REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną. Lietuviškų degalinių atstovai sako manantys, kad didelių keliavimo įpročių pokyčių tikėtis nereikėtų, mat žmonės pigesnių degalų parsiveža iš Lenkijos ir Baltarusijos.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną. Lietuviškų degalinių atstovai sako manantys, kad didelių keliavimo įpročių pokyčių tikėtis nereikėtų, mat žmonės pigesnių degalų parsiveža iš Lenkijos ir Baltarusijos.

REKLAMA

Rūta sėda ant dviračio ir mina į darbą Panevėžio savivaldybėje. Su dviračiu važiuoja ir apsipirkti, o automobilį palieka namuose. Taip Rūta sutaupo ne tik pinigų, bet ir laiko – kelionė dviračiu piko metu užtrunka tiek pat arba net trumpiau nei automobiliu.

„Kolegų tarpe į darbą daug daugiau atvažiuoja dviračiais, paspirtukais, negu ankstesniais metais, tai, matyt, turi įtakos ir kuro kainos“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės atstovė Rūta Taučikienė.

REKLAMA
REKLAMA

O Klaipėdos autobusų stotyje žingsniuoja autobusu iš Kauno atvykusi, Miunchene gyvenanti Renata. Išaugus degalų kainoms mergina Vokietijoje taip pat keliauja tik viešuoju transportu. Jai tai kainuoja 9 eurus trims mėnesiams.

REKLAMA

„Ten sausakimša. Žmonės tikrai palieka automobilius, nes čia nėra ką lyginti. Gal Lietuvoj kas nors kur nors kokią programą vykdys“, – sako Renata.

Tačiau dėl padidėjusių degalų kainų Lietuvoje žmonės renkasi automobiliui alternatyvius keliavimo būdus ir be specialių programų. Tą rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Rezultatai rodo, kad beveik kas antras gyventojas keičia savo keliavimo įpročius ir iš automobilių persėda į viešąjį transportą, atsisako nebūtinių kelionių arba planuojasi jas su kitais. Visgi daliai žmonių automobilis yra nepakeičiamas, nors važiuoti juo tikra prabanga:

REKLAMA
REKLAMA

„Su mašina būtų patogiau ir nereik taip vargti su vaikais.“

„Aš galvoju apie ekologiją, tai rinkčiausi kelionę turbūt autobusu. Gal ne iki galo sąžininga važiuoti vienai žinant, kad ir klimatas šyla.“

„Mes, žinokit, net nevažinėjom vieni ir anksčiau. Kažkaip tai kartu su kažkuo važiuojam ir kooperuojamės. Į Palangą ar prie ežero.“

„12 kilometrų atvažiuoti iki čia. Iki miesto mums. Tai į savaitę kartą, o taip, jeigu tik apsipirkti, tai pataupom tikrai. Jeigu bereikalingai, tai nevažiuojam. Jeigu užsimanėm, kaip seniau kažko, tai ir važiuojam.“

„Tai, kad tie autobusai nevažinėja pas mus. Vienas pravažiuoja ryte.“

„Jaučiasi kainų skirtumas, bet dar važiuojam. Reikia ir važiuojam.“

O štai Panevėžyje gyventojų, važiuojančių miesto autobusais, skaičius šių metų gegužę, palyginti su pernai  tuo pačiu laikotarpiu, išaugo dvigubai. Ateityje, anot Panevėžio autobusų parko direktoriaus, susidomėjimas viešuoju transportu tik augs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės tikrai skaičiuoja. Nebevažinėja iš parduotuvės ir į parduotuvę kažkokių ieškoti akcijų ir tikrai taupo, ir geriau pasinaudos viešuoju transportu“, – tikina Panevėžio autobusų parko direktorius Arnoldas Gražys.

Tiesa, apklausa rodo, kad beveik trečdalis žmonių įročių dėl brangstančių degalų nekeitė. Degalų kainos mažiausiai paveikė Vilniaus ir kitų didmiesčių gyventojus. Tačiau net ir dalis jų automobilius keičia į keliavimą traukiniu.

Nors šiemet traukinio bilietas brango apie 11 procentų, žmonėms dardėti traukiniu vis vien pigiau. Palyginti su pernai šiemet iš Vilniaus į Kauną traukiniu važiuoja beveik 40 procentų daugiau keleivių. Padaugėjo ir žmonių, traukiniais keliaujančių prie jūros.

REKLAMA

„Maždaug 40 tūkstančių daugiau keleivių negu praėjusiais metais birželį. Čia apie dešimtadaliu daugiau“, – komentuoja „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas.

Tačiau lietuviškų degalinių sąjungos atstovai sako nematantys didelių pokyčių keičiant keliavimo įpročius. Anot jų, regionuose žmonės kelionėms kooperuodavosi ir anksčiau, o didieji miestai vis dar užkimšti automobiliais. Gyventojai čia vis dar važinėja ir po vieną.

„Kada stovi automobilis karštą dieną su įjungtu varikliu tam, kad veiktų kondicionierius, tai tą dalyką tikrai pastebiu ir kol kas šito įpročio žmonės dar nėra atsisakę ir pakeitę. Aišku tada reikia prieiti ir paklausti, kur pirkai degalus“, – sako Lietuviškų degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.

REKLAMA

O pigesnius degalus lietuviai perka Lenkijoje ar Baltarusijoje.

 „Jeigu aš gavau šiandien nusipirkti 1000 litrų degalų iš kokio „kontrabandinio fūristo“ ir sumokėjau gana pigiai, tai palaukit, kam man tada keisti tuos įpročius, kodėl aš turiu dar kažką vežti pakeliui, nevežti, gesinti variklį, negesinti“, – kalba V. Šuykys.

Ir visgi dalis vairuotojų galbūt ieškos keliavimo alternatyvų, mat, anot lietuviškų degalinių sąjungos direktoriaus, šiuo metu Europoje trūksta dyzelinio kuro, tad degalinių švieslentėse pokyčių artimiausiu metu nenusimato.

Kliedesiai ne vsi gali ipirkt el masinu, o i darba reikia vazuot ne visi Vilniuje ar Kaune gyvena su pasiprtuku nenuvazuosi i darba.
Palaukit dabar dar tik prasidėjo valdininkam dabar pasaka ka nori ta daro dabar viska ant rusų sukabina ir tičiojasi iš tautos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų