų dėl tranzito per Baltarusijos teritoriją į Ukrainą ir Turkiją.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad jau kitą savaitę Vyriausybė apsispręs stabdyti galimybių pasą. Apie tokį sprendimą premjerė prakalbo po to, kai šią savaitę prezidentas sukritikavo galimybių paso naudingumą. I. Šimonytės teigimu, Vyriausybė jau kelias savaites turi planą panaikinti galimybių pasą. „Galiu pasakyti, kad Vyriausybė planą sustabdyti galimybių pasą jau turi keletą savaičių.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad dar per anksti atšaukti ekstremaliąją situaciją Lietuvos pasienyje. Jos teigimu, papildomo nerimo kelia padėtis Ukrainoje ir Baltarusijoje. „Mes turime ekstremaliąją padėtį. Kai ekstremalioji padėtis baigsis, tai tuomet nebus ekstremaliosios padėties. Bet turbūt pirmiausiai reikia, kad ji pasibaigtų. Yra tokių dienų, kai išvis nėra bandymų kirsti sieną, būtų tokių dienų, kai kažkiek žmonių bando tai daryti.

Pekino nepasitenkinimą iš tiesų kelia ne tiek Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimas, kiek Lietuvos pasitraukimas iš formato „17+1“, sako Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė. „Baksnojama pirštu į pavadinimą, nors tikroji priežastis yra visai kita. Manau, kad Kinijai daug didesnį smūgį ir nepasitenkinimą sukėlė Lietuvos pasitraukimas iš formato „17+1“, nes tai yra Kinijos strategijos dominuoti pasaulyje dalis“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Laima Liucija Andrikienė.

Statistikos departamentas keičia duomenų skelbimo tvarką – nuo šiol metus nenurodys tik nuo COVID-19 mirusių jaunuolių gyvenamosios vietos. „Sausį atvirų duomenų rinkiniuose buvo laikinai nerodomi vietovės ir lyties požymiai apie maždaug du šimtus tūkstančių užsikrėtusių, mirusių, ar paskiepytų vaikų. Nuo šiandien yra nerodomas tik nuo COVID-19 mirusių vaikų vietovės požymis, tai yra viso labo du atvejai“, – penktadienį nurodoma įraše „Facebook“ paskyroje.

Vilniuje atidarius Taivano verslo atstovybę, Kinijoje užsidegė visos pavojaus lemputės, nes atstovybės pavadinimas kinų komunistams signalizavo apie salos nepriklausomybės siekius. Pekinas tiesiog pasiuto bei pritaikė Lietuvai nedeklaruotas sankcijas, dėl kurių Europos Komisija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.

Baltarusijos trąšų bendrovė „Belaruskalij“ pakilo į kovą dėl Lietuvos Vyriausybės priimto sprendimo, pagal kurį nuo vasario 1-osios trąšų tranzito sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ nustos galios, nes prieštarauja Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovas spaudai Audris Kutrevičius portalui tv3.lt patvirtino, kad skundas teisme buvo gautas, o toliau bus sprendžiama, ar jis bus priimtas.

Krašto apsaugos ministerija jau kalba apie visuotinį mokyklą baigusių jaunuolių šaukimą atlikti privalomosios karo tarnybos. Tiesa, ramina – ne greitu metu, o per ateinančius 6 – 8 metus. Ministerija siūlo du visuotinio šaukimo modelius – tik vaikinų ir mišrų, kartu su merginomis. Savo ruožtu prezidentas sako, kad prieš priimant tokį sprendimą, kuris pareikalautų daugiau nei milijardo investicijų, būtina įvertinti finansines galimybes.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamo buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio advokatas teismo prašo ne tik išteisinti jo klientą, bet ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš valstybės. „Dešimtys tūkstančių eurų“, – BNS atsakė E. Masiulis, paklaustas, kokią sumą nori prisiteisti iš valstybės, atstovaujamos prokuratūros.

Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, penktadienį pranešė prokuratūra. „Prokuroro vertinimu, tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįsti įtariamojo kaltę dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo“, – rašoma pranešime.

Nors užsikrėtusių COVID-19 žmonių stipriai daugėja, tai dar taip neatsiliepia hospitalizacijų skaičiui, penktadienį teikdamas naujausią informaciją konstatavo VUL Santaros klinikų direktorius prof. Feliksas Jankevičius. Tiesa, šiandien medikams labiausiai nerimą kelia augantis sergančių vaikų skaičius ir dėl ligos „iškrentantis“ personalas. Kaip nurodė klinikų vadovas, pacientų skaičius šiuo metu padidėjo tik nežymiai. „Vilniaus regione išlieka vis dar 40 proc.

Socialdemokratų lyderė teigia, jog akivaizdu, kad galimybių pasas savo užduotį atliko ir jo reikia atsisakyti. Politikės teigimu, jis buvo priimtas kaip politinė priemonė siekiant skatinti žmonės vakcinuotis, bet dabar šios užduoties nebeatlieka, o skirstyti žmones į vakcinuotus ir nevakcinuotus viruso atžvilgiu nebėra prasmės, nes omikron atmaina užsikrečia ir neskiepyti, ir skiepyti.

Ketvirtadienį pasieniečiai draudžiamose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido patekti 17 neteisėtų migrantų. Apie pusę šimto tokių užsieniečių praėjusią parą vėl apgręžė Latvija. Trečiadienį VSAT pareigūnai į Lietuvą iš Baltarusijos neįsileido 4 migrantų. Antradienį, pirmadienį, sekmadienį bei penktadienį pasieniečiai nefiksavo atvejų, kai tokie asmenys būtų neleistinose vietose kirtę sieną iš Baltarusijos. Šeštadienį pasieniečiai apgręžė 8 neteisėtus migrantus.

Europos Centrinis Bankas paprašė Rusijos rinkoje veikiančius euro zonos komercinius bankus pateikti ataskaitas, kaip jie yra parengę griežtų sankcijų Rusijai įvedimui, jei ši ryžtųsi karinei intervencijai į Ukrainą, rašo britų leidinys „The Financial Times“, remdamasis informuotais šaltiniais. Anot jų, ECB paprašė iš jo prižiūrimų bankų informacijos, kaip jie reaguotų į naujas sankcijas Rusijai, įskaitant pastarosios bankų atjungimą nuo tarptautinės tarpbankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Didesnį nerimą Lietuvai kelia ne tai, kas dar gali įvykti Ukrainoje, bet tai, kas jau vyksta Baltarusijoje, sako Lietuvos karinis atstovas NATO brigados generolas Remigijus Baltrėnas. Lietuvos karinis atstovas NATO interviu LRT sakė, kad kelis kartus didesni pajėgumai Baltarusijoje rodo, jog „įtampos židinys persikėlė arčiau“, todėl Lietuva turėtų būti dar budresnė. „Jeigu būčiau pasakęs, kad galime būti visiškai ramūs, turbūt meluočiau ir tai nėra labai gerai.

Baltarusijai šiemet planuojant komercinei veiklai įjungti antrąjį Astravo atominės elektrinės (AE) reaktorių, Lietuvos energetikai įžvelgia didesnį nekokybiškai statomos elektrinės pavojų šalies saugumui. Tačiau, anot energetikos politikos formuotojų, grėsmių nei energetikos sistemos stabilumui, nei patikimumui nėra, o AE pagamintos elektros srautai į Lietuvą nedidės net ir pradėjus veikti naujam blokui.

Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis Lietuvoje siekia 60 proc., skelbia pirmą kartą šį rodiklį apskaičiavusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI). „Asmens duomenų apsaugos sąlygų lygis leidžia nustatyti, kur esame ir kuria kryptimi turime judėti ginant žmogaus teises Lietuvoje,“ – sako Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas Raimondas Andrijauskas.

Omikron bangai vis dar augant ne tik stebina eilių prie mobiliųjų testavimo punktų ilgis, bet ir liejasi šeimos gydytojų apmaudas dėl neslopstančio pacientų antplūdžio. Dėl to daliai gyventojų planinių paslaugų gali tekti palaukti ilgiau arba rizikuoti būti konsultuojamam ant perdegimo ribos balansuojančio specialisto.

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Ant plauko gali pakibti galimybių paso likimas. Ir šalies vadovas, ir kai kurie ekspertai abejoja, kad kovojant su greitai plintančiu omikronu pandemijos pradžioje įvesti ribojimai vis dar veiksmingi. Prezidentas aiškina, kad galimybių pasas supriešina visuomenę, bet viruso plitimo nestabdo. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai sako, kad galimybių paso likimą išties imsis svarstyti. Peržiūrės ir kitus dabar galiojančius ribojimus.

Lietuva konflikte su Kinija pagaliau sulaukė konkretaus Briuselio žingsnio. Europos sąjunga kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Pekino neoficialių sankcijų Lietuvai. Lietuvos politikai ir dalis verslininkų tokį žingsnį sveikina, nors pripažįsta, kad nagrinėjimas gali trukti ne vienerius metus. Kai kurie verslo atstovai apskritai sako, kad rezultato tikėtis neverta, mat Kinijos įtaka organizacijoje milžiniška.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Baltarusija šiuo metu okupuojama, o tai, kas ten vyksta, keičia ir mūsų regiono saugumo situaciją, įsitikinęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius. Pasak jo, visas dėmesys dabar natūraliai krypsta į Ukrainą, bet Baltarusija neturėtų prasprūsti pro akis.

Teismas atvertė režisieriaus Šarūno Barto dukros pražudymu kaltinamo Mindaugo Daukšio baudžiamąją bylą. Buvusio ministro ir Seimo nario sūnus būdamas girtas mirtinai partrenkė dviračiu važiavusią Iną Mariją Bartaitę. Detalių apie šį įvykį visuomenė nesužinos: teismas nusprendė bylą nagrinėti už uždarų, aiškėja, kad į teismą net nebus kviečiami liudininkai.

Kauno miesto savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija ketvirtadienį nauju seniūnu išrinko Paulių Lukševičių, jo pavaduotoja bus Jurgita Kupčinskienė. Naują seniūną frakcija rinko po to, kai ankstesnė frakcijos vadovė Edita Gudišauskienė šią savaitę pranešė paliekanti partiją ir pereinanti į kuriamą ekspremjero Sauliaus Skvernelio partiją. Drauge su ja išėjo ir kitas frakcijos narys – Vygantas Gudėnas.

Kelkimės į Kauno rajoną. Ten viename privačiame kieme įsitaisė įspūdingo dydžio žvėris. Jį kaunietis sukūrė iš sniego. Beveik 9 metrų ilgio ir pusantro metro aukščio kūrinio įspūdinga ne tik išvaizda. Milžinišką savo kūrinį iš sniego matuoja Kauno rajone Akademijoje gyvenantis Vytis Lasys. Kone per visą kiemą išsirangiusį didžiulį žvėrį vyras kūrė kelias dienas.

Lietuviai šią žiemą į lenkus gali žiūrėti su pavydu, nes jų valdžia nusprendė reaguoti į kylančias kainas ir sumažino mokesčius už šildymą, dujas ir degalus. Tad vietiniai lenkai sako, kad jiems šildymas nebrangsta, o degalai gali net atpigti. Tačiau mūsų valdžia kaimynų pavyzdžiu sekti neketina. Plačiau apie šildymo, elektros, kuro ir kitas kainas Lenkijoje domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimo narys Valdemaras Valkiūnas ketvirtadienį policijoje apklaustas dėl gruodį Seimo salėje įvykusio incidento su parlamentaru Tomu Tomilinu. T. Tomilinas tvirtino, kad V. Valkiūnas per Seimo posėdį jam smogė ranka. Ketvirtadienį V. Valkiūnas BNS patvirtino lankęsis policijoje. „Teisinga informacija, tik gaila, kad valstybės paslaptys nuteka“, – sakė parlamentaras. Jis nebuvo linkęs atskleisti, apie ką tiksliai kalbėjosi su pareigūnais.

COVID-19 sergantis vilnietis prašo ESO atidėti numatytus darbus. Atliekant remontą, dalis Vilniaus gyventojų liks be elektros, o tai reiškia, kad kai kurie žmonės liks ir be šildymo, vandens bei negalės naudotis buitine technika. Vyras piktinasi, kad palikti sergančius žmones be šildymo net ir kelioms valandoms yra tiesiog nežmogiška. Bendrovė aiškina, kad atliks tuos darbus, kurių prašė patys gyventojai, tad jų nukelti neketina.

„Rokiškio Sireną“ užplūdo Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos" padalinio mokinių ir jų tėvelių siunčiami pranešimai apie tai, jog vienoje iš gimnazijos klasių (buvo nurodytas ir kabineto numeris) prekiaujama apatiniu trikotažu. Mokiniai juokiasi, jog prasidėjo žiemos išpardavimas. Nuotraukos, įrodančios ugdymo įstaigoje vykstančią prekybą, platinamos ir socialiniuose tinkluose.

Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungos (ES) prekybos komisarui Valdžiui Dombrovskiui imantis veiksmų dėl Kinijos spaudimo Lietuvai. „Dėkoju už tvirtą paramą vieningai ES rinkai. Spaudimas, varžymai ir grasinimai  nesuderinami su PPO taisyklėmis ir laisvo pasaulio vertybėmis“, – tviteryje paskelbė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Rusijos pajėgos prie Ukrainos yra didžiausia karinės galios koncentracija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o bandymai keisti jėgų balansą žemyne yra pavojingesni, nei Sovietų Sąjungos laikais, sako Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia, kad jau greičiausiai artėja pandemijos pabaiga. Jis ragina nebegalvoti apie naujus ribojimus ir pandemijos valdymo priemones, o greičiau išmokti gyventi su virusu, kuris, panašu, kad nebėra toks pavojingas. Mano, kad pandemijos piko reikėtų sulaukti kuo greičiau, kaip kuriuose ES šalyse, ir tuomet pandemija greičiau baigtųsi. „Pandemijos pabaiga?“, – taip vadinasi mero paskelbtas įrašas „Facebook“ tinkle.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad nerūšiuotų komunalinių atliekų vežimas į Šiaulių sąvartyną yra gamtosaugos pažeidimas.  „Šiandien apskrities nerūšiuotas atliekas vežant į sąvartyną ne tik nevykdomi įsipareigojimai gyventojams, bet ir daromas gamtosauginis pažeidimas“, – teigia ministras ketvirtadienį išplatintame pranešime.

Krašto apsaugos ministerija pradėjo diskusijas apie visuotinę karo tarnybos prievolę. Šių diskusijų kontekste aptariamas ir merginų šaukimo tarnauti klausimas. Ir nors ši galimybė kol kas tėra teorinė, dalis jaunų žmonių pažymi, kad vykdant visuotinį šaukimą, turėtų būti privalu šaukti ir merginas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) ketvirtadienį visuomenei pristatė Visuotinės karo prievolės galimybių vertinimo studiją.

Lietuvoje ketvirtadienį fiksuotas dar vienas užsikrėtimo koronavirusu atvejų rekordas – praėjusią parą nustatyta 10630 naujų COVID-19 atvejų. Dėl išaugusio sergamumo kai kurie ekspertai jau siūlo naujas pandemijos valdymo priemones, pavyzdžiui, svarstyti nuotolinio ugdymo grąžinimą. Tuo metu kitos Europos šalys pradeda atlaisvinti koronaviruso ribojimus.

Lietuvoje kasdien fiksuojant rekordinius susirgimu koronavirusu atvejus, buvęs sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis teigia, jog „galimybių pasas (GP) savo galimybių ribą pasiekė“ ir jo, kaip politinės pandemijos valdymo priemonės, metas atsisakyti, rašoma LSDP pranešime.

Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui nuo 9 iki 5 proc. valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Tačiau Mykolas Majauskas sako, kad komitetas pritartų tokiam siūlymui.  „Tarifo sumažinimas nuo 9 iki 5 proc. kainuotų apie 17 mln. eurų netektų valstybės biudžeto pajamų per metus“, – BNS nurodė konservatorius M. Majauskas.

Visuotinės karo prievolės klausimas bus aptartas Valstybės gynimo taryboje, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jo nuomone, modelis turėtų atitikti Lietuvos infrastruktūros galimybes. „Dėl šaukimo mes tikrai apsvarstysime šį klausimą Valstybės gynimo taryboje. Manau, kad mūsų visuotinis šaukimas turi derėti su mūsų galimybėmis, mūsų infrastruktūra“, – Marijampolėje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, jog NATO bei Jungtinių Valstijų derybos su Maskva siekiant deeskaluoti situaciją dėl karinės jėgos telkimo vyks neapeinant partnerių Europoje. „Visada laikausi to principo, bendraudamas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu, tiek su NATO generaliniu sekretoriumi, kad tikrai negali būti sprendžiama apie regiono saugumo klausimus mūsų regionui už nugaros.

Specialistai skambina pavojaus varpais – jei situacija dėl alkoholio vartojimo Lietuvoje išlieka panaši, narkotikų vartojimas per metus išaugo net 1,5 karto. Specialistai teigia, kad tam įtakos galėjo turėti ne tik pandeminiai metai, bet ir padidėjęs narkotinių medžiagų prieinamumas ir apskritai augantis narkotikų vartojimas.

Išaugusios kainos už šildymą, atrodo, skaudžiai kandžiojasi. Prezidentas Gitanas Nausėda nerimauja, kad gyventojams nepakanka kompensacijų, o ir planuojama PVM lengvata menkai ką pagelbėtų, kai Lietuvoje kainos sparčiai kyla. Jo teigimu, reikia viso priemonių komplekto, kad būtų galima pažaboti infliaciją.

Lietuviai turi daug pinigų ir yra turtingi, todėl patys ir sukelia kainų augimą, ypač statybų sektoriuje, laidoje „Karštai su tv3.lt“ sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu Lenkijoje statybų prekėmis prekiaujantys lietuviai džiūgauja, kad sulaukia labai daug pirkėjų iš Lietuvos, norinčių už tą pačią prekię mokėti daug mažiau.

Prezidentui ir Vyriausybei prakalbus apie galimybę stabilizuoti smarkiai išaugusias šildymo, maisto produktų kainas galbūt mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus, ekonomistai sako, kad toks sprendimas norimo efekto neduos, atvirkščiai – tai gali labai pabloginti biudžeto pajamų surinkimą.

Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ artėjant prie steigiamojo suvažiavimo datos, didžiosios šalies partijos patiria skaudžius smūgius – iš jų pasitraukia politiniai bendražygiai. Vieni jų teigia buvusio premjero Sauliaus Skvernelio kuriamoje partijoje matantys didesnes perspektyvas, kiti nurodo priėmę tokį sprendimą dėl asmeninių išgyvenimų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatydamas ministerijos atliktą studiją apie karo prievolę sako, kad tai nėra įstatymas ar jo projektas, tai tik studija, kurios tikslas išsiaiškinti visuomenės nuotaikas, valstybės resursus, susiburti diskusijai apie šalies gynybą. Visuomenė, pasak ministro, visuotinei karo prievolei pritaria, bet štai merginų šaukimui į kariuomenę – ne. Ir šią nuostatą, vargu ar pavyks pakeisti.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.