Aktualijos

2023-ieji – pokyčių Lietuvos mokyklose metai. Ypač daug dėmesio bus skiriama savo prastumu nustebinusių mokinių matematikos rezultatų gerinimui. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad pasirūpinti sklandžiu mokymo procesu yra ne tik ministerijos, bet ir savivaldybių darbas. O šios savo ruožtu tikina nesulaukiančios jokios pagalbos iš valstybės. Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Pasikeitimų yra daug.

Rusijos nepriklausomam televizijos kanalui „Dožd“ Nyderlanduose gavus transliavimo licenciją, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas abejoja, ar jis bus rodomas Lietuvoje. Kaip BNS sakė Rimantas Bagdzevičius, tam reikėtų, kad šį kanalą rodyti imtųsi retransliuotojai, o jie po Latvijos sprendimo licenciją panaikinti dėl kanalo grėsmės nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai bus atsargūs.

Vis daugiau tautiečių praveria labdaros valgyklų duris, kad gautų bent šiltos sriubos dubenį. Panevėžio labdaros valgyklos pastebi, kad alkstančiųjų būrys padidėjo išaugus maisto, komunalinių paslaugų kainoms. Žmonės atviri – gaunamų pajamų nebeužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Panevėžietė Kristina laukia šilto davinio prie labdaros valgyklos. Iš neįgalumo pensijos gyvenanti moteris prisipažįsta, šiltų pietų ateina kasdien.

Ekspertų nuomone, šiemet prezidentas ir toliau konfliktuos su konservatoriais, o ryžtingiau įgyvendinti Gerovės valstybės idėją Gitanui Nausėdai nepavyks, kadangi už jo nestovi jokia politinė jėga. Kadangi prezidento galias vidaus politikoje varžo Konstitucija, anot politologų, šalies vadovas šiemet galėtų daugiau dėmesio skirti užsienio politikai.

Dalis gyventojų įsivaizduoja, kad užklupus įvairaus plauko negalavimams pastatyta lašelinė dažnu atveju suveiks „stebuklingai“ ir gali padėti atsistoti ant kojų didžiausiam ligoniui. Gydytojai vis tik įspėja neapsigauti – nors yra atvejų, kai lašelinė būtina, taikoma sveikatingumo tikslais ji ne tik gali veikti kaip placebas, bet ir kitą kartą pridaryti žalos.

Prezidentas Gitanas Nausėda, smerkdamas naujausius Rusijos vykdomus bombardavimus Ukrainoje, dėl kurių žuvo dešimtys civilių, pabrėžė, jog visi asmenys, atsakingi už karo žiaurumus, „anksčiau ar vėliau sėdės teisiamųjų suole“. Jis išpuolį vertino kaip desperatišką bandymą „palaužti ukrainiečių tautos dvasią“. „Matome, kad desperacijoje atsidūręs priešas stengiasi palaužti ukrainiečių tautos dvasią štai tokiais niekšiškais bombardavimais, kurie nukreipti pirmiausia į žmones, civilius žmones.

Dėl prieš šimtmetį įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos turime dėkoti tiek sukilimo dalyvių drąsai, tiek Lietuvos valstybės kūrėjų, tiksliai įvertinusių geopolitinę situaciją, įžvalgumui, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuva jau 19 metų iš Europos Sąjungos gauna milijardus eurų, nors sumoka žymiai mažiau. Vienas Lietuvos sumokėtas euras į Europos Sąjungos biudžetą grįžta 4 eurais, kaip parama mūsų šaliai. Finansinė nauda iš buvimo bendrijoje tarytum akivaizdi, bet pasirodo, kad ne viskas taip paprasta.

Sprogusio dujotiekio vietoje Pasvalio rajone neseniai buvo atlikti izoliacijos tvarkymo darbai, tačiau jais nebuvo daromas tiesioginis poveikis vamzdynui, BNS patvirtino „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius. „Darbai yra nuolat atliekami tam, kad užtikrintumėme dujotiekio saugumą. Šiame dujotiekyje mes taip pat tuos darbus darėme. Bet jie buvo tokio pobūdžio, kurie nedaro tiesioginio poveikio pačiam vamzdynui, jie buvo susiję su vamzdyno izoliacijos pervyniojimu.

Vairuotojai ties Pasvaliu turėtų būti dėmesingi – ten po dujotiekio avarijos ribojamas eismas, įspėja Pasvalio rajono savivaldybė. „Po magistralinio dujotiekio avarijos, kelio Pasvalys-Šiauliai atkarpa ties Valakėliais atidaryta. Ribojamas greitis, būkite dėmesingi!“ – „Facebook“ rašė Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas. Panevėžio policija penktadienį apie 17 val.

Vilniuje daugėja gatvių, kuriose už automobilio stovėjimą teks mokėti. Mokestį surenkantys aparatai iš viso bus įrengti beveik dvidešimtyje gatvių. Mokamas parkingas plečiasi net į gyvenamuosius rajonus, esančius atokiau centro. Vieni vairuotojai viliasi, kad ties įvažiavimais į namų kiemus bus daugiau tvarkos, tačiau kiti piktinasi, kad valdžia eilinį kartą lupikauja. Iškart po Naujųjų metų sostinės valdžia gyventojams pateikė ne pačią maloniausią dovanėlę.

Dešimtajame dešimtmetyje viena iš Vakaruose vyraujančių nuostatų Rusijos ateities atžvilgiu buvo skepticizmas: savo žlugimo traumos sužalota posovietinė Rusija, manyta, niekada netaps išsivysčiusia demokratija. Šiandien, po invazijos į Ukrainą, paaiškėjo, kad tuomečiai skeptikai buvo teisūs. Putino bandymas sunaikinti Ukrainą parodė, kad Rusija niekada neišsivadavo iš to, kas buvo šimtmečius – priešiško kolonijinio režimo.

Lietuvos pareigūnai pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžė 7 į šalį bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Latvijos pasienyje šeštadienį fiksuota 16 bandymų neteisėtai kirsti sieną, Lenkijos pareigūnai į šalį penktadienį neįleido 29 migrantų.  Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,4 tūkstančio.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį išvyksta darbo vizito į Varšuvą, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Lenkijos sostinėje įvyks Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos parlamentų pirmininkų susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio bus skirta parlamentiniam bendradarbiavimui reaguojant į geopolitines grėsmes. „Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra didelis iššūkis Europos saugumo sistemai.

Klaipėdos universiteto istorikas Vasilijus Safronovas sako, kad Klaipėdos krašto prijungimas turi didelę reikšmę Lietuvai, kuri be šio regiono neturėtų tokio ilgo priėjimo prie jūros, uosto ir jo sukuriamos vertės, o galbūt apskritai neegzistuotų kaip valstybė.  „Reikia kalbėti apie šio regiono ir prijungimo reikšmę Lietuvai.

Mokslininkai tiria vieno švariausių vandens telkinių Žemaitijoje – Platelių ežero – vandens kokybę. Norima įsitikinti, ar ežero vanduo vis dar yra labai geros būklės.    Klaipėdos universitete šiuo metu atliekami ežero baseino tyrimai. Juos užsakiusios Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis teigia, kad vandens kokybę siekiama išsiaiškinti prevenciniais tikslais.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkui ir pavaduotojui siūloma leisti papildomai užsiimti pedagogine ir moksline veikla. Tokias Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo pataisas registravo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio atstovas Artūras Žukauskas ir šio komiteto narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Klaipėdai minint krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-metį, mieste vyks tradiciniai ir specialūs renginiai. Sekmadienį Klaipėdoje vyks iškilmingas minėjimas prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“, parodų „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“ bei „Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923 m.“ atidarymas, bus aukojamos Šv. Mišios už Klaipėdos kraštą, vyks koncertai.

Įžymūs Vilniaus ir Kauno statiniai gali virsti oficialiais „Lego“ rinkiniais visame pasaulyje. Vienas vilnietis mokslininkas sukūrė namo kopiją ir siekia, kad „Lego“ imtųsi masiškai gaminti modernistinio stiliaus Kauno Iljinų namą. O penkiolikmetis moksleivis to paties siekia ir Vilniaus Gedimino pilies bokštui. Vilnietis biologijos mokslų daktaras Rokas Mikšiūnas iš kaladėlių pastatė prieš 90 metų Kaune pastatyto modernizmo stiliaus įžymaus Iljinų namo „Lego“ versiją.

Nors didžiulės infliacijos fone daugelis tikina „skaičiuojantys kiekvieną centą“, realybėje smulkių centų vis daugiau tautiečių norėtų atsikratyti. „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų sutiktų jau 6 iš 10-ies lietuvių, jų vis daugėja. Pasak Lietuvos banko, nukaldinti vieno ir dviejų centų monetas kainuoja brangiau nei jų pačių vertė, o žmonės centus tiesiog išbarsto – po trečdalį milijono kasmet, skaičiuojant eurais.

Pacientai nesiliauja piktintis, kad Lietuvoje sunku prieiti pas gydytojus, o ir patekus pas juos medicinos paslaugomis patenkinti ne visi. Negana to, vis pasitaiko atvejų, kai skubios pagalbos ieškoję ir iš ligoninės išleisti asmenys netrukus numirė namuose.

Nuo šių metų pradžios miestuose turėjo atsirasti mažos taršos zonos, kuriose būtų ribojamas taršių automobilių eismas. Visgi nei miestai spėjo nustatyti tokias zonas, nei ministerija pateikė rekomendacijas savivaldybėms. Dabar planuojama, kad tokios zonos atsiras nuo 2025 m., nors kai kuriuose miestuose automobilių eismas miestų centruose bus pradėtas riboti jau šią vasarą.

Tikėjimas – malonė ar pasirinkimas? Vilnietė papasakojo, kaip jai sekėsi atsisakyti tikėjimo, kelias nebuvo sunkus ir tolimas, tačiau ji išskyrė esmines problemas, su kuo galima susidurti apostazės metu. Moteris sako, kad dažniausiai tikybos atsisako užsienyje gyvenantys lietuviai, kurie nenori mokėti mokesčių bažnyčiai.

Karas Ukrainoje parodė, kad Rusija pirmiausia į fronto linijas yra linkusi mesti etninių mažumų atstovus. Tai sukėlė daug nerimo žmogaus teisių stebėtojams ir parodė tai, ką daugelis senokai žinojo, rasizmas Rusijoje gyvas. Visgi tyrimai rodo, kad pačioje Rusijoje rusų mažėja, ir gana ženkliai. Ar „rusų pasaulis“ nepasirodys mažesnis nei norėta? Klausia Jamestown Foundation analitikai.

Krašto apsaugos ministerija ieško birželį Vilniuje vyksiančio renginio, skirto NATO žinomumui visuomenėje stiprinti, organizatorių. Kaip nurodoma pirkimo techninėje specifikacijoje, renginys vyks birželio 17 dieną atviroje erdvėje prie Baltojo tilto, jame ministerija tikisi sulaukti ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių.  Pasak dokumento, renginio tikslas – informuoti Lietuvos visuomenę apie NATO vertę ir indėlį į šalies saugumą bei skatinti pasididžiavimą.

Buvę Lietuvos ambasadoriai teigia, kad nėra ženklų, kad šiemet Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos santykiai turėtų šiltėti, jie gali tik dar labiau blogėti. Anot jų, nors Vladimiras Putinas ir stengsis eiti į kontaktą su Vašingtonu, geriausiu atveju jis gali tikėtis tik išprovokuoto telefoninio skambučio. Visgi ekspertai įspėja, kad Jungtinėse Valstijose gali atsirasti prorusiškų veikėjų, kurie spaus Baltuosius rūmus eiti į dialogą su Kremliumi.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) netoli Kauno klinikų rengiasi statyti naują Odontologijos fakultetą. Kaip BNS atsiųstame komentare teigė LSMU Medicinos akademijos Odontologijos fakulteto dekanas Dainius Razukevičius, statant šį fakultetą „šalies ir užsienio studentams užsibrėžta sukurti pasaulinio lygmens odontologijos mokslo ir studijų sąlygas, kurios išliktų šiuolaikiškos dar 20–25 metus“.   Pasak universiteto, šiuo metu rengiami projektiniai pasiūlymai, o iki 2023 metų p...

Dėl dujotiekio sprogimo šalia Pasvalio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. O Ukrainoje rusų okupantai surengė naują raketų terorą – po smūgio Dnipre laiptinė sugriuvo, kaip kortų namelis. Vilniaus Paupio kieme griuvus sienai, evakuoti šalia gyvenantys žmonės. Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Kultūros paveldo departamentui paskelbus Vilniaus istorinio centro ir jo apsaugos zonos tvarkymo plano parengimo paslaugų pirkimą, įstaiga teigia, jog toks planas yra valstybės įsipareigojimas užtikrinti UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančiai vertybei tinkamą teisinę apsaugą. Anot departamento, Vilniaus senamiesčio tvarkymo planu bus nustatyti paveldosaugos reikalavimai ir teritorinės apsaugos priemonės visai Vilniaus senamiesčio ir jo apsaugos zonos teritorijai.

Atrankoje vadovauti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) dalyvauja dvi šio teismo teisėjos: Danguolė Bublienė ir Egidija Tamošiūnienė, informavo Nacionalinė teismų administracija. D. Bublienė jau daugiau nei metus yra LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, o teisme dirba nuo 2017 metų. Prieš tapdama teisėja D. Bublienė yra dirbusi advokate, Teisingumo ministerijoje, asistente Mykolo Romerio ir Vilniaus universitetuose.

Panevėžio apskrities policija po dujotiekio sprogimo Pasvalio rajone pradėjo ikiteisminį tyrimą aiškinantis, ar tinkamai buvo atliekami jo priežiūros ar remonto darbai. Kiek vėliau policija taip pat paviešino nuotrauką iš įvykio vietos. Policijos atstovai nuotrauka iš įvykio vietos, kur sprogo dujotiekis, paviešinio socialiniame tinkle. „Savaitės kadras – tarsi apanglėjusi širdis. Toks vaizdas, sprogus dujotiekiui Pasvalio rajone. Įvykis tiriamas“, – rašė policijos atstovai.

Nuo sausio – pokyčiai vykstantiems traukiniais. Ypač nuskriausti pasijuto mažesnių miestelių gyventojai. Mat susisiekimas traukiniais gerėja ir dažnėja tarp didmiesčių. O štai, pavyzdžiui, Šiaurės Lietuvoje nuo sausio nebeliko trumpųjų maršrutų. Vietoje to, miestus apjungia ilgasis maršrutas. Žmonės skundžiasi – esą vaikai turi važiuoti į mokyklą net valandą anksčiau, o suaugusieji iš darbo grįžta valanda vėliau, nes turi taikytis prie suretėjusių maršrutų.

Žurnalistei, knygų redaktorei Reginai Pupalaigytei šeštadienį Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus įteikta Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Kaip pranešė Lietuvos žurnalistų draugija, premija R. Pupalaigytei skirta už viso gyvenimo profesionalią žurnalistinę veiklą, ištikimybę savo profesijai, ilgametę veiklą draugijoje.

Jau kelis dešimtmečius naujagimiai pirmąją savo gyvenimo parą, jei neatsisako tėvai, yra skiepijami nuo virusinio hepatito B. Ilgą laiką tėvams kėlė kiek nerimo tokia skuba paskiepyti naujagimį. Specialistai sutinka, kad pasikeitus epidemiologinei situacijai ir proaktyviai testuojant nėščiąsias verta svarstyti šį skiepą nukelti vėlesniam laikui.  Užkrečiamųjų ligų specialistas prof.

Neringos savivaldybės vadovai, vietos bendruomenė, paveldosaugininkai prašo neskaidyti Nidos švyturio pastatų komplekso ir atsisakyti sumanymo parduoti dalį statinių. „Dabar yra laikas ir galimybės spręsti to komplekso likimą. Turime unikalią galimybę tą kompleksą išsaugoti. Praleidus šią galimybę, manau, kad tai bus praleista visiems laikams.

Lenkijoje, Suvalkuose, kur gyvena lietuvių tautinė bendruomenė, steigiama lietuviška mokykla. Jos steigėjas – Vyskupo Antano Baranausko fondas „Lietuvių namai“, prie mokyklos steigimo prisidėjo Vyriausybė, mokyklai nupirkusi pastatą Suvalkų centre. Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jolanta Malinauskaitė–Vektorienė LRT sakė, kad didinant galimybes švietimui lietuvių kalba, mokyklą teks „auginti nuo pat pradžių“, nuo pirmokų, ilgainiui tikimasi ją išplėsti ik aštuntos klasės.

Teismuose stringant naujai kelių rinkliavos mokesčio projektui, vadinamam e-tolling, susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad tokiu atveju reikėtų didinti vinječių kainas vilkikams, nes jos nesikeitė jau septynerius-aštuonerius metus ir neatitinka realijų. Pasak politiko, ministerija iš esmės jau atliko parengiamuosius darbus dėl vinječių įkainių. Kaip žinoma, paprastai jos įsigyjamos dienai, savaitei, mėnesiui ar metams, o įkainis priklauso ir nuo transporto priemonės kategorijos.

Policija tiria versiją, ar dujotiekio sprogimą Pasvalio rajone galėjo lemti sunkioji technika, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. „Pagrindinė versija, kad sprogimas įvyko dėl techninių priežasčių. Yra versija, kad kažkoks sunkiasvoris automobilis ten važinėjo ir jis bevažinėdamas pažeidė tą gruntą“, – BNS šeštadienį teigė jis.

Nuo Naujųjų dažnas pasižada, kad rūpinsis savo sveikata labiau negu praėjusiais metais. Tačiau ar išties visi žinome, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai profilaktiškai, dar nesijaučiant sergančiu? Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.

Ar jis bus, ar ne? Tokiu pat metu pernai toks klausimas skambėjo ne vieno lūpose. Putinas prie Ukrainos sienų buvo sutelkęs beveik du šimtus tūkstančių karių. JAV žvalgyba perspėjo, kad Rusija ruošiasi dideliam karui. Visi ženklai rodė užpuolimą, bet vienas dalykas trukdė: tai paprasčiausiai atrodė neįsivaizduojama. Karas Ukrainoje buvo pats netikėčiausias pernai kilęs konfliktas pasaulyje, bet jų buvo ir daugiau. Kai kurie seni, kiti – nauji, o dar kiti – bręstantys.

Tuštėja Lietuvos turgavietės. Išsigandę augančių pardavinėjamų produktų kainų, žmonės turgavietes pradeda aplenkti arba perka kur kas mažesniais kiekiais. Pavyzdžiui, nuo pernai metų pradžios dėžutė kiaušinių pabrango kone euru. Tačiau sveikatos specialistai sako, kad taupyti savo sveikatos sąskaita neapsimoka. Klaipėdos turgavietėje jau ne vieną dešimtmetį prekiaujanti Danutė nusiminusi. Sako, pastaraisiais mėnesiais visoje turgavietėje ženkliai sumažėjo klientų.

Naujųjų pradžioje savivaldybės apžvelgia praėjusius metus. Štai kai kurios iš jų netveria džiaugsmu: pernai padidėjo gimstamumas. O kur vaikų mažiau, ten padaugėjo santuokų, tad, tikėtina, kad ir naujų gyventojų bus daugiau. Kas turėjo įtakos gimstamumo padidėjimui – tiksliai niekas nežino. Kai kurių savivaldybių administracijos nėrėsi iš kailio, kad paskatintų gimdyti. Štai Marijampolėje net afrodiziakai buvo dalijami. Marijampolietis Karolis ant rankų laiko nė paros neturintį sūnelį Adomą.

Kultūros ministras Simonas Kairys šeštadienį lankosi Šveicarijoje, kur dalyvaus antrojoje Kultūros ministrų konferencijoje ir metiniame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime. Kultūros ministrai konferencijoje Davose aptars kokybiškos statybos, kultūros paveldo išsaugojimo, tvarumo temas, taip pat – ir pagalbą atstatant Ukrainą. Konferencijoje bus priimtas memorandumas dėl Davoso „Baukultur“ aljanso įkūrimo.

Per praėjusią parą nustatyti 225 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės, rodo šeštadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. Pirmą kartą užsikrėtė 145, antrą – 74, trečią – 6 žmonės. 14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų mažėjo ir siekia 146 atvejus. Tuo metu septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis padidėjo ir siekia 16 procentų. Pernai vasario pradžioje per parą buvo nustatoma daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.

Akies rainelė – unikali tarsi piršto antspaudas. O visas jos grožis atsiskleidžia fotografijose. Tokias nuotraukas darantys kauniečiai sako, kad Lietuvoje ši paslauga dar tik skinasi kelią, nors užsienyje populiari jau senokai. Kaunietis plaukų stilistas Karolis Murauskas dalyvauti fotosesijose pratęs, bet atvirauja, kad ši jį labai nustebinusi. Pasiūlymas – įamžinti akį.

Net pusė Lietuvos gyventojų nežino, ką darytų, jeigu kiltų ekstremali situacija, pavyzdžiui, karas, ar Astravo elektrinėje įvyktų nelaimė. Matydama tokias visuomenės apklausas, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pradeda informavimo kampaniją – kelis mėnesius visoje Lietuvoje žmonės bus raginami pasiruošti įvairioms ekstremalioms situacijoms. Kaip susikrauti išvykimo krepšį, ką jame turėti, kaip susidaryti veiksmų planą.

Nauji metai – nauji tautiečių kelionių planai. O kur atostogaus dar šią žiemą ar jau net vasarą, kai kurie lietuviai susiplanavo prieš pusę metų. Tačiau nespėjusiems susiplanuoti atostogų krypčių teks labiau patuštinti pinigines. Tiesa, kelionės šiais metais brangs maždaug penktadaliu. O mėgstamiausiomis tautiečių kryptimis išlieka Turkijos kurortai, Graikijos salos. Lietuviai pradeda domėtis ir Juodkalnija, keliauja ir į Aziją bei Afriką.

Širdį spaudžianti haskio gelbėjimo operacija Telšiuose. Praėjusią savaitę beglobių gyvūnų asociacija „Telšių uodegėlė“ sulaukė pranešimo dėl mieste besibastančio kraujuoto šuns. Į jį greitai sureagavo gyvūnų gelbėtojai ir puolė ieškoti gyvūno. Jį radę vos leisgyvį nuvyko pas šeimininkus, pasak asociacijos atstovų, šie abejingai pažvelgė į esamą situaciją. Šuo buvo kritinės būklės, todėl nebuvo kitos išeities, tik jį užmigdyti.

Ar Sausio 13-oji turėtų būti paskelbta nedarbo diena? Šis klausimas kelia diskusijas jau ne pirmus metus, tačiau Seimas projektą dėl papildomo šventinio laisvadienio vis atmeta. Tačiau kai kurie parlamentarai neatlyžta ir sako, kad klausimą kels iš naujo.  Kiti sako, kad šalyje šventinių nedarbo dienų ir taip per daug, tad laisvadienį Sausio 13-ąją reiktų skelbti vietoje kurios nors kitų šventinių dienų – gegužės pirmosios ar lapkričio antrosios.