Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą.

Pasakose daugelį bėdų išsprendžia stebuklinga lazdelė, o realybėje politikai labai dažnai užsikabina ant pavienių sprendimų, kurie tarsi turėtų pakeisti visą sistemą. Prieš ketverius metus švietimo sektoriuje vadovams įvestos kadencijos turėjo prisidėti prie švietimo kokybės gerinimo, šiuo metu svarstoma įvesti kadencijas sveikatos sektoriaus įstaigų ir jų padalinių ar filialų vadovams. Taip tikimasi išspręsti mobingo problemą.

REKLAMA

Bet realybė daug proziškesnė. Mokyklų vadovai teigia, kad įvedus kadencijas švietimo sektoriuje daugiau kokybės neatsirado, o į laisvas vadovų vietas kai kada kandidatų iš viso nebuvo, nes plati atsakomybė, žemas atlygis bei laikinumas nedaug ką motyvavo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pripažįsta, jog dalyje konkursų ir šiuo metu dalyvauja tik po vieną kandidatą, todėl tai labiau primena ne tinkamiausio pretendento atranką, o kompetencijų vertinimą.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas pataria prieš imantis panašių žingsnių sveikatos sektoriuje gerai apgalvoti visas smulkmenas.

REKLAMA

„Medikai turėtų įsivertinti, kiek jie turi rezerve tų vadovų. Nes Lietuva mažas kraštas. Medikų trūksta, tai aš įsivaizduoju, kad vadovų gali dar labiau trūkti“, – portalui tv3.lt sakė pašnekovas.

Įvedus kadencijas švietimo sektoriuje teko ne kartą taisyti vadovų atrankos sistemą ir ją nuolat lengvinti, nes dalis įstaigų buvo kaip be galvos, tai yra turėjo tik laikinus vadovus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, pernai iš 1724 švietimo įstaigų Lietuvoje konkursai vyko į 504 vadovų vietas, kas reiškia, kad panašiai tiek įstaigų kurį laiką galėjo turėti tik laikinus direktorius.

„Jūs įsivaizduokit – čia kaip Vyriausybė be ministro pirmininko. Kažkas eina jo pareigas, bet kaip tada su lyderyste, kaip su pokyčiais? Tai toks laikinas vadovas sėdi ausis suglaudęs, kaip pasakyti. Ir taip buvo ne vienai įstaigai, buvo bijoma imtis ryžtingų pokyčių ir įstaigos nunyko. Buvo įstaigų Vilniuje, kur nuo 500 mokinių nunyko iki 250 per dvejus metus”, – pasakojo D. Žvirdauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Kaip yra švietime ir ką siūlo ligoninėms bei poliklinikoms?

Seimo Sveikatos reikalų komitete kaip tik vyksta svarstymai įvesti 5 metų kadencijas sveikatos priežiūros įstaigų ir padalinių ar filialų vadovams. Įstaigų, padalinių ar filialų vadovų kadencijų skaičius būtų apribotas iki dviejų kadencijų iš eilės. Vadinasi, vadovai negalėtų eiti tokių pareigų daugiau nei 10 metų.

Šiuo metu klausimo svarstyme padaryta pertrauka, nes Seimo Teisės departamentas iškėlė klausimą, kodėl pereinant prie vadovų kadencijų įvedimo valstybės ir savivaldybių pavaldumo biudžetinėms ir viešosioms sveikatos sektoriaus įstaigoms vieni vadovai yra mylimesni už kitus.

Tokį klausimą teisininkai iškėlė įsigilinę, kad iki įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti įstaigų vadovai pareigas turėtų eiti 5 metus, o padalinių ir filialų vadovai – priklausomai nuo to, kiek šias pareigas ėjo iki tol: jeigu ilgiau, tai būtų atleisti greičiau, jeigu trumpiau, tuomet jų darbas galėtų būti pratęsiamas ilgiau. Teisininkai pasakė, kad tai neteisinga. Visiems sąlygos turi būti vienodos.

REKLAMA
REKLAMA

Švietimo sektoriuje kadencijos mokyklų ir darželių vadovams įvestos nuo 2018 metų, tik šiek tiek laisvesniu stiliumi, bet chaoso būta tiek, jog baugu ir prisiminti.

Iš pradžių prezidentė Dalia Grybauskaitė pasišovė įvesti 5 metų trukmės kadencijas su apribojimais, tai yra nustatyti, jog mokyklos ar darželio direktorius negali eiti pareigų daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Ji manė, kad tai gerins mokymo kokybę. Panašus reguliavimas siūlomas sveikatos priežiūros įstaigoms, esą tai padės apsisaugoti nuo mobingo, padės siekti geresnių rezultatų, bus išvengiama užsistovėjimo sveikatos įstaigose.

Seimas anuomet nesutiko įvesti dviejų kadencijų apribojimo švietime bijodamas, kad mokyklos ir darželiai neras vadovų, bet pačios kadencijos buvo patvirtintos 2017 metų viduryje. Kadencijai pasibaigus visi vadovai toliau galėjo dalyvauti konkursuose su kitais kandidatais ir įrodyti savo šaunumą.

Bet padėtis tapo dramatiška. Mokykloms ir darželiams pradėjo masiškai trūkti vadovų. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas, KTU inžinerijos licėjaus direktorius D. Žvirdauskas sako, kad prie to prisidėjo ne tik įvestos kadencijos, bet ir gana neetiški vieši pasisakymai apie vyresnio amžiaus ir ilgai pareigas einančius vadovus, tarsi jie visi blogi.

REKLAMA
REKLAMA

„Pakankamai prestižinių, gerus rezultatus pasiekusių gimnazijų vadovams, kurie buvo išdirbę 20-30 metų, buvo pasakyta „ačiū, nežinom, ar tu mums reikalingas“. Dar buvo kalbama apie kažkokias STT pažymas, kad vadovai yra galimai nekompetentingi ir korumpuoti. Taip buvo, tikrai pats girdėjau asmeniškai“, – prisiminė pašnekovas.

Tokiu būdu sistemą teko taisyti ir įvestas palengvinimas, kad po pirmosios penkerių metų kadencijos asmuo be konkurso gali būti paskiriamas antrai kadencijai, jeigu kiekvienais metais direktoriaus veikla vertinama gerai arba labai gerai. Pabaigus antrą kadenciją tuomet jau organizuojamas konkursas, bet senas vadovas turi teisę jame dalyvauti. Tokia sistema išliko ir iki šiol. Paraleliai buvo lengvinamas ir kompetencijų vertinimas kandidatams į vadovus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad šiuo metu situacija pagerėjusi, nes, pavyzdžiui pernai vyko 504 konkursai į mokyklų ar darželių vadovų vietas ir išsirinkti pavyko 462 vadovus. Šiuo metu vadovo ieškoma 88-ioms švietimo įstaigoms.

REKLAMA
REKLAMA

„Problema ta, kad dalyje konkursų dalyvauja tik vienas kandidatas. Todėl tokie konkursai labiau primena kompetencijų vertinimą, o ne tinkamiausio pretendento atrankas“, – teigiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakyme.

Kai ateina tik po vieną kandidatą – tikros konkurencijos neišlauši.

O patys mokyklų vadovai irgi nėra iki galo patenkinti: „Visi mokyklos darbuotojai – mokytojai, pavaduotojai – turi nuolatines darbo sutartį, vienintelio vadovo sutartis laikina. Ateidamas į įstaigą jis net komandos negali pasirinkti. Visi nuolat dirba, o tu čia ateik ir šok baletą. Tai viena iš priežasčių, dėl ko nėra daug norinčių vadovauti – nes nelygios sąlygos“ – sako D. Žvirdauskas, bet priduria, kad pagrindinė priežastis vis tik yra didelis atsakomybės mastas ir gana žemas darbo užmokestis.

„Pavyzdžiui, direktorė dirba progimnazijoje su 400 mokinių, mokytojas ekspertas čia uždirbdavo pernai kokį 1100 „į rankas“, o vadovas uždirba 1200-1300 eurų „į rankas“ maždaug. Mokytojas atveda pamokas, taiso sąsiuvinius, jam daugiau rami galva, o vadovas atsakingas už viską absoliučiai“, – pasakojo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak D. Žvirdausko, kai kurie asociacijos nariai netgi ragina siekti kadencijų atšaukimo, bet pats pašnekovas sako, kad galbūt pačios kadencijos nėra nei gėris, nei blogis, tiesiog turi egzistuoti normali motyvacinė sistema bei pagalba vadovui.

Jau dabar Kupiškio ligoninei vadovauja istorikas, gerovės sociologas

Kad kai kurios sveikatos įstaigos irgi gali susidurti su kandidatų į vadovus trūkumu, perspėja ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai bei savivaldybių atstovai. Ypač tokia grėsmė kyla mažoms provincijos sveikatos įstaigoms arba jų padaliniams bei filialams, kuriems ir dabar ne pyragai.

Kupiškio rajono meras, konservatorius Dainius Bardauskas pasakoja, kad atsilaisvinus vadovo vietai Kupiškio ligoninėje teko skelbti ne vieną konkursą, bet galiausiai teko rinktis vos iš vieno kandidato. Ligoninės vadovu tapo nieko bendra su medicina neturintis, istoriko ir gerovės sociologijos išsilavinimą turintis tautininkas Julius Panka.

Paklaustas apie kadencijų įvedimą sveikatos priežiūros įstaigų vadovams bei padalinių ir filialų vadovams meras sakė, kad pirmiau reiktų tiksliai žinoti dėl sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos, o tik tada svarstyti apie kadencijas. Jo teigimu, regionuose jau dabar masiškai trūksta medikų ir įstaigų vadovų, o pastarųjų darbo užmokestis paprastai mažesnis nei per kelias vietas dirbančių paprastų gydytojų, todėl į vadovus niekas pernelyg nesiveržia.

REKLAMA
REKLAMA

„Dabar iš viso sunku pasakyti, kaip čia bus, nes numatoma sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka. Tai tas irgi patrauklumo neprideda, atvirkščiai, įneša daug sumaišties, netikrumo medicinos darbuotojų tarpe. Tas netikrumas jaučiamas, niekas nežino, kaip čia bus, kas čia liks. Tai tikrai nepriduoda stabilumo“, – portalui tv3.lt aiškino meras.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas irgi užsimena, kad mažoms sveikatos įstaigoms arba filialams bei padaliniams provincijoje toks reguliavimas galėtų atsiliepti neigiamai. Ypač klausimų kyla dėl dviejų kadencijų apribojimo filialams bei padaliniams.

„Perklausiau keleto mažesnių rajonų įstaigų, tai, pavyzdžiui, kad ir Pasvalio ligoninės Joniškėlio filialas, tai jeigu pritaikyti tą įstatymą, nuo 2023 metų vadovas išeina ir kito vadovo surasti bent šiuo metu neįmanoma. Tokia situacija susidarytų su padalinių vadovais beveik visoje Lietuvoje“, – komiteto posėdyje sakė A. Matulas.

Pirminiai kadencijų įvedimo visų sveikatos įstaigų vadovams sumanytojai buvo valstiečiai žalieji Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė ir Rimantė Šalaševičiūtė. Bet jie pasiūlė kadencijas biudžetinėms ir viešosioms sveikatos įstaigoms, taip pat padaliniams be dviejų kadencijų apribojimo. Dviejų kadencijų ribojimus įstaigų, padalinių bei filialų vadovams pasiūlė Laisvės partijos atstovė Ieva Pakarklytė bei konservatorė Jurgita Sejonienė. Parlamentarės mano, kad vadovai turėtų rotuotis per ligonines ir poliklinikas ar jų padalinius ir taip nešti gerąją patirtį.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš galiu priminti, koks buvo to projekto tikslas ir ko mes norėjome juo pasiekti. Tai norėjome, kad atsirastų kadencijos ten, kur jų nebuvo, nes kai kurioms įstaigoms jau yra kadencijos, nors jos nėra ribotos. Tikrai yra problemų, nes kur jų nėra? Tikrai norėjome, kad atsirastų kadencijos padalinių vadovams, bet be apribojimų, tiesiog kad ateitų žmonės į konkursą kas penkeri metai, matytų reikalą stengtis. Mano supratimu, tai prisidėtų prie tų pačių mobingo problemų sprendimo, nes kai žinai, kad eisi į konkursą, kad būsi renkamas iš naujo, neturi jokių garantijų, tai, matyt, labiau ir stengiesi sutarti su kolektyvu ir panašiai“, - sako A. Veryga.

Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos katedros profesorė, kovos su mobingu ekspertė Jolita Vveihardt portalui tv3.lt sakė, kad kadencijos ir jų ribojimai galbūt padėtų sušvelninti bosingo problemą, tai yra kai prie darbuotojo priekabiauja vadovas, bet jeigu mobingas kyla iš pačių darbuotojų tarpo prieš silpnesnį kolegą, tai vadovų kadencijos absoliučiai nieko nepakeistų.

REKLAMA
REKLAMA

„Reikia gydyti visą sistemą. Tai, kad bus įvestos kadencijos, tai tokia mažytė mobingo sprendimo dalelytė...Man šitoks sprendimas atrodo dėl akių, esą mes kažką darome. Suprantu, kad skundai dažniausiai būna dėl kai kurių vadovų. Ir iki manęs yra atėję skundai, kad yra nepajudinamų vadovų. Bet čia tikrai mobingo problemos neišspręs. Jeigu tas vadovas yra pagrindinis puolėjas, tai galbūt, tačiau bet kokiu atveju tai yra serganti organizacinė kultūra. Vienas pasikeis, atsiras antras“, – svarstė profesorė.

Stankūnas: sveikatos įstaigų yra mažiau, vadovų užteks

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, visuomenės sveikatos vadybos specialistas Mindaugas Stankūnas portalui tv3.lt teigė remiantis vadovų kadencijų įvedimą sveikatos įstaigose, neišskiriant nė filialų ar padalinių. Pasak jo, vadovų apykaita lemia ir idėjų apykaitą, o tai naudinga organizacijoms.

„Aš labai palaikau kadencijų mechanizmą dėl paprastos priežasties: pačiai organizacijai būtų labai naudinga, nes ateitų vadovai, kurie atneštų naujų idėjų, diegtų pokyčius ir panašiai. Žinote, pas mus yra tokių amžinųjų ligoninių vadovų, kurie sėdi po dvidešimt metų ir daugiau, tai tikrai kyla klausimas, negi gydymo įstaigoje, kurioje keli tūkstančiai darbuotojų, neatsiras žmogus, kuris galėtų vadovą pakeisti? Kai žmogus ilgai sėdi vienoje vietoje, jis jau priima, kad tai jo vieta, ne taip stengiasi. Pas tuos senus vadovus atsiranda toks tarsi aptingimas. O kai ateina naujas žmogus, jis į viską kitaip žiūri, nori keisti, kurti“, – svarstė profesorius.

REKLAMA
REKLAMA

M. Stankūnas sako, kad įteisinus kadencijas biudžetinėse ir viešosiose įstaigose jauniems specialistams rastųsi daugiau karjeros perspektyvų, o tai suteikia motyvacijos stengtis ir siekti tikslo. Be to, pamačius kitas įstaigas, susipažinus su naujais žmonėmis galima pasisemti patirties, idėjų. Jis papasakojo ir savo patirtį dėstant viename Australijos universitetų, kuri paskui padėjo toliau dirbant Lietuvoje.

„Aš papasakosiu iš savo patirties. Buvau pradėstęs universitete dvylika metų ir išvykau dėstyti į Australiją kitame universitete. Kai aš ten nuvykau, man pasirodė, kad pas mus taip viskas Lietuvoje gerai vyksta, o tie australai kvaili ir nesupranta, ką jie daro. Taip buvau užaugęs. Atrodė, kad viską mes gerai darome. Po kažkiek laiko pamačiau, kad tai jie gerai daro. Tie dalykai, kurie man atrodė keisti, nepriimtini, paskui pasirodė geri. Dabar esu grįžęs dešimt metų po Australijos ir kartais pasiūlau daryti tai, kas daroma ten, nes yra gerų dalykų. Taigi jeigu esi senas vadovas vienoje vietoje, tai galbūt nepriimsi naujovių: esą jeigu koks nors dalykas tiko dešimt metų, kodėl dabar neturėtų tikti ir toliau? Man regis, šis aspektas yra svarbus“, – teigė M. Stankūnas.

Paklaustas, ar sveikatos sektoriui negresia vadovų trūkumas, kaip kad buvo švietimo srityje, pašnekovas teigė, kad sveikatos įstaigų bei padalinių ar filialų yra mažiau nei mokyklų ar darželių, todėl tokia pati problema tikriausiai neištiks. Bet jis pripažino, kad vadovų trūkumas gali paliesti provincijos sveikatos įstaigas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų