Aktualijos

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1136 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 7 žmonės, ketvirtadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų – 583,9. Iš viso nuo pandemijos pradžios buvo nustatyta 262 tūkst. 335 COVID-19 atvejai. Šiuo metu serga 16 tūkst. 667 asmenys. Pasveikusiųjų – 236 tūkst.

Šiaulių ligoninės tragedija palietė visą šalį. Šią savaitę šalies vadovai, Vyriausybės nariai reiškia užuojautas ir tikina, kad turime daryti viską, jog užtikrintumėme pagalbą medikams. Ketvirtadienio rytą medikai uždegė žvakutes taip pagerbdami mirusią medikę. Savo mintimis pasidalijo Seimo pirmininkė, o trečiadienio vakarą – profesorius Vytautas Kasiulevičius. Savo „Facebook“ paskyroje profesorius pasidalijo savo mintimis apie šią tragediją.

Visuomenės apklausos prezidento sprendimų nelemia – jos yra skirtos vidaus naudojimui, sako jo patarėjas Simonas Krėpšta. „Visų pirma norėčiau akcentuoti, kad apklausos, kurios kartais atliekamos Prezidentūros, atliekamos surinkti tam tikrą informaciją, gauti visuomenės nuomonę, kuri yra vienas iš informacinių šaltinių“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Krėpšta.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina imtis priemonių, kurios leistų apsaugoti spaudimą patiriančius medikus. Diskusija dėl medikų psichinės sveikatos ir patiriamo spaudimo kilo po žinios apie jaunos medikės savižudybę. „Šiandien, jeigu tik galėsiu, Ukrainoje uždegsiu žvakutę už jauną medikę, išėjusią dėl ydingos sistemos, dėl nepakeliamo spaudimo. Dėl mobingo, institucijų abejingumo.

Pakeitus priedų už darbą su COVID-19 pacientais tvarką, dalis medikų piktinasi dėl per mažų išmokų, ketvirtadienį pranešė LRT radijas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė teigia, kad didesnių išmokų tikėjęsi medikai jaučiasi nusivylę – kai kurie priedai nebesiekia nė dviejų eurų. „Tiems medikams, kurie tikėjosi gauti didesnes išmokas tikrai manau, kad jie dabar jaučiasi nusivylę“, – LRT radijui sakė ji.

Palanga poilsiautojus pasitiks prie jūros įrengtais dviračių stovais, Šventojoje pirmąkart apmokestintas automobilių stovėjimas, o Palangoje jis – branginamas, rašo „Lietuvos rytas“. Palangos paplūdimiuose atsiras septyni dviračių stovai su 8-16 vietų. Čia šiemet taip pat bus įrengti šeši konteineriniai tualetai, o Šventojoje – vienas, jie pradės veikti birželį, nebent dėl karštų orų poilsiautojai plūsti pradės anksčiau.

Žmonės prašo ankstinti antrąjį „AstraZeneca“ – „Vaxzevria" – skiepą, kad nereiktų laukti maksimalaus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamo – trijų mėnesių laikotarpio. Poilsio išsiilgę tautiečiai nori kuo greičiau pasiskiepyti ir skristi į užsienio kurortus atostogų, keliauti darbo reikalais ar pasimatyti su artimaisiais.

Savaitgalį vyksiantis Didysis šeimos gynimo maršas, jo organizatorių teigimu, sutrauks dešimtį tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos, kurie pasiryžę apginti, jų tvirtinimu, puolamas tradicines vertybes ir tradicinę šeimą. Ekspertai tikina, kad už maršo organizavimo stovi ne tik dėl vertybių susirūpinę aktyvistai, bet ir dėl visko protestuojantys piliečiai ar niekaip į didžiąją politiką neįšokantys veikėjai.

Visoje Lietuvoje vienu metu skambėjo perspėjimo sirenos, o į telefonus gyventojai gavo specialias žinutes. Tiesa, tokios pratybos ruošiantis galimai branduolinei avarijai gyventojų sukrusti neprivertė – žmonės įprato prie patikrinimų, tad plačiau nesidomi net ir nežinodami, kas vyksta. Vidaus reikalų ministerija nori gyventojus užversti informaciniais pranešimais, kaip elgtis branduolinės nelaimės atveju ir ragins įsigyti maisto bei vandens atsargų.

Neįprasta „Aro“ pareigūnų operacija Klaipėdoje. Antrojo pasaulinio karo muziejuje uostamiestyje eksponuojamus ginklus tikrinę policininkai pamanė, kad lankytojams gali būti demonstruojami tikri sprogmenys. Tad išsikvietė „Arą“, o šie įvedė planą „Skydas“ ir kone aštuoniasdešimtmetį skaičiuojančias granatas bei minosvaidžių sviedinius išsivežė tyrimams.  Tačiau ne kokie vagys ten pasidarbavo.

Po to, kai artimieji ir medikų bendruomenė dėl gydytojos savižudybės ėmė kaltinti Šiaulių respublikinę ligoninę, į diskusiją, ką daryti dėl psichologinio smurto darbe, vadinamojo mobingo, įsitraukė ir Vyriausybė, ir Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija telkia pajėgas kovai su mobingu, o parlamentarai net nori keisti darbo kodeksą ir jame įteisinti mobingo sąvoką.

Termometrų stulpeliams perkopus dvidešimties laipsnių ribą ir kaitriau pašvietus saulei, mėgautis paplūdimiais suskubo ne tik kurortuose besiilsintys tautiečiai. Išnaudoti kiekvieną laisvą minutę saulės vonioms bando ir didmiesčių gyventojai, o tam jiems tinka ir suoliukai, ir pievelės miesto centre. Žmonės neslepia, yra taip išsiilgę saulės, šilumos ir įdegio, kad menkai kreipia dėmesį ir į medikų rekomendacijas bei prašymus saikingai mėgautis prasidedančia šiluma.

Birželį mokyklas pasieks daugiau kaip 9,8 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių, trečiadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ši beveik 9,6 mln. eurų vertės technika bus išdalinta mokykloms, kuriose stinga kompiuterinės įrangos, kad naujus mokslo metus jos galėtų sutikti geriau pasiruošusios. Be to, pasak ministerijos, bus įsigyta „Microsoft 365 A3“ licencijų, kurios leis 15 tūkst. mokytojų šioje interneto platformoje dirbti darbe ir namuose. Tam numatyta skirti 220 tūkst. eurų.

Daugiau nei pusei savivaldybių nusprendus, kad jų 5–11 klasių moksleiviai mokslo metus baigs nuotoliniu būdu, švietimo ministrės pusėn skrenda kritikos strėles. Parlamentarai pasigenda ministerijos ir ministrės lyderystės, skatinant vaikus grįžti į mokyklas. Taip pat jie kelia klausimus, kaip ministerija pasiruošus lopyti vaikų žinių spragas, kurios atsivėrė per metus nuotolinio mokymo.

Jau šį šeštadienį Vilniuje įvyks „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, kuriame tikimasi sulaukti 7 tūkstančių žmonių. Renginio organizatoriai ir šalininkai vadina tai „tautos pabudimu“, tačiau yra sakančių, kad toks mitingas žmones ne vienija, o kiršina. Ar iš tiesų šis maršas skaldo visuomenę į dvi dalis? Apie tai portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo vienas iš maršo organizatorių Artūras Orlauskas ir Seimo narys Linas Slušnys.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ragina žmones pasitikrinti telefonus, ar civilinių pratybų metu trečiadienį buvo gautos perspėjimo žinutės. „Vienas iš pratybų tikslų yra, kad žmonės atkreiptų dėmesį ir pasižiūrėtų į savo telefonus – ar jie gavo šiandien žinutę. Jeigu negavo, tai pasiaiškinti priežastis ir sutvarkyti nustatymus“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Lietuvos miestuose trečiadienį vyko civilinės saugos pratybos, kurių metu gyventojams buvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai, taip pat buvo girdėti kaukiančios sirenos. Tiesa, dalis atstovų pastebi, kad gyventojai nežino, kaip reikėtų elgtis kritiniu atveju, o taip pat dalis jų negauna perspėjamųjų pranešimų į telefonus. Surengtų pratybų metu buvo norima patikrinti gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą (GPIS), todėl visoje šalies teritorijoje 15 val.

Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė 98 mln. eurų pandemijos padariniams šalinti: dalis šių lėšų skirta hibridinių klasių įrengimui iki rudens, siekiant užtikrinti efektyvų nuotolinį ugdymą. „Hibridinės klasės yra reikalingos tam, kad mokyklose galėtume kokybiškai vykdyti mišrų ugdymą, tai yra, kad ugdymas galėtų vykti ir gyvai, ir vykti nuotoliu. Turint tokią įrangą, mes tą galime daryti kokybiškai“, – posėdyje sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Šiaulių meras Artūras Visockas turėtų gerai įvertinti savo sprendimų pasekmes, miestui nusprendus kol kas pradinukų dėl COVID-19 netestuoti. „Manau, kad meras, kaip rūpestingas savivaldybės vadovas, turėtų labai gerai įvertinti pasekmes tokių sprendimų, taip pat ir epidemiologinei situacijai.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, kad skiepytis žmones motyvuos didesnės galimybės, kurias vakciną nuo koronaviruso gavusiems žmonėms suteiks lietuviškas galimybių pasas ar europinis žaliasis sertifikatas. „Kol kas manau, kad mūsų pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybę pasiskiepyti visiems to norintiems.

Po Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos mirties kolegos pasipiktino, kai ryte išgirdo, kad ligoninėje nebus nei mirusiosios nuotraukos, nei žvakės. Kolegos teigia, kad anksčiau visuomet nuotrauka ir žvakutė būdavo, o šį kartą to neleidžia. „Visuomet gedint kolegų, uždegdavo žvakutę, padėdavo nuotrauką, o dabar nieko nėra. Negalime nei kalbėti, nei ką nors komentuoti“, – stebėjosi mirusiosios kolegė (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybė derasi dėl galimybės vakcinas nuo COVID-19 gaminti ir Lietuvoje. „Negaliu įvardinti jokių įmonių ir jokių konkrečių pavadinimų, bet taip – Vyriausybė deda pastangas tiek diskusijose su įmonėmis, tiek su Europos Komisija, konkrečiai su komisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) dėl to, kad būtų pasinaudota Lietuvoje esančiu potencialu, kuris leistų Lietuvoje gaminti vakcinas“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė pirmininkė.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos ambasadorei Jungtinėse Amerikos Valstijose Audrai Plepytei, praneša prezidento kanceliarija. Prezidentas su naująja ambasadore aptarė Lietuvos ir JAV strateginės partnerystės stiprinimo ir įtvirtinimo galimybes, dvišalius politinius ir ekonominius santykius.

Vyriausybė trečiadienį pritarė valstybės finansuojamų medicinos rezidentūros vietų skaičiaus didinimui iki 365-ių – 45-iomis daugiau nei buvo numatyta iki šiol. Kaip pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, papildomos 45 rezidentūros vietos skiriamos prioritetinėms specializacijoms, kurių specialistų trūksta: šeimos medicinai, skubiajai medicinai, vidaus ligoms, vaikų ligoms, psichiatrijai, vaikų ir paauglių psichiatrijai, geriatrijai ir akušerijai bei ginekologijai.

Kol kas epidemiologinė situacija neleidžia labiau švelninti karantiną, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji akcentuoja, kad epidemiologinė situacija Lietuvoje nesikeičia kelias savaites ir lieka vienodai sudėtinga.  Vyriausybė trečiadienio posėdyje ėmėsi tik techninio karantino pakeitimo dėl savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sąrašo. Erdvės pokyčiams nėra „Tikrai nėra šią savaitę jokių pasiūlymų.

Vyriausybės sprendimu trečiadienį įsteigta ketvirta Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro pareigybė. „Prašome pakoreguoti nutarimą, kad galėtume ministerijoj turėti ketvirtą viceministrą, kuris išskirtinai kuruotų visą visuomenės sveikatą, ekstremalių situacijų valdymą, psichikos sveikatą ir radiacinę saugą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Lietuva skuba tapti asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare, kad jos piliečiai dar šiemet galėtų dalyvauti astronautų atrankoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė.  „Skubame, nes norime per gegužės mėnesį ratifikuoti šią sutartį, anksčiau nei planuota, kad Lietuvos piliečiai taip pat galėtų sudalyvauti astronautų atrankoje“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį sakė Aušrinė Armonaitė.

Nors pirmieji pavasario mėnesiai šilumos pliūpsniais nelepino, Kaune jau spėjo suvešėti žaliasis rūbas ir ryškiaspalvės gėlės. Šiemet jų pastebimai daugiau nei iki šiol. Gėlynų zonos neliko nepastebėtos kauniečių ir miesto svečių, o kai kur jų prieigos tapo ypač patrauklia lokacija fotografijoms, ypač – asmenukėms. Greta daugelio akims jau įprastų narcizų pavasarį Kaune skelbia ir gausiai išsiskleidę tulpių žiedai.

Vyriausybė sąrašą savivaldybių, kur gali būti taikomas švelnesnis karantinas, sutrumpino iki dešimties. Sprendimą lėmė kitose savivaldybėse blogėjanti epidemiologinė situacija. Nuspręsta, kad švelnesnis karantinas galės būti taikomas Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybėse. Šis sąrašas įsigalios nuo gegužės 24 dienos.

Lietuvoje plintant įvairioms COVID-19 atmainoms, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad jos neturės įtakos po dviejų savaičių veikti pradėsiančiam galimybių pasui. Nebent, kaip teigia premjerė, epidemiologinė situacija pasidarytų tokia bloga, kad galimybių paso išvis nebūtų galima naudoti.  Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, ketvirtadienį į Klaipėdą bus atgabentas galingiausias Baltijos šalyse autotransformatorius.  Įrenginys išplės jungties su Lenkija „LitPol Link“ pajėgumus, jis yra būtinas, kad 2025 metais „LitPol Link“ galėtų veikti visa galia ir sinchroniniu režimu su Europa, pranešė Energetikos ministerija.

Pasirinkusią liberalesnį pandemijos valdymo modelį Švediją vieni peikė, kiti rodė kaip pavyzdį. Nors šiandien užsikrėtimų augimą padėjo nuslopinti vakcinacija, vyriausiasis šalies epidemiologas Andersas Tegnelis įspėja, kad nesumažinus kontaktų susirgimų skaičius vasarą gali išaugti. Vis dėlto rudenį, tikimasi, pavyks grįžti prie įprastesnio gyvenimo. Kol vienose šalyse dar praėjusių metų pavasarį buvo įvesti griežti lockdown‘ai, Švedija, prof.

Individualių Žaliakalnio namų rajone tankios augmenijos apgaubtas J. Grušo namas – muziejus neseniai pateko po šį skyrių valdančio Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovybės padidinamuoju stiklu – svarstytas čia karantino metu surengtas renginys – inkilų kabinimo šventė, dėl kurios skyriaus vedėjai pareikštas negailestingas nuosprendis – ji bus atleidžiama iš darbo.

Sąraše savivaldybių, kuriose gali būti taikomi šiek tiek švelnesni karantino reikalavimai, nuo gegužės 24 dienos turėtų likti tik dešimt savivaldybių. Vyriausybės nutarimo projekte Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad jame liktų Biržų, Joniškio, Klaipėdos, Pasvalio, Rokiškio, Šilalės, Šilutės, Tauragės ir Telšių rajonų bei Pagėgių savivaldybės. Kaip nurodoma teikime, 200 naujų atvejų 100 tūkst.

Ketvirtadienį viešai turėtų būti pristatyti įstatymų projektai, kuriais bus įteisinta vienišų asmenų išmoka. Dėl jų bus galima kreiptis nuo liepos, tačiau pinigai bus pradėti mokėti nuo lapkričio. Ir bent jau šiemet – ne visiems vienišiems pensininkams. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų parengtus teisės aktų projektus, kuriais bus įtvirtinta vienišų asmenų išmoka.

Gegužės 15-ąją Vilniuje įvyks „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Maršo organizatoriai daro susitikimus su gyventojais ir aiškina, kaip liberali ideologija kenkia krikščioniškoms vertybėms ir lietuvybei, o pačiame renginyje tikisi sulaukti 7 tūkstančių žmonių minios iš visos Lietuvos. Šis renginys skaldo Lietuvą ir kelia didžiules aistras.

Pirmadienį Lietuvą sukrėtė tragiška žinia. Nusižudė jauna Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusi gydytoja anesteziologė. Medikės aplinka tvirtino, kad prie tokio sprendimo ją galėjo privesti mobingas, tragiškos darbo sąlygos ir psichologinis spaudimas. Medikė ne kartą kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ir prašė apginti ją nuo mobingo.

Po Šiaulių medikės savižudybės kolegos iškart parakalbo apie galimai patirtą mobingą darbe, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skelbia planą, kaip sustabdyti šią problemą. Pasak ministrės Monikos Navickienės, vien tik įstatymų keitimu ir reguliavimu ši problema neišsispręs, todėl reikia pradėti ir pokyčius organizacijų viduje.

Vyriausybės ekspertų teigimu, Lietuvoje intensyviai plinta naujai aptikta COVID-19 atmaina. Tikėtina, kad ji kilusi iš Centrinės Afrikos, bet ji vadinama „lietuviškąja“, mat jos plitimas pastebėtas čia. Pastebima, kad nuo šios atmainos nebūtinai apsaugo net abi COVID-19 vakcinos dozės.

Imunitetą nuo COVID-19 Lietuvoje turi jau beveik 1 mln. žmonių. Kaip praneša Vyriausybė, pastaruoju metu fiksuojama ir rekordinė testavimo dėl koronaviruso apimtis. Vyriausybės teigimu, skiepijimo tempas Lietuvoje yra didelis – per pastarąsias 7 dienas vienam nustatytam naujam COVID-19 atvejui teko 10 žmonių, gavusių pirmą vakcinos dozę.

Po Lietuvą sukrėtusios Šiaulių medikės savižudybės – veiksmai Seime. Parlamente kelią skinasi pataisos, kuriomis į Darbo kodeksą būtų įtraukta mobingo sąvoka, o darbdaviai būtų įpareigoti užkirsti kelią tokiems veiksmams. Trečiadienį šioms pataisoms pritarė Žmogaus teisių komitetas. Darbo kodekso pataisas teikia opozicinė socialdemokratų frakcija. Pagal projektą, mobingo sąvoka būtų apibrėžta kaip pasikartojančio užgaulaus, žeminančio elgesio prieš darbuotoją sąvoka.

Šiandien, trečiadienį, Vidaus reikalų ministerija su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) organizavo valstybinio lygio civilinės saugos funkcines pratybas, kuriose dalyvauja ir Vilniaus miesto savivaldybė.  Per pratybas tikrinta gyventojų apie galimą pavojų perspėjimo ir informavimo sistema.

Specialistų manymu, Lietuvoje yra bent keliolika savivaldybių, kurioms švietimo klausimu reikėtų griežto supurtymo. Tai demonstruoja itin žemi šių savivaldybių pasiekimai laikant valstybinius brandos egzaminus. Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas išskiria kelias savivaldybes, kurių moksleiviai per praėjusių metų valstybinius brandos egzaminus pademonstravo itin žemus rezultatus.

Jau daugiau nei metai, kaip Lietuvos švietimo sistema atsidūrė keblioje situacijoje, mano žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas. Sprendžiant klausimus dėl moksleivių grąžinimo į mokyklas, jis pasigenda Vyriausybės ir švietimo ministrės lyderystės ir piktinasi, kad nuspręsti, ar grįžti į klases, buvo palikta patiems mokiniams ir jų tėvams.  „Per pastaruosius 14 mėnesių mes atsidūrėme paradoksalioje, galima sakyti, netgi keblioje būsenoje.

Per pastaruosius kelerius metus, dėl patiriamo mobingo darbe iš gyvenimo pasitraukė ne vienas medikas. Kitose darbinėse sferose psichologinis teroras darbo vietose įgauna vis didesnį ir platesnį mastą. Tačiau žmonės kenčia tyliai nesikreipdami pagalbos į institucijas.

Nuo antradienio iš pareigų pasitraukė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vadovas Olegas Sitnikovas. Tai BNS trečiadienį patvirtino sveikatos apsaugos ministro atstovė Aistė Šuksta. „Pirmadienis buvo paskutinė darbo diena. Jis pasitraukė savo noru“, – teigė ji. Ministro atstovė teigė negalinti komentuoti asmeninio sprendimo motyvų. Pirmasis apie O. Sitnikovo pasitraukimą pranešė naujienų portalas lrt.lt.

Šiemet universitetų ir kolegijų reitingai – kitokie nei iki šiol. Reitingų sudarytojai nusprendė atsisakyti studentų nuomonės apie jų aukštąsias mokyklas. Palyginus su praėjusiais metais, reitingų lentelėje matyti ryškus pokytis – Vytauto Didžiojo universitetas grįžo į geriausių valstybinių universitetų trejetuką. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius aukštųjų mokyklų reitingus ir vertinimus.

Žemas socialinis ir ekonominis savivaldybės, kur mokosi vaikas, lygis nebūtinai reiškia, kad jo pasiekimai bus menki. Anaiptol, naujausi mokyklų reitingai rodo, kad ir skurdžiau gyvenančiose savivaldybėse moksleiviai pasiekia puikių rezultatų valstybiniuose brandos egzaminuose. Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė naujausius ugdymo įstaigų reitingus ir vertinimus. Jau aštuntąjį kartą pristatytas institucinis visų šalies gimnazijų reitingas.

Per praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 13 tūkst. 737 žmonės, antrą – 9828, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze jau paskiepyta 806 tūkst. 903 žmonės, abiem – 398 tūkst. 883. Bent viena vakcinos doze paskiepyta 50,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 64,2 proc. 75–79 metų gyventojų, 65,8 proc. 70–74 metų gyventojų ir 62,9 proc. 65–69 metų gyventojų. 55–64 metų amžiaus grupėje paskiepytųjų yra 39,6 proc.