Aktualijos

Nuo pirmadienio 5–11 klasių moksleiviams leidžiama grįžti į klases mokytis mišriu būdu. Vis dėlto tik nedidelė dalis savivaldybių nusprendė, kad mokiniai grįš į klases. Nuo gegužės 10-osisio mokymasis gali būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje.  Dauguma mokslo metus baigs nuotoliniu būdu Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.

Sukaupę reikalingą darbo stažą gyventojai gali išeiti į pensiją. Tačiau vilnietė pensininkė piktinosi, kad sukauptas 40 metų darbo stažas jai neužtikrino didelės pensijos. Ji moteriai sumažėjo dėl pasikeitusios pensijos skaičiavimo formulės ir dėl II pakopos pensijų fondų.  Portalo tv3.lt skaitytoja Regina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad pasikeitus pensijos skaičiavimo formulei pasikeitė ir jos pensija.

Vos paaiškėjus, kokiose studijų kryptyse šiemet mažėja valstybės finansuojamų vietų skaičius, kai kurie universitetai ne juokais pasipiktino. Juos stebina, kodėl vis mažiau lėšų sulaukia socialiniai, humanitariniai ir kiti mokslai. Tačiau panašu, kad čia vietų ir toliau gali sparčiai mažėti, mat Seime brandinama idėja Lietuvoje reikšmingai mažinti studentų skaičių.

Prezidentūros užsakymu atliktos visuomenės nuomonės apklausos daug diskusijų keliančiais klausimais, pavyzdžiui, partnerystės įteisinimo ar Stambulo konvencijos. Apklausų rezultatai parodė, kad didžioji dalis visuomenės tam priešinasi. Visgi ekspertai tikina, kad yra klausimų, kuriuose politikai neturėtų atsižvelgti į daugumos nuomonę ir patarė prezidentui Gitanui Nausėdai neužsiimti manipuliacijomis ir pigiu populizmu.

Sekmadienį mirė žinoma virtuvės šefė, „barbekiu mama“ vadinta Halina Bovševič. Liūdna žinia socialiniuose tinkluose pasidalino Markučių bendruomenė. „Šiandien mus paliko mūsų visų mylima BBQ mom Halina Bowszewicz. Didelis ačiū jai už nuostabias šypsenas, puikias idėjas, nuotaikingas pamokėles. Nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius“, – jautriu įrašu dalinasi socialiniuose tinkluose. Tai, kad moteris iškeliavo anapilin, buvo patvirtinta portalui zw.

Nuo šiol Lietuva gali didžiuotis ne tik krepšiniu ir gražiausiomis pasaulyje merginomis. Lietuva gali girtis turinti vieną brangiausių vasaros kurortų visoje Europoje, brangesnį net už garsiosios Venecijos miestą. O šis kurortas yra Nida. Plačiau apie kainas brangiausiame Lietuvos kurorte ir tai, ar labiau apsimoka atostogauti užsienyje, aiškinosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Nepaisant karantino ir draudimo būriuotis į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių – nešini gvazdikais, įsisegę Georgijaus juosteles, daugiausia rusakalbiai gyventojai minėjo Gegužės 9-ąją. Prie sovietų kareiviams skirto memorialo susirinko apie tūkstantis žmonių. Per minėjimą neapsieita ir be incidentų – išskleista sovietinė vėliava, vienas chuliganas policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais. Keliems asmenims surašyti administracinių teisių pažeidimo protokolai.

Nepaisant karantino ir draudimo būriuotis į Antakalnio kapines plūdo minios žmonių – nešini gvazdikais, įsisegę Georgijaus juosteles, daugiausia rusakalbiai gyventojai minėjo Gegužės 9-ąją. Prie sovietų kareiviams skirto memorialo susirinko apie tūkstantis žmonių. Per minėjimą neapsieita ir be incidentų – išskleista sovietinė vėliava, vienas chuliganas policijos pareigūnus išvadino necenzūriniais žodžiais. Keliems asmenims surašyti administracinių teisių pažeidimo protokolai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) naująja partijos pirmininke išsirinko Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę. Išrinktoji partijos pirmininkė tikino, kad Lietuvai itin svarbu turėti stiprią kairiąją socialdemokratų partiją, o pirmaisiais savo darbais įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose.  Kaip pranešė partija, preliminariais rezultatais, V. Blinkevičiūtę palaikė apie 56 proc.

Klausimas dėl tiesioginių merų rinkimų, o tiksliau – merų funkcijos, – įnešė daug sumaišties į Seimo narių kasdienybę. Tačiau panašu, kad ne ką mažiau šurmulio kils bandant susitarti dėl to, ar ir kaip riboti merų kadencijas. Valdantiesiems ir opozicijai nerandant bendro sutarimo dėl merų rinkimų, ieškoma kompromisinio kelio. Balandį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dvejų metų kadencijai pirmininke išsirinko europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Tokiais preliminariais rezultatais pasidalino pati partija. Rinkimuose ji varžėsi su kolega Juozu Oleku. Kaip pranešė partija, preliminariais rezultatais, V. Blinkevičiūtę palaikė apie 56 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių, o europarlamentarą Juozą Oleką – apie 44 proc.  Apie naują išrinktą partijos vadovę pirmasis pranešė Delfi.

Gegužės 9-ąją minimą Europos dieną Europos Sąjunga paminėjo atidarydama Konferenciją dėl Europos ateities. Europos Parlamento rūmuose Strasbūre įvyko iškilmingas šios konferencijos atidarymas. Konferencija dėl Europos ateities – tai seriją visus metus vyksiančių diskusijų apie Europos Sąjungos vystymosi perspektyvas. Diskusijose dalyvaus įvairių politinių jėgų atstovai ir visų kategorijų piliečiai.

Valdžios pažadas nuo praėjusio sausio didinti algas medikams taip ir liko tik svajonėse. Priedus iki šiol gauna tik Covido skyriuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai. Premjerė rėžia, kad pinigų nesuplanavo ankstesnė Vyriausybė. Aurelijus Veryga atkerta, kad Šimonytė kalba nesąmones. Slaugytojas Mingaudas Basevičius, kai ateina jo pamaina, jau pora metų darbuojasi vienoje „karščiausių“ dabar ligoninių – Santaros klinikose. Tiesa, ne Covid pacientų skyriuje.

Naujas žemės mokestis gresia verslininkams, kurie valstybinėje žemėje užsimos statyti didesnius nei iki tol buvę statinius. Naujasis nuomojamos žemės mokestis gali prilygti sklypo rinkos kainai, tad verslininkai jam kategoriškai priešinasi ir perspėja, kad dėl to dar labiau brangs butai ir kitos statybos. Tačiau mokestį siūlantis žemės ūkio ministras priekaištauja būtent verslininkams, esą jie per mažai susimoka valstybei už pelningus projektus.

Lietuvoje vis garsiau kalbama, kad šalies darbuotojai pamažu galėtų pereiti nuo penkių prie keturių darbo dienų savaitės. Darbuotojų atstovai atmeta darbdavių kritiką esą tai neįmanoma, ir pažymi, kad bėgant metams darbo dienos turėtų vis trumpėja, siekiant saugoti darbuotojų sveikatą. Vyriausybei ir darbdaviams nesiimant realių permainų, darbuotojų profsąjungos kalba apie spaudimą ir išėjimą į gatves.

Šią savaitę jau rašėme, kad net Panevėžio miesto tarybos nariai, nesulaukę skiepų nuo COVID-19 Panevėžyje, vyksta skiepytis į sostinę. Šeštadienį, kaip prieš kelias dienas naujienų portalui JP ir žadėjo Panevėžio miesto tarybos narys Mantas Leliukas, nuo koronaviruso pasiskiepijo Vilniuje esančiame vakcinacijos centre. Socialiniame tinkle „Facebook“ M. Leliukas neslėpė džiaugsmo po skiepo ir buvo itin geros nuotaikos. „Po skiepo „AstraZeneca“ vakcina. Gyvensiu, manau.

Krizėje įstrigę Lietuvos verslininkai aiškina, kad ekonomikos statistika neatspindi realybės. O ir ekonomistai mato grėsmių – gali būti, kad šiemet sulauksime kainų augimo. Kol vienų kavinių staliukai vieniši stovi dėl prasto oro, kiti prisėsti išvis nebepakvies. Pernai ir devynerius metus prieš tai Vilniaus Rotušės pašonėje veikė žinomas restoranas „Žuvinė“. Tačiau pusmetis be jokių pajamų padarė savo juodą darbą. „Galvojom dirbti Kalėdoms. Neišėjo. Galvojom, po Naujųjų atsidarysim.

Sekmadienį minint Europos dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai ragina kurti bendrą ateitį. „Mes raginame visus, o ypač – žmones Baltijos šalyse, aktyviai dalyvauti kuriant bendrą ateitį. Baltijos šalys parodė įkvepiantį entuziazmą ir ryžtą transformuodamos savo šalis bei kurdamos klestinčias demokratijas“, – teigiama bendrame premjerų pareiškime.

Vakcinavimo nuo Covid-19 tempui šalyje greitėjant ir į šį procesą įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių, vienai grupei skiepo dar teks palaukti – vaikams skiepytis neleidžiama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo klastingojo viruso gali tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys.

Balandį priešiškoje informacinėje aplinkoje Lietuva sulaukė daugiau dėmesio, pagrindiniu dezinformacijos taikiniu buvo šalies užsienio politika, sekmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė. Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai iš viso nustatė 370 neigiamos informacinės veiklos atvejų.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 11 tūkst. 639 žmonės, antrą – 1,3 tūkst., sekmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyti 771 tūkst. žmonių, abiem – 383 tūkst. 847. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,4 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38 proc.

Artėjant vasaros sezonui ir atostogų paklausai vis didėjant, užsienio keliones rengiantys organizatoriai po truputį atsigauna, tačiau kelionės po Lietuvą vis dar nevyksta, sako turizmo verslo atstovai.  Turizmo įmonių atstovų teigimu, įsibėgėjantis skiepijimas visame pasaulyje, kelionių verslo prisitaikymas prie naujos realybės, atsidarančios atostogų šalys, Europos Sąjungos žaliojo paso tikimybė nuteikia optimistiškai ne tik dėl šių metų, bet ir 2022 metų atostogų sezono.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė aštuoni žmonės, jiems buvo tarp 50-ies ir 99-erių, sekmadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė po vieną penkiasdešimties, šešiasdešimties ir septyniasdešimties metų amžiaus grupei priklausiusį žmogų, du vyresni nei 80-ies ir trys vyresni nei 90-ies metų žmonės. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.

Ligoninėse gydomi 1253 COVID-19 pacientai, 125 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Pacientų skaičius, lyginant su ankstesne para, augo tiek apskritai, tiek reanimacijoje. Deguonis papildomai tiekiamas 1043 ligoniams, 67 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyta 112 žmonių. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 257 tūkst. 827 žmonės. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 232 tūkst.

Praėjusią parą šalyje nustatyti 883 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 8 žmonės, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas. Šalyje atlikta 9,1 tūkst. molekulinių (PGR) ir 3,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.  Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 587,4 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 5,5 procento.

Baltijos šalių „kelionių burbulo“ klausimą ketinama svarstyti vėliau gegužę, tai nuspręsta šią savaitę vykusiame Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovų bei ekspertų susitikime. Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė informavo BNS, kad Baltijos valstybių sveikatos apsaugos ministrų vadovaujamų ekspertų delegacijų nuotolinis susitikimas vyko gegužės 5 dieną.

Didžiausios opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai sekmadienį baigia balsuoti tiesioginiuose lyderio rinkimuose. Nuo pirmadienio iki penktadienio savo valią buvo pareiškę 28 proc. partijos narių, BNS informavo LSDP atstovas spaudai Justinas Argustas. Tiesioginiuose rinkimuose varžosi du kandidatai: europarlamentarai Juozas Olekas ir Vilija Blinkevičiūtė.  Partijos pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.

Daugiavaikės ir vaikus su negalia auginančios šeimos jau beveik du metus gali naudotis Šeimos kortelės privilegijomis – sugrįžtantys į kortelę pinigai maisto prekių ar elektroninėse parduotuvėse, nuolaida įvairioms pramogoms. Tačiau ar visos šią kortelę turinčios šeimos tikrai jaučia naudą? Šiuo metu Šeimos kortelę turi kas antra daugiavaikė šeima ir tik dvi iš dešimties vaikus su negalia auginančių šeimų.

Portugalijoje pirmą kartą šiemet akis į akį susitikę Europos Sąjungos lyderiai sutarė per ateinantį dešimtmetį 15 milijonų sumažinti bloke skurstančių žmonių skaičių ir paskelbė apie beveik du milijardus įsigytų „Pfizer“ vakcinų. Savo ruožtu Prezidentas Gitanas Nausėda lyderiams perdavė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas. Netrukus išgirsite, kodėl. Porto mieste – antroji neformalaus Europos Sąjungos lyderių susitikimo diena. Jame aptariamų klausimų sąrašas – ilgas.

Po metų pertraukos grįžta švarinimosi akcija „Darom“. Šį pavasarį akcijos organizatoriai kviečia ne tik rinkti šiukšles, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas, jas priduoti į stambiagabarites aikšteles. Rankoves Valakampių paplūdimyje pasiraitojo ir į švarinimosi akciją kibo premjerė Ingrida Šimonytė.

Neužpildžius visų registracijos vietų, Vilniaus miesto savivaldybė kvietė atvykti visus pilnamečius asmenis į „Litexpo“, jeigu šie nori gauti skiepą nuo Covid-19. Prabėgus kuriam laikui, vietos vakcinacijai buvo išgraibstytos. Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Karolis Žukauskas teigė, kad likusios 100 vakcinų buvo išnaudotos, todėl atsiprašo tų, kurie jau buvo susiruošę vykti į vakcinacijos centrą.

Po metų pertraukos grįžta švarinimosi akcija „Darom“. Šį pavasarį akcijos organizatoriai kviečia ne tik rinkti šiukšles, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas ir jas priduoti į stambiagabarites aikšteles. Rankoves Valakampių paplūdimyje pasiraitojo ir į švarinimosi akciją kibo ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ES lyderiams perdavė Lietuvoje filmuoto serialo „Černobylis“ kopijas, siekdamas priminti avarijos 35-metį bei įspėti dėl nesaugios Astravo elektrinės Baltarusijoje. „Mes vakar ilgai sėdėjome prie kavos puodelio, kol mus pakvietė į salę, tačiau šis netikėtumas laukė lyderių jau salėje“, – šeštadienį sakė G. Nausėda.

Kadangi ribojimo, kur skiepytis, nėra, gyventojai vakcinacijos vietą gali pasirinkti bet kurioje šalies savivaldybėje. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl vakcinavimo keliauti tarp savivaldybių iki šiol nerekomenduoja. Tačiau kai kurie merai sako, kad dėl skiepo žmonės pasiryžta važiuoti net kelis šimtus kilometrų – buvo tokių, kurie iš Šiaulių skiepytis vyko į Vilnių. Pagal galiojančią vakcinavimo tvarką, nėra nurodymų, kurioje savivaldybėje gyventojai turėtų vakcinuotis.

Šeštadienį minint Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje 76-ąsias metines, pagerbtos karo aukos. Pagerbimo ir gėlių padėjimo ceremonijos vyko aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos, Panerių memoriale, Antakalnio ir Vilniaus Vingio karių kapinėse, pranešė Krašto apsaugos ministerija.  „Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos bei Centrinės Europos valstybėms, neatnešė taikos, tik dar daugiau teroro ir aukų.

Laidoje „TV Pagalba“ – širdį spaudžianti jaunos moters atsisveikinimo istorija. Vokietijoje gyvenančią lietuvę Rasą neseniai pasiekė šokiruojanti žinia. Džiaugmo ašaras gimus pirmagimei dukrytei pakeitė begalinis sielvartas, nes iš gydytojų ji išgirdo gniuždančią diagnozę – ketvirtos stadijos vėžys. Mintys apie pasitraukimą iš šio gyvenimo moterį privertė iš naujo permąstyti visą savo gyvenimą, o vienas paskutinių jos norų – išgirsti tikrąją tiesą, kodėl jaunystėje jos atsisakė abu tėvai.

Lietuva palaiko šeštadienį neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje patvirtintus 2030 metų Europos Sąjungos (ES) socialinės politikos prioritetus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Šie prioritetai grindžiami socialinės nelygybės, skurdo ir atskirties mažinimu bei dialogu su socialiniais partneriais, pranešė Prezidentūra. „Susitikime sutarėme, kad Europa turi būti socialinės sanglaudos ir gerovės žemynas. Lietuva palaiko inovatyvios socialinės politikos tikslų įgyvendinimą.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą, numatantį, kad už keturkojų kankinimą gresia baudos iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, dėl to dar spręs Seimas, o kol kas pečiais gūžčioja ir kai kurie Seimo nariai, ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijos – esą pirmiausia reikia didinti ne baudas, o užtikrinti tinkamai veikiančią augintinių apsaugos sistemą. Šunų prigrūsti narvai, apgailėtinos laikymo sąlygos, prasta keturkojų emocinė ir fizinė būklė.

Europos Sąjungos (ES) šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos veiksmai Čekijos atžvilgiu buvo netoleruotini ir diskutuos dėl galimų sankcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Iki kitų metų pabaigos beveik visi gyventojai privalo būti prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Abejojama, ar iki numatyto laikotarpio pavyks įgyvendinti, nes beveik trečdalis gyventojų delsia tai padaryti. Tačiau jau dabar neprisijungusius ir individualiai nuotekas besitvarkančius gali aplankyti inspektoriai ir skirti baudas, jei patvirtinama, kad nuotekos tvarkomas netinkamai.

Trys konservatoriai siūlo naikinti prievolę savivaldybėms rengti gyventojų apklausą norint steigti ar naikinti seniūnijas, taip pat dėl kitų su jomis susijusių pokyčių. Algis Strelčiūnas, Andrius Vyšniauskas ir Andrius Kupčinskas siūlo iš Vietos savivaldos įstatymo braukti nuostatą, kad sprendimai dėl seniūnijų steigimo, panaikinimo, pavadinimų keitimo, teritorijų ribų keitimo priimami įvertinus gyventojų nuomonę.

Gavus pakankamą vakcinų kiekį, šį mėnesį tikimasi pirmąja vakcinos doze paskiepyti visus karius, šeštadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Prieš mėnesį sakiau, jog tikiuosi, kad šalies kariai ir kariuomenės personalas nuo COVID-19 bus paskiepyti per artimiausius tris mėnesius, skiepijimą vykdant daliniais per Karo medicinos tarnybą.

Vilniaus miesto savivaldybė ruošiasi per dvejus metus išnaikinti 99 proc. mieste esančios pavojingo invazinio augalo – Sosnovskio barščio – populiacijos. Kaip šeštadienį pranešė savivaldybė, pradėtas įgyvendinti invazinio augalo gausos reguliavimo planas, truksiantis iki 2022-ųjų. Purškimo darbai pradedami šį savaitgalį. Pasak savivaldybės, iki šiol su Sosnovskio barščiais kovota priemonėmis, kurios šio invazinio augalo plitimą pristabdydavo, tačiau iki galo nesunaikindavo.

Alytaus rajone gyvenantis Darius Glušauskas sulaukė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laiško, kuriame vyro reikalaujama nugriauti savo namą. Priežastis – dar praeitame amžiuje šalia Dariaus namų pastatytas elektros stulpas. Keblią situaciją aiškinosi TV3 televizijos laida „Prieš srovę“. ESO prašo namą nugriauti Į netoli Alytaus esantį Nemunaičio miestelį Darius Glušauskas su žmona ir vaikais atsikraustė prieš septynerius metus.

Pandemijos metu uždarius fizines parduotuves prekyba internetu pasiekė rekordines aukštumas. Elektroninių parduotuvių apyvartos išaugo perpus, o žmonių, pardavinėjančių prekes socialinių tinklų grupėse skaičių būtų sunku susekti. Tačiau būtent jose ir nepavyksta išvengti apgavysčių. Daugiau nei 24 tūkst. narių turinčioje „Facebook“ grupėje žmonės dalinasi savo patirtimis, pasakoja, kaip kiekvienas jų nukenčia nuo aferistų socialiniuose tinkluose.

Šeštadienį premjerė Ingrida Šimonytė dalyvavo aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2021“. Ministrė pabrėžė tvarkymo svarbą, o taip pat trumpai aptarė, kokia šiuo metu yra skiepijimo situacija šalyje. Tryliktus metus rengiamoje akcijoje premjerė tvarkė aplinką Valakupių antrajame paplūdimyje. Kartu su Vyriausybės vadove aplinką švarino ir jos patarėjai. „Darom“, arba „Let's do it World“ – tarptautinis judėjimas, kuris vienija 113 pasaulio valstybių.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovas pranešė – sostinėje atsirado 1 tūkst. papildomų „AstraZeneca“ vakcinų, todėl gyventojai yra kviečiami registruotis. „Jaunimas (35+), reikia pagalbos – atsirado dar apie 1000 „AstraZenecos“, norim išnaudoti visą, todėl vėl trumpam atidaryta 35+ grupė. Registruokitės, skiepas jau šį savaitgalį arba pirmadienį“, – sakė Vilnaius miesto savivaldybės mero patarėjas Karolis Žukauskas.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, jiems buvo tarp 60-ies ir 79-erių, šeštadienį paskelbė Statistikos departamento duomenys. Mirė vienas vyresnis nei šešiasdešimties žmogus ir trys, kuriems buvo per septyniasdešimt. Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 4024 žmonės.