Aktualijos

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1226 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė penki žmonės, antradienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 602,8. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 259 tūkst. 862 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 468 asmenys. Pasveikusiųjų – 234 tūkst.

Nuo pirmadienio visoje Lietuvoje startavo masinė vakcinacija, tačiau kai kuriose šalies savivaldybėse jau savaitgalį buvo skiepijami ne tik žmonės nuo 55 metų, bet ir aštuoniolikmečiai. Tokį skiepijimą premjerė Ingrida Šimonytė vertina neigiamai, nes dar nėra paskiepytos visos prioritetinės grupės. „Aš į tai žiūriu kaip į nelabai pageidautiną dalyką.

Valstiečiai siūlo vietoj tėvų leisti gauti vaiko priežiūros išmoką ir proseneliams – į ją galėtų pretenduoti tik darbingo amžiaus ir draudžiamųjų pajamų turintys žmonės. Valdantieji konservatoriai sako, kad vaiko priežiūros atostogas imti proseneliams leidžia ilgėjantis žmonių amžius, be to, tai paskatintų gimstamumą, o tėvai grįžtų į darbą ir neprarastų darbinių įgūdžių.

46 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės darbu, nepatenkintųjų – keturiais procentais mažiau, rodo LRT antradienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Anot portalo, dar 12 proc. apklaustųjų į klausimą „Ar esate patenkinta(s) I. Šimonytės Vyriausybės darbu?“ atsakė neturintys nuomonės.

Antradienį Seimui bus pateiktas prezidento Gitano Nausėdos siūlymas buvusį Lietuvos Apeliacinio teismo pirmininką Algimantą Valantiną skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Pagal prezidento dekretą, A. Valantinas LAT teisėju būtų skiriamas nuo birželio 22 dienos. Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas prezidento teikimu.

Sukanka jau penkeri metai, kai Lietuva išgirdo apie šimtą tūkstančių eurų degtinės dėžutėje – koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Kurlianskio kyšį tuomečiam liberalų pirmininkui Eligijui Masiuliui. Per tą laiką Lietuvoje spėjo pasikeisti jau dvi valdžios – kartu su teisiama Liberalų sąjūdžio partija – tačiau teismo proceso pabaigos nematyti.

Dalis prieš vaikų testavimą nuo koronaviruso nusiteikusių tėvų protestuoja prieš valstybę ir su plakatais rankose prie Kauno savivaldybės aiškina, kad tai yra prievarta ar net genocidas. Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad sunku suprasti tuos žmones, kurie testavimą vertina neigiamai ir dėl to nesutinka savo vaikų leisti į mokyklas. „Man sunku suprasti, kodėl žmonės tokius elementarius dalykus vertina neigiamai.

Išrinktoji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė sako nepritarianti merų kadencijų ribojimui, o siekis jas riboti yra populistinis. „Tiesą sakant, nepritarčiau. Čia labai kvepia populizmu.

Lietuvos pajūryje – vasara. Termometras rodo 22 laipsnius, Baltijos jūros vanduo įšilo iki 8 laipsnių. Tad tiek Klaipėdos, tiek Palangos pliažuose poilsiautojų netrūksta net eilinę darbo dieną. Dauguma vaikštinėja su marškinėliais trumpomis rankovėmis, tačiau jau yra ir besiginančių kopose ir net išdrįsusių pūkštelėti į Baltijos bangas.  Iš Mažeikių į Palangą atvykusi Lina pirmą kartą šiais metais neria į Baltijos bangas.

Dėmesio centre vėl „AstraZeneca“ vakcina. Sunaudojus daugiau nei ketvirtį milijono vakcinų užfiksuoti pirmieji, reti kraujo krešėjimo atvejai dviem jauniems – 27 ir 30 metų – žmonėms. Anot vaistų kontrolės tarnybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuva gali pasekti dalies kitų Europos valstybių pavyzdžiu ir pakeisti šios vakcinos naudojimo strategiją: neskiepyti jauniausių šalies gyventojų, kurie turi didesnę tikimybę sulaukti nepageidaujamų reakcijų po skiepo.

Kai kurioms savivaldybėms pradėjus gyventojus skiepyti be prioriteto, premjerė Ingrida Šimonytė kirto – savivaliavimas jos netenkina. Tačiau keliose savivaldybėse net ir po premjerės žinutės yra toliau skiepijami visi norintys. Tiesa, gyventojams siūloma „AstraZeneca“ vakcina. Šios dalis gyventojų bijo, tad leisti pasiskiepyti visiems norintiems, merams atrodo protinga.

Lietuva siekia 2023 metais surengti NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. Apie pateiktą paraišką pirmadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda. „Lietuva pateikė paraišką surengti NATO aukščiausiąjį susitikimą 2023 metais ir dabar dėsime visas pastangas, kad jos taptų realybe ir iš jų gimtų konkretūs sprendimai“, – sakė šalies vadovas. „Kolegos yra su mūsų pageidavimu ir paraiška susipažinę, labai rimtai jį vertina. Dabar visas darbas priklauso politikams ir diplomatams“, – pridūrė jis.

Nuo pirmadienio į mokyklas gali grįžti 5-11 klasių moksleiviai, tačiau į mokyklos suolą atsisėdo vos apie 2 procentus šalies mokinių. Didesnė dalis savivaldybių moksleivių į mokyklas trumpam laikui iki vasaros iš vis nebegrąžins, su tuo nesutinka ir didelė dalis tėvų.  Vieni mano, kad mėnuo nieko nepakeis, kiti bijo užkrato ar nenori testuoti savo vaikų, treti baiminasi, kad vienam vaikui susirgus teks izoliuotis visai klasei.

Medikų bendruomenės atstovai aiškina, kad jauna respublikinės Šiaulių ligoninės medikė nusižudė neatlaikiusi psichologinio spaudimo darbe ir atsisveikinimo laiške kaltina Šiaulių ligoninės vadovus. Šeima dėl privedimo prie savižudybės ruošiasi kreiptis į prokuratūrą, o medikų atstovai ir politikai vis garsiau kalba apie šioje srityje įsivešėjusią psichologinio smurto prieš pavaldinius problemą.

Beveik 4 mėnesius be nuolatinio pirmininko buvusių socialdemokratų nauja lydere tapo europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Kovoje su kitu partijos senbuviu Juozu Oleku ją palaikė 56 procentai partiečių. „Šventės tikrai nejaučiu, bet atsakomybę jaučiu didelę“, – teigia Blinkevičiūtė. Juozas Olekas guodėsi: „Pirmu smuiku, ar antru, bet vis tiek groju orkestre.“ Pastaruoju metu socdemai išgyvena ne pačius geriausius laikus.

Sekmadienio vakare paaiškėjo, kas artimiausiu metu valdys Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Partijos naująją pirmininke išrinkta europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. Pirmaisiais savo darbais politikė įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose. Tiesa, politologų manymu, naujosios pirmininkės laukia nemenki iššūkiai. Apie tai portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo išrinktoji LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė ir politologė Rima Urbonaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusija išlieka ilgalaike grėsme NATO, o jos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina Aljanso valstybes ir partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovas tai pirmadienį sakė vadinamojo Bukarešto devyneto nuotoliniame susitikime, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Lietuvą sukrėtė žinia apie jaunos medikės savižudybę. Nepatvirtintais duomenimis, jauna specialistė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje patyrė mobingą, kas galėjo ir privesti medikę prie mirties. Sveikatos apsaugos ministro patarėja teigia, kad šiuo metu nereikia ieškoti kaltų ar teisių, tačiau žada, kad ministerija tyrimo nepaliks tik teisėsaugai. Iniciatyvos po rezonansinio įvykio gimsta ir Seime.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjunga (ES) į žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje turėtų reaguoti ryžtingiau.

Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis pranešime Europos Parlamento specialiame komitete dėl išorės įtakos demokratiniams procesams Europos Sąjungoje minėjo aviacijos verslo grupę „Avia Solutions Group“ ir dėl šnipinėjimo teisiamą Algirdą Paleckį. Komiteto posėdyje pirmadienį pranešimą apie Kremliaus įtaką skirtingose Europos Sąjungos šalyse skaitęs M. Chodorkovskis dalyje apie Lietuvą išskyrė du momentus, dėl „Avia Solutions Gruop“ ir šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko A. Paleckio.

Rengiantis pereiti prie vienodos vakcinacijos sistemos, didmiesčiuose netolygumai išlieka – vieni skiepija ar pradeda skiepyti 45-erių ir vyresnius gyventojus, kiti tebėra grupėje nuo 55-erių ir vyresniųjų. Vilniuje ir Klaipėdoje skiepijami nuo 45-erių Vilniuje šiuo metu nebėra likusių laisvų vakcinų, sako administracijos direktorė Lina Koriznienė. Anot jos, „AstraZeneca“ vakcinos išgraibstytos dar penktadienį, leidus ją rinktis 35-erių ir vyresniems, laukiama apie 23 tūkst.

Trijose Europos Sąjungos šalyse sergamumas COVID-19 pastaruoju metu augo. Tarp jų – ir Lietuva. Be Europos Sąjungos valstybių daugiau susirgimų fiksuojama Jungtinėje Karalystėje bei Šveicarijoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, 16–17 šių metų savaitėmis, palyginti su 15–16 savaitėmis sergamumas COVID-19 augo tik trijose šalyse.  Trys Europos Sąjungos šalys Į šį sąrašą vėl patenka Lietuva, pakilusi į didžiausią sergamumą fiksuojančių šalių penketuką.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Gydymo įstaigos atstovai teigia, kad gydytoja buvo atleista iš darbo praėjusį ketvirtadienį dėl šiurkštaus pareigų pažeidimo. „Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė. Tačiau daugiau detalių ji neatskleidžia.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį dalyvaus vadinamojo Bukarešto devintuko susitikime. Jis bus skirtas pasiruošti birželio mėnesį planuojamam NATO viršūnių susitikimui Briuselyje, BNS informavo prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. „Šalies vadovas su kitų vadinamojo NATO Rytų flango šalių lyderiais aptars ir įvertins esamą saugumo situaciją, taip pat iššūkius gynybai ir atgrasymui, nes jie tampa vis aktualesni agresyvių Rusijos veiksmų kontekste“, – teigė jis.

Teisingumo ministerija pirmadienį vykusioje atrankoje geriausiu kandidatu į Europos Sąjungos Bendrąjį Teismą atrinko šiuo metu teisme dirbantį teisėją Virgilijų Valančių.  Prieš dvejus metus šią kandidatūrą yra atmetęs prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip pranešė ministerija, po pokalbių su visais aštuoniais į minėtą poziciją kandidatavusiais teisininkais V. Valančiui skirta daugiausiai balų.

Aštuoni Lietuvos policijos pareigūnai išvyko į Slovėniją vykdyti bendros operacijos prieš neteisėtą migraciją. Kartu su kitų šalių pareigūnais lietuviai padės užkardyti neteisėtą migraciją prie Slovėnijos ir Kroatijos sienos, pranešė Policijos departamentas.  Operacijoje dalyvauja pareigūnai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Utenos ir Lietuvos policijos mokyklos. Tai antras kartas, kai Lietuvos policija padeda Slovėnijai spręsti migracijos problemas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose. Tiesa, vienas posėdžio dalyvis atrodė nesuinteresuotas išklausyti visą diskusiją ir jos metu riebiai nusikeikė. Šio posėdžio oficialioje Seimo „Youtube“ paskyroje galėjo klausytis ir visi Lietuvos gyventojai, o atidžiai posėdžio klausęsi žmonės jame greitai pastebėjo ir necenzūrinį intarpą.

VšĮ Vilniaus policijos klubo vaikams ir jaunimui prezidentas Aleksandras Ustinovas pastebi, kad šiais laikais, kai dauguma moksleivių mokosi nuotoliniu būdu, į dienos centrus jie po pamokų ateina itin džiugiai nusiteikę ir pasiilgę bendravimo bei aktyvesnės veiklos. Veiklų čia netrūksta, o iš viso Vilniuje šiuo metu dienos centrus lanko beveik 900 moksleivių. Vilniaus savivaldybėje 2020 m. veikė apie 30 dienos centrų, o savivaldybė finansavo 11 iš jų; paslaugos juose teiktos 269 vaikams.

Šiaulių savivaldybei nuo pirmadienio atsidūrus griežtesnio karantino režime, miesto mokyklose kol kas lieka visi pradinukai. Jie nėra testuojami nuo COVID-19 kaupinių metodu arba naujuoju būdu – greitaisiais antigeno testais, kaip to reikalauja Vyriausybės taisyklės, sako miesto meras Artūras Visockas. „Mano nuomone, turi būti visi pradinukai klasėse ir taip būtų daugiau bendrosios naudos. Šią savaitę taip ir bus, kol išsibandysime naują testavimosi būdą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi, kad kiti mokslo metai tebevyks COVID-19 viruso kontekste. Todėl ministerija rūpinasi, kaip užtikrinti moksleivių saugumą, pasitelkiant ne tik geresnį testavimą, bet, pavyzdžiui, ultravioletinių spindulių (UV) lempas virusą naikinti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pirmadienį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje pristatė, kaip ministerija ruošiasi kitiems mokslo metams švietimo įstaigose.

Vyriausybės sveikatos ekspertai pirmadienį diskutuos apie tolesnius karantino laisvinimus, imuniteto palaikymą. „Ekspertai svarstys galimus tolesnius pandemijos plitimo ir valdymo modelius – kokio lygio esant populiacijos imunizacijai (vakcinacija ir natūraliai įgytas imunitetas kartu), pandemijos plitimo rodikliams, lovų ligoninėse ir reanimacijos skyrių užimtumui jau galima planuoti grįžimą į įprastą gyvenimo su COVID-19, kaip sezonine liga, ritmą“, – BNS teigė premjerės atstovė spa...

Gamintojas „BioNTech ir Pfizer“ pirmadienį pristatė į Lietuvą dvidešimt pirmąją vakcinų nuo koronaviruso (COVID-19) siuntą, kurią sudaro 101790 „Comirnaty“ vakcinos dozių. Tą pačią dieną jos turėtų pasiekti savivaldybes. Vakcinos yra skirstomos savivaldybėms atsižvelgiant į prioritetinėms grupėms priklausančių nepaskiepytų gyventojų skaičių ir skiepijimo tempą, taip pat daugiau vakcinų skiriama toms savivaldybėms, kuriuose fiksuojamas didžiausias sergamumas COVID-19 liga.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis Vyriausybei jau šią savaitę siūlys pertvarkyti Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD) iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę.  Pasak jo, taip norima išvengti neaiškumų dėl kelių finansavimo tvarkos, be to, dabartinis statusas daro direkciją politiškai pažeidžiamą. „Mums svarbiausią, ką daryti ateityje.

Jau kurį laiką diskutuojama, kokia skiepijimo schema turėtų būti taikoma COVID-19 jau persirgusiems asmenims. Nors oficialių rekomendacijų stinga, remdamiesi mokslo duomenimis specialistai vieningai teigia, kad pakaktų ir vienos dozės. Visgi ministerija sako tvarkos keisti neskubanti ir teigia, kad vakcinų turima pakankamai pilnai vakcinacijai. Portalo tv3.lt kalbinti infektologai ir imunologai vieningai teigė iš esmės palaikantys tik vieną skiepo dozę jau persirgusiems.

Trakų rajone anksčiau į Seimą rinkto Jaroslavo Narkevičiaus vadovaujama Susisiekimo ministerija, pernai skirstydama 150 mln. eurų papildomo kovidinio paketo lėšas keliams, „išskirtinai“ norėjo finansuoti vieno kelio Trakų rajone asfaltavimą, sako susisiekimo ministras.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) naująja partijos pirmininke išsirinko Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę. Išrinktoji partijos pirmininkė tikino, kad Lietuvai itin svarbu turėti stiprią kairiąją socialdemokratų partiją, o pirmaisiais savo darbais įvardijo komandos formavimą ir pergalę 2023-ųjų savivaldos rinkimuose.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti galimus įstatymų pažeidimus pernai skiriant finansavimą kelio tiesimui Trakų rajone. Institucijų taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus.

Klaipėdos miesto savivaldybė pirmadienį pranešė nuo COVID-19 pradėjusi skiepyti 45-erių ir vyresnius gyventojus. „Įvertinę turimus vakcinos kiekius, leidžiamės pagal amžiaus grupes žemyn ir kviečiame visus, kuriems jau yra sukakę 45-eri, registruotis skiepui. Nenorime laikyti nepanaudotų vakcinų ir siekiame, kad vakcinavimo procesas judėtų kuo greičiau“, – pranešime teigė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.

Sunkios šalutinės reakcijos į vakcinas nuo COVID-19 yra labai retos, tačiau Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba registruoja kelis rimtus atvejus. Tarp jų – insultai ir trombocitopenijos atvejai. Pastarieji užfiksuoti jauniems asmenims. Per balandį Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba 795 pranešimus dėl nepageidaujamų reakcijų į vakcinas klasifikavo kaip lengvus ar vidutinius, 42 – kaip sunkius. „Pranešimų yra apie paresteziją – tai tirpulys veido, liežuvio, galūnių ar kūno srityse.

Kauno rajono savivaldybė gegužės 14-15 dienomis, penktadienį ir šeštadienį, kviečia visus pakaunės gyventojus nuo 18 metų skiepytis „Vaxzevria“ (buvęs pavadinimas „AstraZeneca“) vakcina. „Norinčius skiepytis, prašome registruotis telefonu 8 609 76 236 nuo pirmadienio (gegužės 10 d.). Konkreti skiepo diena, laikas ir vieta (vakcinavimo centras) asmeniui bus pasakyta registracijos metu“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime žiniasklaidai.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis gegužės 10 d.  paskiepyti 7804 pareigūnai arba 52 proc. Taip pat skiepijami asmenys, dirbantys tarnybose. „Šią savaitę turime beveik 8 tūkstančius pareigūnų paskiepytų pirmąja skiepo doze ir beveik 1500 pareigūnų, kurie jau gavo du skiepus.

Per balandžio mėnesį pranešta apie keturias mirtis po skiepų nuo COVID-19. Kaip praneša Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, du atvejai fiksuoti po „AstraZeneca“ vakcinos, po vieną – po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų. „Per balandžio mėnesį gavome keturis pranešimus apie mirties atvejus. Du atvejai buvo pranešti po „AstraZeneca“ vartojimo ir po vieną atvejį – po „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos vartojimo. Pacientų amžius svyravo nuo 55 iki 83 metų.

Praėjusios savaitės pabaigoje nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtina, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Ligoninės vadovas nuo platesnių komentarų susilaiko, o nusižudžiusi gydytoja, kaip teigia Seimo narė Jurgita Sejonienė, rinko mobingo įrodymus, kurie dabar jos artimųjų rankose.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad per keturis vakcinacijos nuo COVID-19 ligos pradžios (nuo gruodžio 27 dienos iki balandžio 30 dienos) mėnesius sulaukė 2 579 pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) į vakciną.

30 proc. Lietuvos gyventojų pritaria lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui, o 65 proc. gyventojų yra prieš, rodo LRT pirmadienį skelbiama „Norstat“ apklausa. Į klausimą „Ar pritariate Partnerystės įstatymui, kuriuo būtų sudaromos galimybės įteisinti santykius ir tos pačios lyties asmenų poroms?“ teigiamai atsakė 30 proc. respondentų, neigiamai – 65 proc., dar 5 proc. sakė neturintys nuomonės. Įstatymui labiau linkę pritarti jaunesni žmonės – jam pritaria 52 proc.

Per balandį daugiausiai pranešimų gauta apie nepageidaujamas reakcijas po „AstraZeneca“ gaminamos vakcinos. Vis dėlto, specialistų manymu, tai susiję su tuo, kad daugiau šalutinių reakcijų gyventojams pasireiškia po pirmosios šios vakcinos dozės.  Iš viso Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) per keturis vakcinacijos mėnesius gavo 2579 pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas. Tai sudaro 0,27 proc. nuo bendro vakcinacijos skaičiaus.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5581 žmogus, antrą – 41, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 777 tūkst. 19 žmonių, abiem – 384 tūkst. 272. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 63,9 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,4 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,5 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 38,1 proc., 45–54 metų amžiaus grupėje – 28,5 proc.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 10 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89-erių metų, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. Jauniausia pastarosios paros koronaviruso auka yra iš Vilniaus rajono ir sekmadienį, gegužės 9 d., mirė ligoninėje. Virusas pražudė kiek vyresnį nei 40-ies Vilniaus rajono gyventoją. Keturiems mirusiesiems buvo nuo 80 iki 89-erių, trims – nuo 60 iki 69-erių metų. Po vieną mirusįjį priklausė 70–79, 50–59 ir 40–49 metų grupėms.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 786 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 10 žmonių, pirmadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 596,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 258 tūkst. 623 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 17 tūkst. 271 asmuo. Pasveikusiųjų – 232 tūkst.