Tai aukštųjų technologijų procesas, kuris atrodo labai paprastai: norint gauti beveik pabaigtą maudymosi kostiumėlį, užtenka spustelti mygtuką. Tam tikra prasme, šis procesas primena automatizuotą prekių pristatymą per dvi dienas, kuris tapo vienu esminiu interneto prekybos 2022-aisiais bruožu.
Tačiau reikėjo priimti daugybę sprendimų, kol tokio maudymosi kostiumėlio idėja galutinai susiformavo. Būtent dėl šių sprendimų, galutinė tokio maudymosi kostiumėlio kaina yra ne 25 doleriai – tiek, rinkos tyrimų įmonės „NPD Group“ duomenimis, moterys Jungtinėse Amerikos Valstijose įprastai išleidžia bikiniams – o 250 dolerių.
Kokia yra šių sprendimų įtaka? Ir kokios kostiumėlio savybės pateisina tokią aukštą jo kainą, ypač dabartinėje ekonominėje situacijoje?
Pirmiausia – audinys. Šiuo atveju, tai minkšti iš Japonijos importuoti siūlai, kuriuos dizainerė Anna Berger iš „Deta“ pasirinko po daugybės metų bandymų ir klaidų.
A. Berger specialybė yra maudymosi kostiumėlių mezgimas – įsivaizduokite savotišką bikinio ir raštuotos megztos liemenės derinį. Tačiau gamyboje reikia naudoti specialius siūlus: greitai džiūstančius, kad kostiumėlis išlaikytų savo formą, atsparius saulės spinduliams ir cheminėms medžiagoms, tačiau tamprius ir tvirtus kaip nailonas, kuris yra dažniausiai maudymosi kostiumėliams siūti naudojamas audinys.
Į jo kainą įskaičiuotos ir darbo bei gamybos sąnaudos. Praėjusį rudenį, staiga užsidarius Los Andžele veikusiai trikotažo gamyklai, su kuria bendradarbiavo A. Berger, dizainerės draugė pasiūlė jai nusiųsti savo kūrinių pavyzdžius Brukline įsikūrusiai bendrovei „Tailored Industry“. Čia kompiuterizuotomis mezgimo mašinomis yra gaminami drabužiai pagal užsakymą.
Kaip teigia A. Berger, vieno kostiumėlio gamybos kaina šioje įmonėje siekia 65 dolerius. Į šią sumą nėra įskaičiuota siūlų, kuriais dizainerė pasirūpina pati, kaina. Panašią sumą už gamybą ji mokėjo ir Los Andžele.
Tačiau gamybos kainos yra žymiai mažesnės už JAV ribų. Nors tik labai mažas skaičius įmonių atskleidžia savo kainodaros struktūrą, „Everlane“, kelių milijonų vertės aprangos kompanija, teigia, kad už vieno vientiso Šri Lankoje pasiūto maudymosi kostiumėlio darbą įmonė sumoka beveik keturis dolerius. O štai nedidelė Vokietijoje įsikūrusi maudymosi kostiumėlius pardavinėjanti įmonė „Wonda“ skelbia, kad vieno bikinio pasiuvimo kaina Portugalijoje siekia 15 eurų.
Kai rūbas yra pagaminamas, dauguma dizainerių savo prekes dideliais kiekiais bando parduoti mažmenininkams, pavyzdžiui, universalinėms parduotuvėms. Nustatydami didmenines jų produktų kainas, dizaineriai paprastai padvigubina (ar padidina kelis kartus) visas drabužio gamybos išlaidas, įskaitant ir siuvimą, medžiagų kainą bei prekių transportavimą. Taip jie gauna pelną. Tačiau parduotuvės, taip pat siekdamos pelno, irgi pritaiko panašią matematiką. Tai reiškia, kad galutinė prekės kaina, kurią mato pirkėjas, gali būti net penkis kartus didesnė už jos savikainą.
Būtent taip maudymosi kostiumėlis, kurio gamybos kaina yra 65 doleriai, galiausiai kainuoja 250 JAV dolerių – ir šis antkainis net nėra toks didelis. Pasak A. Berger, būtent tai labiausiai trukdo jos verslui įsitvirtinti. Nepaisant tam tikrų žurnalų ir įžymybių palaikymo, jos verslas pernai pelno neatnešė.
„Kainodara, – sakė dizainerė. – Esame įpratę prie pigių produktų, todėl žmonės nesupranta, kad tai pagaminti yra brangu.“
Anksčiau įsigyti maudymosi kostiumėlį buvo paprasčiau
Prieš dešimtmetį ypač galingas maudymosi kostiumėlių rinkos žaidėjas buvo „Victoria‘s Secret“. Nors vartotojų susidomėjimas šia prekių kategorija mažėjo, ji vis tiek sudarė 6,5 proc. visų įmonės pardavimų ir uždirbdavo apie 500 mln. dolerių. Nepaisant to, 2016 m. kompanija nutraukė prekybą bikiniais, taigi konkurentai pamatė galimybę.
„Tai atvėrė didelę tuštumą rinkoje, – sakė tuometinė „J. Crew“ kompanijos prezidentė ir vykdomoji kūrybinė direktorė Jenna Lyons. – Bet, manau, žmonės ieškojo ko nors naujo. Jų komunikacija su klientais buvo labai ribojanti.“
Užuot stengęsi parduoti „seksualiausios merginos paplūdimyje“ įvaizdį, „J. Crew“ skatino labiau klasikinį ir paprastesnį požiūrį į maudymosi kostiumėlius ir pirmenybę teikė „natūraliam seksualumui“, pasakojo J. Lyons, kuri 2017 m. paliko „J. Crew“ ir dabar yra dirbtinėmis blakstienomis prekiaujančios įmonės „LoveSeen“ generalinė direktorė.
Šiandien maudymosi kostiumėlių rinka yra perpildyta naujų prekių ženklų, orientuotų į įvairiausių tipų pirkėją: atletiškus žmones, minimalistus, vakarėlių tropikuose liūtes, arba blizgius rūbus mėgstančias merginas. Bikinių kainos paprastai svyruoja nuo 100 iki 400 dolerių. Pasirinkimų galybė kartais gali kelti stresą, o tai tik dar labiau pasunkina ir taip dažnai emocingas maudymosi kostiumėlio paieškas.
„Moteriai pats jautriausias metų laikas yra bikinio sezonas, – sakė J. Lyons, vardindama daug kam pažįstamą savyje matomų trūkumų sąrašą: antsvoris, blyški oda, celiulitas. – Tu esi pusnuogis, todėl nori, kad viskas atrodytų tobulai.“
„Tai šiek tiek primena vestuvių dieną, – svarstė J. Lyons. – Atėjus į paplūdimį ar baseiną kyla panašus nerimas. Visi žiūri į mane! Galbūt ir ne, bet galbūt ir taip. Dėl šios priežasties moterys yra pasiruošusios maudymosi kostiumėliui išleisti daug.“
Kai kurie maudymosi kostiumėlių pardavėjai, naudodamiesi šiais kompleksais, kuria savo prekių ženklo tapatybę. Ypatingo populiarumo socialiniame tinkle „Instagram“ sulaukęs prekių ženklas „Summersalt“ stengiasi, kaip teigia jo įkūrėja Lori Coulter: „Suteikti moterims galimybę paplūdimyje jausti tokį pat džiaugsmą, kokį mes visos jautėme vaikystėje, taip pat užtikrinti, kad jos jaustųsi patogiai ne tik šiuose maudymosi kostiumėliuose, bet ir savo kūne.“
Populiariausias „Summersalt“ kostiumėlis – itin prigludęs vieno peties modelis, prieinamas net 24 dydžiams, ir kuris buvo sukurtas panaudojant net 10 000 moterų kūnų išmatavimus – kainuoja 95 dolerius. Tokią kainą lemia tai, kad ši įmonė savo prekes parduoda tiesiai vartotojams. Taip yra išvengiama didmeninių antkainių.
„Tiesa tokia – nesvarbu, kiek jūs uždirbate, niekas nenori mokėti 400 dolerių už maudymosi kostiumėlį, – sakė L. Coulter.
Tačiau kai kurie vis tiek tai daro. Kristen Classi-Zummo „NPD Group“ drabužių rinkos analitikė teigė, kad pastaraisiais metais pirkėjai vis didesnį prioritetą skiria kokybei, o ne kainai: „Pastebime, kad vartotojai vis dažniau daugiau dėmesio skiria ilgiau tarnaujantiems ir geresnės kokybės drabužiams. Maudymosi kostiumėliai yra viena iš pagrindinių kategorijų, kurioms, kaip žinome, yra labai svarbu, kad rūbas būtų patogus ir tvirtas.“
Kartą, kai J. Loyns dar dirbo „J. Crew“, ši bendrovė nusprendė į rinką pateikti kelis maudymosi kostiumėlių modelius, pasiūtus iš lengvo itališko audinio. Kadangi jo kokybė yra daug aukštesnė už įprastą nailoninę likrą, šių modelių kaina gerokai viršijo 100 dolerių. Bendrovės vadovai buvo sunerimę; įmonė turėjo užsisakyti labai daug šios medžiagos. Tačiau nebuvo sulaukta jokio klientų „pasipriešinimo“, prisimena J. Lyons, ir šie maudymosi kostiumėliai tapo perkamiausia preke.
Tačiau mažesnės įmonės ne visuomet gali leisti sau taip rizikuoti. 2016 m. modelio ir nuomonės formuotojos Monti Landers įkurtas verslas „Riot Swim“ įprastai renkasi tuos audinius, kurie yra prieinami jos kostiumėlius siuvančioje Kinijos gamykloje.
„Yra puiku, kai gali užsisakyti tobulos spalvos audinį, – pasakojo M. Landers, tiesa, pridurdama, kad tokiu atveju minimalus užsakomo audinio kiekis gali būti stulbinantis. – O kas nutiks, jei ta spalva nesusilauks tiek dėmesio? Tuomet atsiranda prekių perteklius.“
Dėl pandemijos ir infliacijos smarkiai išaugus tekstilės ir transportavimo išlaidoms, M. Landers neseniai turėjo padidinti savo prekių kainas. Jos populiariausias modelis – vientisas „Echo“ kostiumėlis su gilia V formos iškirpte, kurio ištobulinimui prireikė kelių mėnesių – prieš metus kainavo 99 dolerius. Šiandien jį galima nusipirkti už 150 dolerių.
„Mes tiek laiko patys padenginėjome šias išlaidas“, – sakė moteris.
Kol kas pirkėjai nesipriešina. „Jie žino, kad kaina atitinka kokybę, – tikino M. Landers. – Ar verčiau iš greitosios mados parduotuvės nusipirktumėte kostiumėlį už 20 dolerių ir užsivilktumėte jį vieną kartą? Aš taip darydavau. Prieš įkurdama savo verslą, kiekvieną kartą eidama į paplūdimį tiesiog turėjau būti su nauju maudymosi kostiumėliu.“
Priemoka už etišką elgesį
Becca McCharen-Tran yra įpratusi gauti daugybę asmeninių žinučių su pasiūlymais bendradarbiauti. Dažniausiai tai reiškia, kad žmonės siūlo savo paskyrose pasidalinti įrašais apie jos įmonę „Chromat“, mainais už maudymosi kostiumėlį iš jos futuristinės ir griežtų linijų kolekcijos.
Tačiau viskas buvo kitaip, kai su ja susisiekė aktyvistė Tourmaline. Ji pasiūlė kartu sukurti maudymosi kostiumėlius translytėms moterims, kurios nenori maskuoti savo lytinių organų juos suspaudžiant tarp sėdmenų arba sukeliant sėklides į kirkšnies kanalus. Toks pasiūlymas sudomino B. McCharen-Tran, kuri nori, jog jos rūbai būtų tinkami visiems.
Tačiau pradėjusi Tourmaline idėjų įgyvendinimą, buvo susidurta su daugybe iššūkių. Visų pirma, programinė įranga, kurią naudoja jos dizainerė drabužių modeliams kurti, turi tik du galimus kūno tipus: vyrų arba moterų. B. McCharen-Tran taip pat pasakojo, kad gamykla, kurioje ji siuva savo produkciją, taip pat klausė, ar šie maudymosi kostiumėliai yra skirti vyrams ar moterims.
Nors šios linijos sukūrimui reikalingos išlaidos nebuvo daug didesnės už kitų „Chromat“ kolekcijų kūrimą, šiems gaminiams, kurių kaina svyravo nuo 150–200 dolerių, prireikė labai daug laiko. Buvo praleista daugybė valandų atliekant rinkos tyrimus, ieškant sprendimų bei aiškinant situaciją gamintojams ir kitoms kūrybos procese dalyvavusioms šalims.
„Chromat“ savo produkciją taip pat pardavinėja internetu tiesiai vartotojams, tačiau prie tokio verslo modelio buvo prieita visai neseniai. Dar prieš kelerius metus, kai „Chromat“ prekės buvo pardavinėjamos fizinėse parduotuvėse, jų maudymosi kostiumėliai kainuodavo nuo 250 iki 400 dolerių.
L. Coulter iš „Summersalt“ skaičiuoja, kad įprastas vientisas maudymosi kostiumėlis turi apie 40 dizaino komponentų: petnešėlėms naudojami siūlai, pamušalo audinys, įvairios formą suteikiančios detalės, užsegimo kabliukai, guma ir taip toliau. Kiekvienas komponentas kelia papildomus klausimus: kaip sukurti 38 dydžio maudymosi kostiumėlį, kuris tiktų ir A, ir D kaušelius nešiojančioms merginoms? Koks aptempimo lygis yra patogiausias? Kokio ilgio turi būti liemuo? Koks yra geriausias tarpkojo plotis?
„O tai yra labai svarbus matmuo, – sakė Dana Davis, Niujorke įsikūrusios moteriškų drabužių prekių ženklo „Mara Hoffman“ viceprezidentė tvarumo, produktų ir verslo strategijos klausimais. – Jei jis per platus, sakykim, kad ir puse centimetro, tai jau pakeičia, kaip rūbas atrodys.“
Vienas „Mara Hoffman“ maudymosi kostiumėlis kainuoja apie 300 dolerių. Šią kainą iš dalies lemia išskirtiniai šio gamintojo spaudiniai ant audinio (jie yra kuriami skaitmeniniu būdu, taigi raštai ant visų jų maudymosi kostiumėlių yra tose pačiose vietose) ir specialūs audiniai, kurie turi sertifikatą, patvirtinantį, kad jie yra sukurti iš perdirbtų medžiagų ir neturi jokių kenksmingų likučių.
Šiemet ši įmonė taip pat pristatys savo pirmąjį maudymosi kostiumėlį, pagamintą iš celiuliozės – nesintetinio audinio. Tai tobulas metas tokiai naujovei, kadangi, kaip pasakoja D. Davis, pagrindinio šios įmonės audinio – perdirbto nailono – pagaminimo laikas pailgėjo nuo 8–10 savaičių, iki 40–50 savaičių.
Tačiau tvarumo siekiantys dizaineriai su didelėmis išlaidomis susiduria jau po dizaino sukūrimo – prasidėjus gamybai.
„Jeigu nori savo siuvėjams mokėti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, išlaidos pradeda augti, – teigė Araks Yeramyan, tos pačios maudymosi kostiumėlių, apatinio trikotažo ir poilsio drabužių linijos kūrybinė direktorė. – Jeigu planuojate gamybą ne Kinijoje ir nesiruošiate pasiūti milijardo vienetų, daugiausia pinigų išleisite pačiam pasiuvimui.“
A. Yeramyan savo rūbus siuva Niujorke įsikūrusiose siuvyklose, kur minimali alga yra 15 dolerių per valandą, ir Naujajame Džersyje, kur minimalus atlyginimas yra 13 dolerių per valandą. Maždaug už tokias pačias sumas galima nusipirkti vientisą maudymosi kostiumėlį greitosios mados internetinėje parduotuvėje „Shein“.
Tačiau Niujorkas nėra populiari vieta siūti maudymosi kostiumėlius, o tai reiškia, kad čia yra mažiau siuvėjų, mokančių dirbti su mažesnėmis, tampresnėmis ir slidesnėmis medžiagomis nei, pavyzdžiui, džinsiniu audiniu.
„Mano gamyklos man sako, kad viskas atrodo labai paprastai, tačiau iš tiesų viskas yra taip sudėtinga, – pasakojo A. Yeramyan. – Tu moki žmonėms. Kuo geresnė yra darbo kokybė, tuo kokybiškesni ir maudymosi kostiumėliai.“
Tačiau moteris supranta, kad ne visi gali sau leisti įsigyti maudymosi kostiumėlį už 365 dolerius (tiek kainuoja brangiausi vienetai jos kolekcijoje). Tačiau ji žino, kad norint pasiūti maudymosi kostiumėlį, ypač tokio dizaino, kokį mėgsta ji: „Tu turi kovoti tiek su kūnu, tiek su audiniu.“ O daryti tai etiškai, pasak kūrėjos, yra ypač sudėtinga.
