Aktualijos

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo tarp 60-ies ir 79-erių, šeštadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė vienas vyresnis nei šešiasdešimties žmogus ir trys, kuriems buvo per septyniasdešimt. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4024 žmonės.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 17 tūkst. 577 žmonės, antrą – 12 tūkst. 778, šeštadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 759 tūkst. 103 asmenys, abiem – 381 tūkst. 925. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,3 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 37,4 proc.

Ūkininkai vis dažniau skundžiasi, kad kasmet gausėjantys laukinių žvėrių – briedžių, stirnų, elnių pulkai – siaubia jų žemės ūkio pasėlius ir medžių jaunuolynus. Pasak ūkininkų, medžiotojai ne tik, kad neatlieka savo darbo ir neišmedžioja dešimtis tūkstančių nuostolių pasėliams pridarančių gyvūnų, bet dar ir papildomai juos šeria, kad žvėrys laikytųsi jų medžiojamuose plotuose. Nuo į kelią išbėgančių gyvūnų nukenčia ir vairuotojai.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 1486 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė keturi žmonės, šeštadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikti 16717 molekuliniai (PGR) ir 8740 antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 581,8 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,4 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 256 tūkst.

Neseniai paskelbta, kad iki kovo vidurio nuo Covid-19 pasiskiepiję ar išsitestavę asmenys keliauti galės šiek tiek lengviau – e.sveikatos sistemoje jie galės rasti ir angliškas skiepo ar testo pažymėjimų versijas. Šios reikalingos norint keliauti į užsienį. Tačiau pasiskiepiję iki kovo vidurio, pažymas kol kas turėjo išsiversti savarankiškai ir už savo lėšas.

Taiklus minimalių pajamų užtikrinimas gali būti efektyvi priemonė skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės narių, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Tai jis akcentavo Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime Portugalijos mieste Porte, penktadienį pranešė Prezidentūra. Anot jos, G. Nausėda taip pat iškėlė nelygybės mažinimo per lygaus starto užtikrinimo švietime svarbą.

Lietuvis būtų ne lietuvis, jeigu kasmet nuvykęs į Palangą paklausyti dainuojančios Vitalijos Katunskytės nesukirstų lietuviškos virtuvės pasididžavimo – cepelinų. Bet panašu, kad šiais metais cepelinai kurorte tikrai brangs. Apie tai, ar šiemet poilsis Palangoje nebus brangesnis nei pernai, ar neteks daugiau mokėti ne tik už nakvynę, bet ir maistą, domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vilniuje pliaupiant lietui, milijono vertas klausimas – kada gi galėsime laukan išeiti trumpomis rankovėmis? Regis, klimatologai atsakymą jau turi – tikras pavasaris, o gal net lengva vasara jau vos po poros dienų. Ir, panašu, šiluma pasiliks ilgesniam laikui. Ne tik rododendrai, bet ir magnolijos, hiacintai, narcizai ar raktažolės – Vilniaus universiteto Botanikos sodas pagaliau apsipila žiedais. Tiesa, ne taip spėriai kaip pernai ar užpernai.

Dzūkijoje pradėjo veikti grybų supirktuvės, o dzūkai miškų gėrybes jau tempia maišais. Dabar – pats bobausių pikas, o šių pirmų pavasarinių grybų šiemet kaip reta daug pridygo. Tad žmonės nepraleidžia progos užsidirbti pinigų. Beje, dzūkai gali didžiuotis. Šiais metais dzūkų grybavimo tradicijos įtrauktos į kultūros paveldą, o bobausių rinkimas turi ir savo pavadinimą – šmarškavimas. Varėnos turgavietėje įsikūrusi grybų ir uogų supirktuvė skelbia – sezonas atidarytas.

Savivaldybėse skiepų lenktynės ir chaosas – kol vieni dar bando įtikinti senjorus skiepytis, kiti jau nebesuka galvos ir vakcinuoja trisdešimtmečius. Marijampolės, Joniškio savivaldybėse skiepą jau gali gauti 35-erių ir vyresnio amžiaus gyventojai. O Pakruojis nuo šeštadienio žada vakcinuoti visus norinčius, net ir aštuoniolikmečius. Artėjant masinei vakcinacijai premjerė Ingrida Šimonytė lankėsi Klaipėdoje, kur skiepijimo tempai nėra džiuginantys.

Šalyje pamažu atgyja kultūrinis gyvenimas. Teatrų ir koncertų scenose pasirodo vis daugiau atlikėjų. Žiūrovai džiaugiasi galėdami gyvai matyti pasirodymus. Dabar salės dar tuštokos dėl pandeminių ribojimų, tačiau vasarą žiūrovai ir menininkai jau tikisi visa jėga atsigausiančių koncertų, spektaklių, operų ir kitų kultūrinių renginių. Į sceną Vilniaus Operos ir baleto teatre žengia solistas Mindaugas Jankauskas ir pianistas Justas Čeponis.

Nuo pirmadienio, gegužės 10 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Kosta Rikos, Maldyvų ir Mongolijos, o įprasti izoliacijos reikalavimai galios atvykstantiems iš Serbijos ir Bermudos. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau pateiktoje lentelėje.

Galimybių pasas jau visai netrukus atvers daugiau durų. Tarp jų ir vaikams. Su galimybių pasu jie galės lankytis kavinėse, renginiuose ir kitose vietose. Tiesa, kad gautų galimybių pasą, vaikams nereikės nei testuotis, nei turėti imunitetą nuo Covid-19. Seimo opozicijai ir medikams kyla klausimas, kodėl į kavinę be testo vaikams galima, o norintiems į mokyklą privaloma testuotis? Valdantieji atsako – tai buvo politinis sprendimas.

Artėjant vasarai vis daugiau žmonių dairosi vietos atostogoms. Tiesa, Covid-19 pandemija smarkiai pakoregavo daugelio planus. Neatmetama, kad karantinas bus pratęstas ir vasarą, tad vis dar esant švelnesnėms jo sąlygoms keliautojai jau dabar graibsto bilietus į užsienio kurortus. Kokias šalis atostogoms renkasi lietuviai ir ką verta žinoti keliaujant, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.

Nelygybės didėjimas yra tiesioginė pandemijos pasekmė ir svarbu garantuoti minimalų pajamų standartą, taip išengiant skurdo didėjimo, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pandemija gerokai komplikavo vaizdą tiek švietimo ir sveikatos apsaugos sistemoje, bet taip pat ir pajamų nelygybės požymiu situacija, deja, pablogėjo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „logiškas žingsnis“ į Europos Sąjungoje (ES) svarstomą vadinamojo žaliojo paso koncepciją įtraukti tik Bendrijoje patvirtintas vakcinas.  „Tai yra labai logiškas ir nuoseklus sprendimas: jei mes manome, kad tikrai galime laikyti patikimomis ir saugiomis tas vakcinas, kurias patvirtino Europos medicinos agentūra, tai natūralu, kad ir žaliojo skaitmeninio sertifikato ar paso naudojimas turėtų būti susietas su tomis pačiomis vakcinomis.

Kurortai jau ruošiasi poilsiautojų antplūdžiui vasarą – viešbučiuose ir sanatorijose jau dabar gausu rezervacijų. Kai kas atvykti planuoja net visam šiltajam sezonui – yra tokių, kurie darbą derins su atostogomis. Lietuvos kurortų atstovai sako, kad kai kur vasarą poilsiautojus turėtų pasitikti kiek didesnės apgyvendinimo paslaugų kainos, o į kai kuriuos miestus daugiau kainuos ir pats įvažiavimas. Nenumaldomai artėjanti vasara nori nenori verčia apmąstyti atostogų planus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šiandien gavusi informacijos iš Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos vadovybės apie sunegalavusius vaikus ir virtuvės darbuotoją, nedelsiant pradėjo tyrimą. VMVT turimais gegužės 7 d. duomenimis, blogai pasijuto 12 vaikų, kurie maitinosi minėtos mokyklos valgykloje. Keletas iš jų gydomi ligoninėje. Inspektoriams buvo pranešta, kad keletą dienų blogai jautėsi ir šios progimnazijos virtuvės darbuotoja.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Ji svetur ketina darbuotis mėnesį. Ministerija teigia, kad dabar visi tarnautojai dirba nuotoliniu būdu, kai kurie – ne iš Vilniaus, tačiau už Lietuvos ribų darbuojasi vienintelė viceministrė.  „J. Jakštienė yra informavusi, kad šiuo metu dirba ne iš Lietuvos.

Kitą savaitę ketinant pradėti pirmąjį masinės vakcinacijos etapą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys prognozavo, kad jau birželio pabaigoje galima pasiekti 55–60 proc. bent viena vakcinos doze paskiepytos visuomenės dalį. Savo ruožtu onkoimunologas dr. Marius Strioga sako, kad infekcijai stabdyti jau pakaktų ir 40 proc. populiacijos.

Gegužės 8–11 d. Klaipėdoje lankysis NATO Nuolatinės parengties priešmininių laivų 1-oji grupė (NATO NPPL 1G) angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1), susidedanti iš šešių laivų.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius pasidžiaugė stabiliai gerėjančia situacija sostinės ligoninėse ir tuo, kad SAM suteikė lankstumo Vilniui paskiepyti jaunesnius žmones. R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad kol kas Vilniuje 35+ amžiaus grupės žmonių paskiepyta nedaug, o ir tokio amžiaus gyventojai atsiduria sunkiuose kovidiniuose skyriuose.

Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko kėdės vyksta tikra kova ir partijos viduje netrūksta įtampų. Dalis partijos narių išplatino kreipimąsi dėl vieno iš kandidatų europarlamentaro Juozo Oleko neva moteris žeminančių pasisakymų. Kreipimasis buvo skirtas LSDP Etikos ir procedūrų komisijai, Tarybai, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos (LSDMS) pirmininkei Orintai Leiputei, laikinajam partijos vadovui, J. Olekui ir jo štabo vadovui bei fondo direktoriui.

Situacija ligoninėse dėl COVID-19 kaista ne tik sostinėje ar Kaune – apie sparčiai daugėjančius pacientus praneša ir Šiaulių ligoninė. Kaip sako jos vadovas, savo juodą darbą daro viruso atmainos, tad į ligoninę patenka ir pirmąja doze paskiepyti asmenys. Tiesa, jie serga lengviau. Kaip konstatavo Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Remigijus Mažeika, sergamumas koronavirusine infekcija kyla – maždaug per savaitę atvejų skaičius regione išaugo net 30 proc.

Penktadienį Vilniaus centre lankėsi neeiliniai svečiai. Didžiojo dančiasnapio jaunikliams pirmąją savo gyvenimo dieną teko susipažinti tiek su kietu senamiesčio grindiniu, tiek su į pagalbą atskubėjusiais žmonėmis. Šį neeilinį nutikimą savo „Facebook“ paskyroje nupasakojo fotografas Marius Čepulis.  „Įsivaizduokit – gimstat seno medžio drevėje (tikiu, kad ties tuo vaizdu ilgiau užtruksit, nes juk nesat auksavabalio lerva), tik apdžiūnat ir jus mama pradeda kviest ristis laukan.

Iki vasaros liko tik mėnuo, tad nenuostabu, kad vis daugiau žmonių planuoja savo atostogas. Tačiau ši vasara netipinė – anot premjerės I. Šimonytės, neatmetama, kad karantinas Lietuvoje bus ir vasaros metu, o norint keliauti į užsienį neapsieisime be COVID-19 testo ar net skiepo. Tad kaip mes atostogausime šiemet ir kiek tai mums kainuos? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pūvis“ pokalbis su Neringos meru Dariumi Jasaičiu ir „Novaturo“ direktore Audrone Keinyte.

Premjerė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina kai kurių savivaldybių veiksmus vakcinavimo procese. Vyriausybės vadovė sutinka, kad pagrindinis tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų, tačiau atkreipia dėmesį, kad dar nemaža dalis vyresnio amžiaus gyventojų negavo pirmosios vakcinos dozės, tad savivaldybės pirmiausia turėtų susitvarkyti su šia grupe, kuriai koronaviruso grėsmė didžiausia, o tik vėliau prioritetų eile eiti žemyn. Premjerė penktadienį lankosi Vakarų Lietuvoje.

Nesutarimams kilus dėl to, kas turėtų atstovauti Europos Vadovų Tarybai (EVT), opozicijos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad turi būti rastas kompromisas, nes konservatorių ir prezidentūros nesutarimai kenkia Lietuvai. „Žinių radijo“ laidoje opozicijos lyderis išskyrė, kad atstovaujant EVT tvarka turi keistis ir su atitinkama kompetencija tiek prezidentas, tiek premjerė atstovauti pakaitomis. Tiek konservatoriai, tiek prezidentūra šiuo klausimu nesutinka.

Toliau netyla kalbos dėl pirmos vakcinos nuo COVID-19 dozės kuo ilgesnio vėlinimo tam, kad kaip įmanoma greičiau daugiau gyventojų įgytų bent dalinį imunitetą. Visgi nors vieni specialistai tokią poziciją palaikantys, prie konkrečių sprendimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar nėra priėjusi.  Vienas aktualių vakcinacijos procese keliamų klausimų – kaip kuo greičiau pasiekti kuo didesnės visuomenės dalies imunizaciją.

Vilniuje palaipsniui atveriant vis daugiau miestiečių lankomų vietų, švietimo ir ugdymo įstaigų, atitinkamai pritaikomas viešojo transporto judėjimas – nuo gegužės 10 d. jis kursuos dažniau. Lyginant su srautais iki pirmojo karantino, kelionių viešuoju transportu sostinėje šiuo metu apie 52 proc. mažiau. Tačiau jų kasdien atliekama 65 proc. daugiau nei 2020 m. gegužės pradžioje.

Dar prieš gerus metus Matas buvo laimingas vaikinas. Turėjo darbą, merginą, planavo vestuves, tačiau vieną dieną staiga viskas griuvo. Su bendradarbiu atliekant elektros montavimo darbus smogė aukštos įtampos srovė. Sudėtinga vaikino situacija laidoje „TV Pagalba“ domėjosi Renata Šakalytė ir Edgaras Navickas. Per nelaimingą atsitikimą darbe Mato bendradarbis žuvo vietoje. Matui išgyventi pavyko, tačiau jis prarado abi rankas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad jau nuo gegužės 24-os dienos Lietuvoje įsigaliotų galimybių pasas. Jis suteiks daugiau laisvių paskiepytiems, Covid-19 persirgusiems ir neigiamą testą turintiems asmenims. Vyriausybei įsipareigojus apmokėti visus testus, atsirado abejojančių šio sprendimo ir paso suteikiamų privilegijų logika.

Nuo gegužės 10 d. į klases gali grįžti 5-11 klasių mokiniai. Mokymasis galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje. Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir teikia savivaldybėms rekomendacijas, kaip organizuoti mišrų ugdymą.

Gegužės 1 d. startavo nauja transporto priemonių savininkų apskaitos sistema, kuri numato, jog visi pirkimo–pardavimo sandoriai privalo būti fiksuojami per numatytus terminus. Atsižvelgiant į pokyčių mastą, iki rugsėjo 1 d. bus taikomas tolerancijos laikotarpis, jei asmuo nespėja prievolių atlikti laiku. Kontroliuojančios institucijos sieks ne bausti, o suteikti reikiamą informaciją.

Spartėjant skiepijimo nuo COVID-19 tempams ir artėjant masinei vakcinacijai, Raudonasis Kryžius kviečia savanoriauti vakcinavimo centruose, kadangi pamažu čia ima trūkti savanorių. Kaip penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija, masinei vakcinacijai prireiks beveik dvigubai daugiau savanorių nei turima šiuo metu. „Savanorių jau trūksta visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo miesto dydžio.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 15 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Šešiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, keturiems – nuo 70 iki 79-erių metų. Po du mirusiuosius priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms. Vienam mirusiam žmogui buvo nuo 50 iki 59-erių. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Kitą savaitę vyks civilinės saugos pratybos, kuriose bus tikrinamas tarnybų pasirengimas reaguoti į branduolinę avariją, tikslus laikas – neskelbiamas, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Siekiant užtikrinti veiksmingą ekstremaliųjų situacijų valdymą, Lietuvos gyventojų saugumą, atsakingų tarnybų ir institucijų bendradarbiavimą, būtina koordinuoti veiksmus ir aiškiai žinoti, už ką kuri tarnyba atsakinga.

Seimo opozicijos lyderis, „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis sako, kad rengiamas partnerystės įstatymas iš esmės įteisintų vienalyčių šeimą. „Jokio skirtumo tarp santuokos ir ten tų įstatymo normų nėra, galbūt viena, kad skirtinga galimybė išsiskirti, paprastesnė yra, ir apie įvaikinimą nekalbama.

Lietuviai parduotuvėse ir vaistinėse kasdien nuperka tūkstančius greitųjų koronaviruso antigenų testų, tačiau gavę neigiamą atsakymą gali nuraminti nebent save – plačiai parduodamų testų rezultatai formaliai niekaip nepripažįstami. Dauguma tokių preparatų iki galo nepatikrinti ir šmaikščiai sakant – gali rodyti kad ir pieno riebumą. Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad netrukus viskas gali šiek tiek pasikeisti ir pasitikėti tokiais testais galėsime labiau.

Vakcinavimo tempai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje jau pradėti skiepyti vyresni nei 45 m. amžiaus grupės asmenys, o kitur Lietuvoje vakcinos skiriamos vyresniems gyventojams. Kadangi skiepytis gyventojai gali bet kur, žmonės skiepus po šalį pradėjo vaikytis. Tiesiogiai su skiepijimu susiduriantys merai sako nesuprantantys tokios tvarkos ir kaltina keliant betvarkę.

BNS pateikia svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Masinė vakcinacija. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė, kad nuo gegužės 10 dienos visoje Lietuvoje bus pradėta skiepyti 55+ amžiaus grupės žmones, kas savaitę leidžiantis žemyn į dešimčia metų jaunesnę grupę. Nuo gegužės 31 dienos vakcinacija taps atvira visiems, vyresniems nei 16 metų.

Vilniuje 2021 metų gegužės 6 dieną mirė žurnalistė, daktarė, LŽS narė Danutė Kadžiulytė. Jai ėjo 85-ji metai, rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešime. Danutė Kadžiulytė gimė 1936 metų gegužės 26 dieną. Daug metų dirbo laikraščio „Tiesa“ redakcijos Kultūros skyriuje. Daugiausia rašė teatro, kultūros temomis. 1978 metais apgynė menotyros mokslų daktaro disertaciją „Socialinis tarybinio teatro aktyvumas ir asmenybės formavimas". Buvo LŽS narė, dalyvavo Senjorų klubo veikloje.

Kretingoje autobusai iki metų pabaigos visus veža nemokamai. Tokį eksperimentą sugalvoję valdininkai sako, kad papildomai miesto biudžetui tai nieko nekainuos, mat panašia suma buvo dengiami autobuso parko nuostoliai už lengvatinius bilietus. Nors dauguma kretingiškių naujieną sutiko džiugiai, dalis sako, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. „Daug kas nežinojo, tai nustebę – kaip čia veltui, kaip čia kas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia esąs nustebęs, kad ministerijos teisininkai nesužiūrėjo teisinių niuansų, nulėmusių nepalankų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimą. LVAT ketvirtadienį paskelbė, kad „valstietis“ A. Veryga nuo pernai gegužės pradžios nebuvo tinkamai įgaliotas eiti ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo pareigų. „Aš nelabai turiu, ką pakomentuot, nes nesu teisininkas. Matyt, teismas įvertino visus niuansus.

Lietuvos pajūryje ir pamaryje būsto kainos pasiekė sunkiai suvokiamas aukštumas. Trys, keturi, penki tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą – kaina, kurią turi mokėti čia būsto norintys pirkėjai. Šimto kvadratų buto kaina gali siekti ir pusę milijono. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ketvirtadienį paragino JAV paskelbti daugiau sankcijų Minskui, kad Aliaksandras Lukašenka, kurio Baltarusijos prezidentu nepripažįsta nei Vašingtonas, nei Vakarų demokratijos, būtų dar labiau izoliuotas. „Raginu jus, Amerikos žmonių išrinktieji atstovai, toliau veikti ryžtingai.

Po liūties dalis Kauno pakraščio gyventojų nuo pirmadienio gyvena be elektros, karšto vandens ir šildymo, kitų rūsius užtvindęs ne tik vanduo, bet ir fekalijos. Sargėniškiai pikti, bijo, kad užklups ligos ar net pradės griūti jų namai. Įmonės rašinėjasi raštais, bet problemos niekaip neišsprendžia. Pienių gatvės 2 name įsikūrę sargėniškiai nuo pirmadienio gyvena tarsi balanos gadynėje – be elektros, karšto vandens ir šilumos.

Susiruošusi skiepytis ir dėl to vykusi net į Alytaus rajono savivaldybę jauna vilniečių šeima liko it musę kandusi. Nors porai, prioritetą skiepui turintiems kaip didelių įmonių darbuotojams, pavyko užsiregistruoti norimai vakcinai, ankstų ketvirtadienio rytą atvykus skiepytis paaiškėjo, kad sąrašuose jų nėra. Kaip aiškino už vakcinavimą atsakingos įstaigos atstovai, išbandant registracijos sistemą paprasčiausiai įvyko techninė klaida.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad politikai sutars dėl tiesioginių merų rinkimų formuluotės, nes vienintelė alternatyva – grįžimas prie ankstesnės tvarkos. Pasak Seimo vadovės, atsisakius tiesioginių merų rinkimų būtų žengtas žingsnis atgal, taip pat – nepaisoma visuomenės nuomonės. „Tikiuosi, kad ieškant teisingos formuluotės ir derantis dėl jos nugalės supratimas, kad alternatyva plačiam susitarimui yra tik viena. Grįžimas į tvarką, kuri galiojo iki 2014 metų.