Aktualijos

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl 8,117 mln. eurų paskolos Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA) studijų miestelio statybai. Ši suma aukštajai mokyklai reikalinga, kad iki kitų metų rugsėjo būtų galima baigti šiuo metu vystomo naujo studijų miestelio statybų projekto pirmąjį etapą. Paskolą ketinama suteikti iki 23 metų. Per pirmąjį etapą studijų miestelio kompleksas turi būti suprojektuotas, taip pat pastatytas Teatro ir kino fakultetas bei Mažasis salių blokas.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva liepos 12 d. Vilniuje organizuojamas tarptautinis renginys Rebuild Ukraine. Konferencijos metu politinių sprendimų priėmėjai, verslo ir ekspertų bendruomenės atstovai diskutuos apie Ukrainos atkūrimo planus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vis naujus rekordus mušantys Lietuvą užplūdę karščiai sukėlė daug bėdų ne tik žmonėms, o ir gyvūnams. Veterinarai vieną po kito gelbėja perkaitusius keturkojus ir griežtai rekomenduoja gyvūnų nevežti maudytis į ežerus, upes ar jūrą. Taip keturkojui šeimininkas ne padės, o tik pakenks. Eva su savo šunimi Pablo atvyko išsimaudyti prie jūros į auginiams skirtą pliažo ruožą prie Klaipėdos. Sako, jos keturkojis šeimos narys per tokius karščius tik kankinasi.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ir pacientą bei gydytoją žeminanti „padėka“. Kur kas geresnė ir prasmingesnė padėka – viešas atsiliepimas.

Ūkininkų pievos skendi vandenyje, tad beveik mėnesiu vėluoja šienapjūtė. O norint nupjauti peraugusią žolę – dirvoje klimpsta technika. Ūkininkai negali paruošti kokybiškų pašarų galvijams, tad juos teks pirkti ir pieno savikaina kils. Ar dėl to gali brangti pienas vartotojams? Ūkininkai sako, kad čia viskas priklausys nuo perdirbėjų ir prekybininkų.

Seimas antradienį nustatė sankcijas už atsiskaitymų grynaisiais ribojimo pažeidimus.    Sandorių grynaisiais šalys vėliau negalės pagrįsti turto įsigijimų ir iš kur gavo pajamų, nes atsiskaitymai grynaisiais negalės būti patvirtinantis dokumentas, jeigu mokėjimai bus atlikti pažeidžiant atsiskaitymų grynaisiais ribojimo tvarką. Tokia sankcija galės būti taikoma tiek įmonėms, tiek žmonėms. Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad NATO viršūnių susitikimas Madride duos gerą postūmį Baltijos šalių derybose dėl sustiprintos oro gynybos. „Perėjimas nuo oro policijos į oro gynybos statusą yra nepaprastai svarbus. Kol kas įdirbis dar nėra didelis, bet tikiuosi, kad NATO viršūnių susitikimas pirmiausia duos gerą startą, uždegs žalią šviesą šiems darbams“, – žurnalistams susitikimo išvakarėse antradienį sakė G. Nausėda.

77-iems tūkstančiams Lietuvos gyventojų liko vos pora dienų apsispręsti, ar jie nori papildomai kaupti senatvės pensijai 2-ojoje pakopoje. Pavėlavusieji įmokas nuo atlyginimo pradės mokėti automatiškai visą gyvenimą. „Sodra“ taip pat skelbia, kaip karas ir infliacija paveikė privačiai kaupiančiųjų pensijų anuitetus – kas pralošė, o kas išlošė? Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės.

Putino karas Ukrainoje ir nuolatiniai grasinimai NATO šalims ir sąjungininkams, taip pat ir mums – Lietuvai, verčia Vakarų pasaulį atsimerkti, bet ar pakankamai? Madride prasideda istoriniu vadinamas NATO viršūnių susitikimas. Jame priimti arba nepriimti sprendimai iš esmės nulems mūsų ateitį. Kaip atrodys naujoji NATO strateginė koncepcija, kuri nebuvo keista jau daugiau nei dešimtmetį, ir kokių saugumo garantijų galime tikėtis mes – Madride seka ir mūsų žurnalistai.

Kauno medikų globoje – 11 parų mažylis, paliktas Gyvybės langelyje. Berniukas sveikas ir tvarkingai aprengtas. O į specialų lopšį įdėtas su visais įrodymais, kad gimdytas ligoninėje, paskiepytas, paimta kraujo genetiniams tyrimams. Palikta ir sauskelnių pakuotė. Tai jau ketvirtas šiemet Lietuvos gyvybės langeliuose rastas kūdikis. Vos 11 parų naujagimis garsiai praneša išalkęs, tad su pieno mišinuko buteliuku atskuba Krikščioniškųjų gimdymo namų darbuotoja.

Nuolat kovojant su patyčiomis mokyklose, be jų, deja, neapsieinama ir Seime. Artūro Skardžiaus taikiniu antradienį tapo Andrius Navickas, kurį pašaipiai pavadino „vyriškumo etalonu“. Aistros Seimo posėdžių salėje antradienį užvirė dėl Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos pataisos, kuriomis jos nebebūtų saugomos laisvalaikiu, jei jų sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmių. Anot politikių, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paragino Pagėgių savivaldybės atstovus kuo greičiau paskirti administracijos direktorių, kad būtų išvengta tiesioginio valdymo, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Taryba per du mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, privalo paskirti savivaldybės administracijos direktorių. Jei jis nepaskiriamas, savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas.

Lietuvos kelio ruožuose, kuriuose buvo įrengtos vidutinės greičio matavimo sistemos, nukentėjusiųjų avarijose per metus sumažėjo 70 proc.  Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 metų, ruožuose, kuriuose nuo 2021 metų jau veikia 56 naujos sistemos, per avarijas buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai. Tai yra vidutiniškai apie 80 sužeistų ir apie septynis žuvusiuosius per vienerius metus.

Dar birželio 23 d. Seimui po svarstymo balsų dauguma pritarus teisės aktų paketui, klojančiam pamatus sveikatos įstaigų pertvarkai, liko tik paskutinis balsavimas. Visgi šeimos gydytojai netyla, kad ši reforma tik parblokš dešimtmečiais atgal.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvoje nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo vidurio. Už atitinkamą Seimo nutarimo projektą antradienį balsavo 80 parlamentarų, prieš buvo septyni, susilaikė 28 politikai. Prieš nepaprastosios padėties pratęsimą kalbėję Seimo nariai tvirtino nesuprantantys, kodėl šio režimo reikia visoje šalyje. Jų teigimu, užtektų jo pasienyje. Socialdemokratas Algirdas Sysas teigė nematąs argumentų, kodėl visoje šalyje reikia nepaprastosios padėties.

Kibernetinės atakos prieš Lietuvos valstybines institucijas, verslą antradienį tęsiasi, tačiau jų mastas kiek mažesnis, nei diena anksčiau, BNS sako laikinasis Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Jonas Skardinskas. „Bendras skaičius paveiktų valstybės institucijų mažesnis, nei vakar.

83 proc. lietuvių Rusiją laiko grėsme šalies saugumui, o šeši procentai – strategine šalies partnere, skelbiama pasaulinės idėjų kalvės (think tank) ataskaitoje.  Estijoje ir Latvijoje Rusiją kaip strateginę partnerę vertina atitinkamai 14 ir 15 procentų gyventojų, o Vengrijoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje – trečdalis, rodo Slovakijoje įsikūrusios GLOBSEC 2022 metų tendencijų ataskaita.

Lietuvą užplūdusi kaitra veja žmones atsigaivinti į gamtą, prie vandens telkinių arba slėptis gerai kondicionuojamose patalpose. Medikai turi žinutę gyventojams – stichinė kaitra daliai žmonių ypač pavojinga. Šiomis dienomis ne tik jau lėtinių ligų turintiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms didėja rizika pakliūti į ligoninę. Juo labiau mirtinų pasekmių gali turėti tokiomis dienomis vartojamas alkoholis.

Į Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) naujai įrengtos vidutinio greičio matavimo sistemos (toliau – VGMS) jau rodo teigiamus pokyčius. Rezultatai gauti ankstyvoje VGMS eksploatacijos stadijoje, įvertinus statistinius duomenis, gautus iš 56 ruožų, kuriuose praėjusiais metais įdiegti VGMS.  Per penkerius metus, t. y. nuo 2016 iki 2020 m., ruožuose, kuriuose nuo 2021 m. jau veikia 56 naujos VGMS, eismo įvykių metu buvo sužeisti 407 ir žuvo 36 eismo dalyviai.

Karinėms oro pajėgoms antradienį pradėjo vadovauti pulkininkas Antanas Matutis, pranešė Lietuvos kariuomenė. Kaune, antrajame paieškos ir gelbėjimo poste Aleksote, vykusioje ceremonijoje A. Matutis pareigose pakeitė pulkininką Dainių Guzą, Karinėms oro pajėgoms vadovavusį paskutinius penkerius metus. A. Matutis tarnybą pradėjo 1999 metais. Per savo tarnybos laiką vykdė įvairaus lygmens pareigas Karinėse oro pajėgose. Nuo 2017 metų vadovavo Aviacijos bazei.

Praėjusią savaitę Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas duodama interviu britų dienraščiui „Financial times“ teigė, kad norint aktyvuoti NATO 5-ąjį straipsnį, reikia vienbalsio visų 30-ies NATO valstybių bendro sutarimo. Pasak Estijos ministrės, tai leistų Rusijai nušluoti ne tik Estiją, bet ir Lietuvą nuo žemėlapio, nes Baltijos šalys apgintos galėtų būti tik maždaug po 180-ies dienų.

Antradienį Seimas priėmė įstatymų pataisas, kurios numato, kad tėčiai privalės bent du mėnesius prižiūrėti vaikus, jeigu nenorės prarasti atitinkamų „Sodros“ išmokų. Be kita ko, keisis ir vaiko priežiūros išmokų trukmė, jų dydis. Už įstatymo pataisas balsavo 88 parlamentarų, 15 buvo prieš, o 23 susilaikė.

Lietuva įstatymu uždraudė į šalį importuoti rusiškas gamtines dujas, išskyrus jų tranzitą į Kaliningrado sritį.  Seimas antradienį priėmė atitinkamas Gamtinių dujų įstatymo pataisas: už balsavo 123 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du.

Seimas uždraudė bet kokį smurtą ir priekabiavimą darbe. Toks elgesys bus draudžiamas ir bendraujant darbo reikalais, įskaitant elektroniniu būdu, taip pat pertraukas, su darbu susijusias išvykas, renginius, darbdavio suteiktame būste bei pakeliui į darbą ar iš jo.

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria, kad Lietuva būtų Vakarų dalimi, o 88 proc. palaiko narystę ES ir NATO. Šiais atžvilgiais Lietuva yra viena iš Vidurio ir Rytų Europos regiono lyderių. 88 proc. lietuvių balsuotų už pasilikimą ES ir NATO. Be to, per pastaruosius metus pritarimas demokratijai kaip valdymo sistemai Lietuvoje išaugo labiausiai – nuo 70 iki 79 proc. Lietuvoje 83 proc.

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. Taip antradienį apsisprendė Seimas. Tačiau prieš priimant sprendimą Seime užvirė aistros. Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jų, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė. Regionų frakcijos atstovas Remigijus Žemaitaitis Seime teigė, kad nereikėtų tenkinti užgaidų.

Kilus sąmyšiui dėl sankcijų taikymo daliai prekių, keliaujančių į Kaliningradą, Lietuva atsidūrė spąstuose. Rusija yra nepatenkinta draudimais, o Europos Komisija, kuri prižiūri sankcijų taikymą – mėtosi. Pasak specialistų, gali nutikti taip, kad Lietuva neteks teisės spręsti, kokios prekės keliauja per jos teritoriją. O tai būtų tikra dovana Rusijai.

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. Antradienį parlamentas priėmė atitinkamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 19, susilaikė 27 parlamentarai. Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jų, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Seimas antradienį ruošiasi balsuoti dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.  „Mes tų pasiūlymų nepateikėme iš kepurės.

Rusai jau ne tik grasina, bet ir imasi veiksmų – vakar prieš Lietuvą surengta didelė kibernetinė ataka – sutrikdytas svarbių institucijų, verslų darbas, strigo net pasų išdavimas. Vėliau veikla atstatyta. Rusų programišiai gąsdina, kad nenusileidus dėl Kaliningrado, Lietuvai bus dar blogiau. Antradienį atakas prieš Lietuvą pakomentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji teigė, kad Lietuva imasi priemonių dėl saugumo užtikrinimo. „Tų priemonių yra imamasi ir dabar.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimus, kuriais būtų dekriminalizuotas disponavimas nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktais, po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 46 ir susilaikė dešimt parlamentarų. Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.

Į Gedimino kalną nuo antradienio patekti galima tik keltuvu. Kaip praneša Lietuvos nacionalinis muziejus, iki pastarosios nuošliaužos buvęs atviras istorinis takas liks uždarytas iki liepos vidurio. Funikulierius iš Senojo arsenalo vidinio kiemo Arsenalo gatvėje lankytojus kelia kasdien nuo 10 iki 20 valandos, keltuvo kaina į abi puses – 2 eurai. Praėjusią savaitę po intensyvaus lietaus kalne vėl nuslinkus nuošliaužai, jis buvo uždarytas lankytojams.

Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Mirė ilgametis Lietuvos verslo konfederacijos narys, politikas, teisininkas Artūras Bakšinskas. Vyrui buvo 61-eri. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo Lietuvos verslo konfederacija. „Su liūdesiu pranešame, kad netekome Artūro Bakšinsko - ilgamečio mūsų bendruomenės nario, kolegos, bičiulio. Simboliška, jog būtent šiemet LVK bendruomenė už ilgamečius nuopelnus skyrė Artūrui LVK Garbės ženklo apdovanojimą.

Valstybės dotacijos naujoms rinkimuose nedalyvavusioms partijoms turėtų būti skiriamos iki 2025 metų, siūlo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK). Jis antradienį pritarė tokiam Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymui. Už tai balsavo penki komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. Galutinį sprendimą priims Seimas balsuodamas dėl viso naujo Politinių organizacijų įstatymo projekto. „Teikdami siūlymus norime vadovautis teisėtų lūkesčių principu.

Pasieniečiai pastarąją parą nefiksavo bandymų neteisėtai kirsti valstybės sieną iš Baltarusijos, BNS antradienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak jos, Latvijos pasieniečiai per parą apgręžė 12 migrantų, Lenkijos – 11. Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau nei 10,3 tūkstančio. Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst.

Europos Komisijos (EK) nuolaidos sankcijoms dalies prekių tranzitui per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado sukeltų papildomų teisinių problemų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis antradienį LRT radijui teigė, kad Lietuva negalės vetuoti šio papildomo EK išaiškinimo.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako neabejojantis, kad iš antradienį Madride vykstančio NATO viršūnių susitikimo Lietuva grįš pasiekusi savo tikslą – Aljanso įsipareigojimą dėl brigados. Antradienį interviu Žinių radijui jis teigė, jog šiuo metu dar per anksti įvardinti konkrečią formuluotę, kuri bus įrašyta atnaujintuose strateginiuose planuose, tačiau neabejojo, kad Lietuvos norimas rezultatas bus pasiektas.

Dar daugiau didelės rizikos pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės įsigyti kompensuojamųjų kraujo krešėjimą stabdančių vaistų (antikoaguliantų). Tai pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai patikslinus šių vaistų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išlaidos antikoaguliantams sumažės beveik 9 tūkst. žmonių, kurie dabar šiuos vaistus įsigyja savo lėšomis.

Kaune, ligoninėje esančiame gyvybės langelyje, pirmadienį rastas paliktas 10 parų naujagimis. Kaip skelbia Policijos departamentas, apie 14 val. 38 min. Miško gatvėje esančioje ligoninėje rastas paliktas birželio 17 dieną gimęs vyriškos lyties naujagimis. Miško gatvėje yra įsikūrę Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno ligoninės akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškieji gimdymo namai.

Parlamentarai antradienį ketina tvirtinti naują vaiko iki dvejų metų priežiūros išmokų tvarką.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, naujas vaiko priežiūros atostogų modelis yra palankesnis šeimai. Pagal projektą, tėvai galėtų pasirinkti, ar jie nori išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ar 24 mėnesiai. Pirmuoju atveju išmoka siektų 60 proc. kompensuojamojo atlyginimo (iki mokesčių), antruoju – pirmaisiais metais 45 proc., antraisiais – 30 proc.

Seimas antradienį balsuos dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį Londone, Jungtinėje Karalystėje (JK) su šios šalies transporto sekretoriumi Grantu Shappsu aptars oro susisiekimo plėtrą, krovinių vežimą. Siekdami plėtoti krovinių vežimo paslaugas oro transportu, ministrai pasirašys bendradarbiavimo memorandumą, pranešė Susisiekimo ministerija.  M. Skuodis su JK transporto sekretoriumi aptars tiesioginių skrydžių tarp Lietuvos ir JK oro uostų plėtrą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas antradienį lankosi Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Filadelfijoje, kur susitiks su verslo ir mokslo atstovais. Ministras pasisakys Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, kuriame dalyvaus Lietuvos, JAV bei Kanados verslo atstovai. Taip pat renginyje bus pristatomas lietuviško maisto sektorius ir produkcija, pranešė ministerija. K. Navickas bei Lietuvos verslininkai susitiks su JAV prekybos tinklų ir kitais verslo atstovais.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta į NATO viršūnių susitikimą Madride, kur Aljanso lyderiai turėtų patvirtinti įsipareigojimą į brigadą transformuoti šiuo metu šalyje dislokuotą tarptautinį batalioną. „Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange.

Su Lenkija besiribojančios Lvivo srities administracijos atstovas vietos žiniasklaidai patvirtino, kad ruošiamasi puolimui iš Baltarusijos teritorijos. Skelbiama, kad yra įrenginėjami inžineriniai ir gynybiniai tinklai, bendradarbiaujama su kaimynine Volynės sritimi, kuri yra pasienyje su Baltarusija. Tuo pat metu virš Lenkijos teritorijos, paleis sieną su Ukraina ir Baltarusija ratus suka NATO žvalgybiniai lėktuvai, rodo „Flighradar24“ duomenys.