Aktualijos

Nuo pirmadienio premjerės Ingridos Šimonytės politinę komandą papildė patarėjas Darius Žeruolis. Jis patarinės strateginio planavimo, viešojo administravimo ir strateginių reformų klausimais. Pasak Vyriausybės vadovės atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, D. Žeruolis turi sukaupęs darbo patirties akademinėje sferoje ir valstybės tarnyboje. Pastaruoju metu jis vykdė viešojo administravimo projektus Vakarų Balkanų ir Europos Sąjungos Rytų partnerystės programos šalyse.

Seimo komitete pirmadienį aptariama situacija dėl naujos COVID-19 viruso atmainos. Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą Covid-19 infekcijos greičiau plintančią atmainą sakė, kad nustatė 7 atvejus, kur galima būtų įtarti naująją viruso atmainą ir atliekami išsamesni tyrimai. Santaros klinikų direktorius F. Jankevičius pabrėžė, kad naujosios viruso atmainos užkrečiamumas yra didesnis.

Pasaulis beveik metus kovoja su Covid-19 viruso pandemija, vakcinos pamažu pasiekia valstybes, o Viktoras Uspaskichas siūlo savitą ir moksliškai nepatvirtintą tariamą gydymosi nuo koronaviruso būdą – mineralinį vandenį. Vis dėlto politikai ir medikai smerkia tokį šarlatanizmą, pabrėždami, kad „stebuklingu“ pristatomas vanduo neturi jokio mokslinio pagrindo.

Priešakinėse kovos su koronavirusu (COVID-19) linijose dirbančius medikus galima tikėtis paskiepyti per sausį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale pirmadienį iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki dviejų tonų naftos žaliavos, pranešė Aplinkos ministerija.  Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.  Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per tris artimiausias paras pakrantės nepasieks.

Baltarusijos valstybei priklausanti Druskininkų sanatorija „Belorus“ pranešė, kad „Swedbank“ bankas įšaldė jos sąskaitas, motyvuodamas Europos Sąjungos įvestomis sankcijomis.  Įstaigos vadovas Ilja Epifanovas sako kreipęsis į Lietuvos institucijas, kad galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams, kurių didžioji dalis – Lietuvos piliečiai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 736 iš jų registruoti Vilniaus, 287 Kauno, 196 Klaipėdos, 128 Panevėžio, 127 Šiaulių apskrityse. Dar 81 infekcijos atvejis patvirtintas Utenos, 66 Alytaus, 58 Marijampolės, 47 Telšių ir 34 Tauragės apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Nors per praėjusią parą fiksuota mažiau koronaviruso atvejų, situacija dėl mirčių išlieka sudėtinga. Vien per vakar du mirusieji jaunesni nei 60-ies metų asmenys nepriklausė rizikos grupei ir pagal ligas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė (NVSC) Justina Petravičienė portalui tv3.lt patvirtino, kad iš per vakar mirusiųjų 5 jaunesnių asmenų 2 lėtinių ligų neturėjo. „Išties mirė vos penkiasdešimt kelerių metų, pakankamai jauni ir sveiki žmonės“, – sakė ji.

Kinijoje gyvenantis lietuvis Mindaugas Skrupskelis papasakojo, kokia situacija yra šioje Azijos šalyje. Pasak jo, Lietuvoje gyvenantys žmonės šiuo metu yra laimingesni, nes Kinija šiek tiek atsilieka, vakcinavimas čia prasidės vėliau ir apie nemokamą vakciną niekas nekalba. Lietuvis savo socialinėje feisbuko paskyroje rašo, kad Kinijoje Kalėdas gyventojai sutiko be kaukių ir situacija Šanchajuje nepalyginamai laisvesnė nei Lietuvoje, bet jie niekada neturėjome visiško atokvėpio.

Nuo COVID-19 per praėjusią parą mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99 metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Penki mirusieji priklausė 50–59 metų grupei, keturiems buvo nuo 70 iki 79-erių, trims – nuo 60 iki 69 metų, dviem – nuo 80 iki 89-erių. Vienas mirusysis priklausė 90–99 metų grupei. Po keturis žmones mirė Kauno ir Šiaulių, po tris – Vilniaus ir Panevėžio apskrityse ir vienas Klaipėdos apskrityje. Praėjusią parą mirė aštuoni vyrai ir septynios moterys.

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1773 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 15 žmonių, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Taip pat praėjusią parą pasveiko 305 sirgusieji. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 132 tūkst. 369 asmenys, 68 tūkst. 370 – tebeserga, 62 tūkst. 98 – pasveiko. Šalies ligoninėse šiuo metu gydoma 2510 COVID-19 pacientų, 198 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.

Po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rugpjūtį prasidėjus represijoms prieš pilietinę visuomenę, Lietuvos vidaus reikalų ministerija iki šiol suteikė leidimus atvykti į šalį 768 Baltarusijos piliečiams humanitariniais tikslais. 353 baltarusiai jau yra Lietuvoje, 76 Baltarusijos piliečiai pasiprašė prieglobsčio, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. Lietuva nuo rugpjūčio 11 dienos taiko išimtį ir išduoda leidimus atvykti humanitariniais pagrindais piliečiams iš Baltarusijos.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska viešai pasipiktino Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskich socialinėje paskyroje paskleista žinute apie vandenį, kuris esą sukuria imunitetą ir gydo nuo Covid-19. E. Dobrovolska, kalbėdama apie europarlamentaro V. Uspaskich elgesį, tikina, kad tokia situacija išties neramina. „Pandemija yra didelis iššūkis ne tik Lietuvai, tačiau ir visam pasauliui. Lietuva tebėra raudonojoje, labiausiai paveiktoje, zonoje.

Nuo Kūčių sustiprinus judėjimo kontrolę tarp savivaldybių patikros postuose nepraleista daugiau nei 16 tūkst. automobilių. „Nuo trečiadienio apgręžta 16 tūkst. 485 automobiliai, o vien per sekmadienį – 3470 automobilių“, – BNS pirmadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Pasak jo, per šį šventinį savaitgalį už karantino reikalavimų nesilaikymą surašyti 525 protokolai, 50 iš jų – už judėjimo tarp savivaldybių pažeidimus.

Svarbiausi 2020-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo koronaviruso pandemija ir Seimo rinkimai, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai.  Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atvykimas į Vilnių, Astravo atominės elektrinės paleidimas ir įtarimai „Grigeo Klaipėda“ dėl Kuršių marių taršos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad šios kadencijos parlamentui teks grįžti prie Seimo narių atostogų nustatymo klausimo. Praėjusios kadencijos Seime buvo parengtas specialus įstatymas, turėjęs reguliuoti parlamentarų darbo, poilsio, aprūpinimo klausimus, tačiau išsiskyrus pozicijoms, jis liko neapsvarstytas. „Manau, kad reikia diskutuoti, nes dabartinė situacija yra tikrai neapibrėžta.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte pirmadienį aptars koronaviruso pandemijos valdymą ir kitų metų valstybės biudžetą. „Prezidentas su premjere aptars karantino ribojimų poveikį žmonių mobilumui, vakcinavimo pradžią ir tolimesnę eigą, Sveikatos ekspertų tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat 2021 metų valstybės biudžetą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Poilsio ir neįprastai ilgų savaitgalių gerbėjams 2021 metais teks nusivilti – kitąmet ilgųjų poilsiadienių gausos neišvysime. Iš viso kitąmet bus keturi ilgieji savaitgaliai. Metų pradžia prasidės būtent ilguoju savaitgaliu. Kadangi sausio 1 d. – Naujieji metai – visada yra nedarbo diena, o kitąmet ji išpuola penktadienį, sausį laukia trys poilsio dienos iš eilės. Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – kitąmet švenčiama antradienį.

Metai iš metų tarp centrinės valdžios ir savivaldos politikų vyksta aršus virvės traukimas. Vieni bando „optimizuoti“ mokyklų tinklą, ragindami jas uždaryti, kiti gi – išsaugoti vietines, kad ir labai mažas, mokyklėles. Tačiau problema tebėra opi – Lietuvoje esama mokyklų, kur mokytojų daugiau nei mokinių. Politikai suka galvas, kaip spręsti šią dilemą, nes aišku viena – viskas vis tiek kristų ant savivaldos pečių, o jos rankose sprendimai gali labai nutolti nuo pirminių ketinimų.

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų ligoninė po trejų metų turės naują Pediatrijos korpusą. Jį už 13,88 mln. eurų pastatys Vilniaus statybų bendrovė „Veikmės statyba“, o visa projekto vertė siekia 24 mln. eurų.  Kaip BNS sakė Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė, pastačius naują korpusą bus nebus dubliuojama brangi diagnostikos ir gydymo įranga.

Lietuvoje koronaviruso skaičiai muša rekordus. Covid-19 nepavyksta išvengti vaikams ir net kūdikiams. LSMU Kauno ligoninės vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas gydytojas Darius Varaškevičius teigia, kad į ligoninę per parą vidutiniškai patenka po 3 ar 4 vaikus. Kauno ligoninėje atsidūrė ir keli kūdikiai, kuriems buvo tik mėnuo. „Turėjome ne vieną ir mėnesio kūdikį, kuris sirgo Covid-19 infekcija. Buvo keli atvejai.

Pirmąją vakcinavimo dieną paskiepyta 2270 medicinos darbuotojų, sekmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Jos duomenimis, Vilniuje iki 17 valandos paskiepyta 700, Kaune – 440, Klaipėdoje – 160, Šiauliuose – 120, Panevėžyje – 850 asmenų. Procedūra, anot ministerijos, vyko 26 skiepijimo punktuose. Sekmadienį Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės sutartinai vakcinacijos procesą pradėjo vienu metu – aštuntą valandą ryto.

Populiariausi berniukų vardai 2020-aisiais buvo Benas, Markas, mergaičių – Lėja, Amelija, rodo Registrų centro gruodžio viduryje surinkti duomenys. Pernai Beno ir Marko vardai buvo atitinkamai septintoje ir aštuntoje vietoje pagal populiarumą, Lėjos ir Amelijos – antroje ir ketvirtoje vietoje.

Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Didžiosiose šalies ligoninėse nuo ankstyvo ryto vienas po kito skiepijosi medikai. Pasiskiepijusieji sako, kad jausmas toks pat kaip ir skiepijantis nuo gripo. Medikai tikisi, kad pasiskiepiję ir po mėnesio įgiję imunitetą galės ne tik sumažinti įtampą ligoninėse, bet ir laisvai vaikščioti į svečius. Tiesa, yra ir atsisakančių skiepytis. Tokius medikus Santaros klinikos grasina nebeprileisti prie sunkiausių ligonių ir perkelti į kitus skyrius.

Seimo pirmininkė sako, kad šią kadenciją Seimas vis tik privatizuos sostinės centre esantį parlamentarams skirtą viešbutį. Kanceliarija paskaičiavo, kad mokėti nuomos kompensacijas ne vilniečiams Seimo nariams būtų pigiau, nei išlaikyti ir remontuoti pastatą Gedimino prospekte. Verslui parduoti jau svarstoma ir kitą puikioje Vilniaus vietoje esantį objektą – Seimo autoūkį. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad tokie objektai pačiame Vilniaus centre yra itin geidžiami verslininkų.

Lietuvoje prasidėjo vakcinacija nuo koronaviruso. Didžiosiose šalies ligoninėse nuo ankstyvo ryto vienas po kito skiepijosi medikai. Jie sako, kad skiepo jausmas toks pat kaip nuo gripo. Medikai tikisi, kad pasiskiepiję ir po mėnesio įgiję imunitetą galės ne tik sumažinti įtampą ligoninėse, bet ir laisvai vaikščioti į svečius. Tiesa, yra ir atsisakančių skiepytis. Tokius medikus Santaros klinikos grasina nebeprileisti prie sunkiausių ligonių ir perkelti į kitus skyrius.

Lietuvoje ateinanti naktis bus be kritulių. Vietomis plikledis. Beje, apie slidžius kelius perspėja ir kelininkai – būkite atidūs. Vėjas pietryčių, 8–13 m/s, o kai kur gūsiai iki  15–20 m/s. Temperatūra nuo 1 iki 3 laipsnių šalčio. Dieną sinoptikai daug kur žada kritulius – daugiausia  lijundrą. Tebebus  slidu – plikledis nesitrauks.

Ko gero, retas nėra susidūręs su užsikimšusiais vamzdžiais. Tai erzinanti, daug laiko ir energijos eikvojanti problema. Karantino metu daugiau laiko leidžiant namie, ši problema tapo dar opesnė – santechnikai sako, kad pandemijos metu ypač padaugėjo iškvietimų į namus. Tenka gelbėti ir užsikimšusius vamzdžius, ir juos remontuoti bandžiusius žmones. Jau kurį laiką galiojant karantinui, tampa aišku – dirbti, gaminti, linksmintis ir gyventi toje pačioje aplinkoje sunku.

Kaip per karantiną dirba auklės? Ar tėvai nerizikuoja į savo šeimas pusdieniui priimdami svetimą žmogų, neretai prižiūrintį ir ne vienos šeimos atžalas? Auklių įdarbinimo agentūros atskleidžia, kad pradėjus tėvams dirbti namuose nuotoliniu būdu auklių paklausa krito, tačiau su laiku supratus, kad ir dirbti, ir prižiūrėti vaikus vienu metu nelengva užduotis, pagalbininkių ir vėl pradėta ieškoti.

„Antivakseriai“ ir melagienų rašytojai nesnaudžia. Socialiniame tinkle „Facebook“ jau galima pamatyti netikrų naujienų apie tariamą vakcinų šalutinį poveikį, rašo naujienų portalas jp.lt. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad šiandien COVID-19 vakcina paskiepytų medikų ir slaugytojų sveikata tik blogėja, jie viduriuoja, o Panevėžio ligoninės direktoriui prasidėjo traukuliai.

Ar galima po artimojo mirties naudotis jo turtu, kurio dar nepaveldėjote? Tai dažnam daug nežinomybės ir chaoso keliantis klausimas, dėl kurio galima susidurti ir su nemenkais nemalonumais. Teisininkai tikina, kad iki paveldėjimo disponavimas mirusiojo artimojo banko sąskaita ar kitu turtu vėliau gali pridaryti rimtų problemų. Specialistai naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokia yra turto paveldėjimo tvarka mirus artimam žmogui.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo skiepyti medikus. Tiesa, politikas pabrėžė esminę sąlygą, kuri neleistų atliktiems darbams nueiti veltui. A. Veryga „Facebook‘e rašė: „Pagaliau. Būtent toks žodis pirmasis ateina į galvą pamačius FB savo skiepų pažymomis besidalinančius medikus. Mėnesiai laukimo, planavimo, priimtų sprendimų ir apsisprendimų, įsigyta būtina įranga ir priemonės.

Lietuvą sudrebinus rezonanciniams nusikaltimams dažnam sukirba mintis: kas gi turėjo atsitikti, kad žmogus imtųsi tokių žiaurių veiksmų? Pasak kriminologo, viktimologo dr. Alfredo Kiškio, dažniausiai itin žiaurius nusikaltimus lydi psichologinės problemos, taip pat didelę įtaką turi ir vaikystė – aplinka, kurioje buvo augama.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad vienu metu skiepijimo nuo COVID-19 procesą pradėjusi Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę. „Šiandien Lietuva pradėjo taip ilgai lauktą mūsų žmonių skiepijimą, kuris yra didelis žingsnis šaliai grįžtant į normalų gyvenimą. Europos Sąjunga pademonstravo ryžtą ir vienybę ne tik santykiuose su vakcinos gamintojais, bet ir tarpusavyje.

Antrąją Kalėdų dieną dėl galiojančio draudimo vykti į kitas savivaldybes patikros postuose nepraleista daugiau nei 3,3 tūkst. automobilių. „Iš viso buvo apgręžta 3315 automobilių“, – BNS sekmadienį sakė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Automobilių kontrolę postuose vykdo policijos pareigūnai, pasieniečiai, Šaulių sąjunga, Karo policija, Viešojo saugumo tarnyba, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.

Skiepo nuo COVID-19 atsisakę medikai negalės dirbti su sunkiai sergančiais pacientais, sako Santaros klinikų vadovas Feliksas Jankevičius. „Kiek atsisakys, laikas parodys. (...) Jie negalės dirbti tose vietose, kur yra pacientai su aukščiausia rizika susirgti ir turėti fatalines komplikacijas nuo koronaviruso infekcijos, turėsim šituos medikus perskirstyti į kitas darbo vietas“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė jis.

Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 2448 COVID-19 pacientai, 199 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Su deguonies kaukėmis gydomi 1523 ligoniai, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 113 žmonių.

Judėjimo tarp savivaldybių kontrolę šiomis dienomis vykdantys pasieniečiai išgirsta įvairiausių priežasčių, kodėl vairuotojams būtina patekti į kaimyninį rajoną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai atrinko 10 įdomesnių atvejų, kai vairuotojai per Kalėdas pasieniečiams papasakojo apie savo kelionių tikslus. Nė vieno iš šių žmonių VSAT pareigūnai nebaudė, tik palinkėjo gerų švenčių ir nurodė apgręžti automobilį.

Viešumoje neretai pasigirsta istorijų apie tai, koks nepritaikytas neįgaliesiems yra pasaulis. Tačiau karantinas ir užklupusi pandemija, regis, dar labiau apnuogina sistemos bėdas. Neįgalieji skundžiasi negalintys patogiai gauti Migracijos departamento paslaugų, tačiau įstaiga atkerta, kad apie tai pranešta jau seniai. Neįgalusis Jevgenijuš Gudanec turėjo pasikeisti asmens tapatybės kortelę, mat senojo dokumento galiojimo laikas baigėsi.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 1668 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 745 iš jų registruoti Vilniaus, 190 Klaipėdos, 180 Kauno, 175 Šiaulių, 172 Alytaus apskrityse. Dar 63 infekcijos atvejai patvirtinti Utenos, 42 Marijampolės, 38 Tauragės, 26 Telšių ir 24 Panevėžio apskrityse. 13 atvejų kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo.

Akmenuotoje vietoje niekaip ūkininkauti negalėjęs biržietis surinko akmenis ir  sumanė įkurti netradicinį energetinį labirintą. Spiralės formos objektas skirtas nuraminti sielą, protą ir atgauti jėgų pusiausvyrą. Visgi, psichologai sako – visos bėdos galvoje gimsta dėl streso ir įtampos.

Praėjusią parą patvirtinta 1668 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė 26 asmenys, pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą pasveiko 384 žmonės. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 130 tūkst. 598 asmenys, 61 tūkst. 751 žmogus pasveiko. Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 1254 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 622 užsikrėtusieji.

Santaros klinikose sekmadienį pradėti skiepyti medikai, pirmoji jų tapo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro slaugytoja Nijolė Ramonaitė. Per sekmadienį planuojama paskiepyti 700 medikų. „Aš labai džiaugiuosi, kad ši vakcina pagaliau pasiekė Lietuvą ir ši vakcina mums, medikams, yra dovana, tai – kalėdinė dovana, pagaliau mes galėsime vėl normaliai gyventi. Ačiū", – sakė N. Ramonaitė.

Eismo sąlygas Tauragės, Alytaus ir Zarasų rajonuose sekmadienio rytą sunkina plikledis, pranešė Automobilių kelių direkcija. Visoje šalyje eismo sąlygos sudėtingos – kelių dangos slidžios, vietomis su puraus ar šlapio sniego provėžomis. Tauragės apskrityje snygis, kitur – be kritulių. Oro temperatūra siekia nuo 0 iki 2 laipsnių šalčio. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną – be žymesnių kritulių. Vietomis plikledis. Temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) neuromokslininkas dr. Aurelijus Buroko teigia mokslo pasauliui suteikęs visiškai naujų faktų apie mikrobiotą – bakterijų ekosistemą, esančią žmogaus žarnyne. Mokslininko su užsienio kolegomis iš Ispanijos mokslo institucijų atlikti tyrimai sulaukė ir tarptautinio dėmesio.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Kauno regiono medikams skirta apie 3 tūkst. dozių ir per artimiausias tris dienas planuojama, kad regione vakcinas gaus 11 ligoninių medikai. Kauno klinikų generalinis direktorius teigė, kad apsispręsta laikinai persirgusių žmonių neskiepyti, bet vėliau jie tikrai turės būti skiepijami. Pirmoji Kauno klinikose paskiepyta slaugytoja Jolanta Litvinienė.

Santaros klinikose gruodžio 27 d., sekmadienį, pradedami skiepyti pirmieji medicinos darbuotojai. Skiepijimo procesas 8 val. pradėtas rodyti tiesioginėje transliacijoje iš Santaros klinikų, kad žmonės galėtų stebėti, kaip vyks vakcinacija. Santaros klinikose, Infekcinių ligų centre, pirmąjį skiepą gavo slaugytoja Nijolė Ramonaitė. Jos paklausta, ar viskas gerai, kaip ji jaučiasi, moteris atsakė, kad viskas yra puikiai.

Sekmadienio rytą penkios didžiosios Lietuvos ligoninės pradėjo pirmųjų medikų skiepijimą nuo koronaviruso. Pirmoji paskiepyta Jolanta Litvinienė, COVID-19 antrajame skyriuje dirbanti slaugytoja, ten dirbanti du mėnesius. Po paskiepijimo ji sakė, kad jaučiasi puikiai ir ragino pasitikėti mokslu. Kviečiame stebėti vaizdo įrašą: Užpildžiusi dokumentus J. Litvinienė užėjo į skiepijimo kabinetą.

Šeštadienio naktį krovininis automobilis su Lenkijos registracijos numeriais atvyko į Ekstremalių sveikatai situacijų centrą ir jo sandėliuose pareigūnai krovė Lietuvai skirtas dėžes su vakcinomis nuo koronaviruso. „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos į Lietuvą buvo gabenamos slapta, lydint policijos bei „Aro“ pareigūnams. Vakcinų gabenimo maršrutus ir laiką Lietuvos valdininkai slepia baimindamiesi galimų išpuolių prieš krovinius.