Aktualijos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys „valstybės pamatų griovimu“ pavadino situaciją Naujosios Vilnios poliklinikoje, kur, įtariama, buvo klastojami įrašai apie skiepus nuo koronaviruso. „Tai yra dar vienas individualistinio, o ne holistinio mąstymo pavyzdys, tai yra egoizmas, zuikiavimas, bet kas blogiausia – tai yra parodymas, kokie mes esame neracionalūs“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. „Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė. Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra. „Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.

Šalyje fiksuojant virš tūkstančio koronaviruso protrūkių sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako atsargiai įžvelgiantis tam tikrų situacijos stabilizavimosi ženklų. Pasak ministro, šiuo metu situacija šalies ligoninėse yra svarbiausias rodiklis. A. Dulkio vertinimu, dabartinė padėtis reanimacijose yra sudėtinga, tačiau kol kas stabili.

Vertindamas tai, kad prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė jau kurį laiką nebesusitinka akis į akį aptarti valstybės reikalų, ekspremjeras Saulius Skvernelis teigia, kad tai nėra priimtina – prezidentas turi pakviesti premjerę pokalbiui. „Tai yra, vadinasi, santykių krizė tam tikra. Ir pas mus buvo, bet gal ne tokios ilgos. Mes kalbėjomės visą laiką. Tikrai nebuvo taip, kad nesikalbėtume. Dabar prisimenu tik tai, kas buvo labai gerai, užmiršti įtampas.

Prezidentas tikisi konstruktyvių, pozityvių vakcinacijos skatinimo ir pandemijos valdymo priemonių, nes kol kas jų iš esmės nematyti, sako Gitano Nausėdos prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Pandemija yra ženkliai sudėtingesnis dalykas negu tik testavimas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, vertindama prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti sprendimą dėl mokamų COVID-19 testų darbuotojams, teigia, kad tai yra sąmoningas prezidentūros sprendimas stabdyti skiepijimosi progresą. „Atrodo, kad prezidentūra nusprendė sąmoningai stabdyti skiepijimo progresą tam, kad nebūtų pasiektas ambicingas prezidento tikslas. Koks bus balsavimas, pamatysime Seimo salėje.

Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto. „Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.

Prezidentui vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą dėl mokamų koronaviruso testų įvedimo darbuotojams, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad finansuodami darbuotojų testus, mokesčių mokėtojai finansuotų baimę ir įgeidį. Ministro vertinimu, tai yra principinis klausimas, nes apmokėdami nesiskiepijančių darbuotojų testus tampame savotiškais jų įkaitais.

Praėjusią parą nustatyti 2994 nauji COVID-19 atvejai, mirė 26 žmonės, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. 21 mirusysis buvo neskiepytas arba paskiepytas nepilnai. Praėjusią parą 3226 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyta 10 tūkst. 675 žmonės. Ligoninėse šiuo metu gydomi 1984 COVID-19 sergantys žmonės, 155 iš jų – reanimacijoje. Šalyje praėjusią parą atlikta 10,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 11,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.

Per pastarąją parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 87 migrantų, bandžiusių patekti į šalį per sieną su Baltarusija. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių nebuvo, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Trečiadienį į Klaipėdos jūrų uostą iš Ispanijos Seutos uosto atplaukė krovininis laivas su Antigvos ir Barbudos vėliava.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad klausimas dėl apmokėjimo už testus yra susijęs ne su epidemiologija, o su efektyviu viešųjų finansų valdymu. Taip jis kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai vetavus Vyriausybės teiktą įstatymą, kuriuo buvo siūloma įvesti mokamus testus nepasiskiepijusiems darbuotojams. Pasak A. Dulkio, Vyriausybė siekia finansuoti efektyviausią priemonę virusui valdyti – skiepus.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų pataisų, pakeisiančių loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą. Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.

Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.

Visuomenės nuomonė dėl prezidento Gitano Nausėdos sugebėjimo atstovauti gyventojų poreikiams, panašu, ženkliai pakito. Sociologų ir politologų teigimu, reitingų lentelėje susiklostė nuo Rolando Pakso apkaltos laikų nematyta situacija, kai šalies vadovas populiarumu nusileidžia kitam politikui. Specialistai svarsto, kad tai susiję ne tik su dažnai aptarinėjamomis G. Nausėdos komunikacijos klaidomis.

Lietuvos pasieniečiai ne tik stabdo į Lietuvą iš Baltarusijos plūstančius nelegalus, bet ir gaudo kontrabandininkus. Į pareigūnus automobiliu rėžėsi trisdešimtmetis gyventojas iš Druskininkų savivaldybės gyventojas. Jis į savo automobilyje vežė daugiau nei 17 tūkstančių pakelių kontrabandinių cigarečių. Pareigūnai bėglį stabdė ginklu, iš viso paleisti 7 šūviai. Į pasieniečių visureigį Varėnos rajone įsirėžė „Audi Q5“, kurio vairuotojas nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti.

Išaiškinta dar viena nelegali šunų veisykla.  Šį kartą – Raseinių rajone. Iš šunis dauginusio ir pardavinėjusio vyriškio specialistai konfiskavo beveik pusšimtį mišrūnų. Gyvūnai atrodė itin baisiai – apleisti, aptekę blusomis, nuo jų sklido baisus dvokas, žiojėjo žaizdos. Aiškėja, kad nelegalia veikla vertėsi prieš ketverius metus dėl to paties įkliuvęs, bet nuo tarnybų pasprukęs buvęs klaipėdiškis policininkas.

Gitano Nausėdos patarėjams netikėtai pranešus, kad Raimundas Karoblis jau pakankamai „atšalo“ po ministro pareigų ir jau gali būti skiriamas į ambasadoriaus postą Europos Sąjungoje, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pareiškė, kad prezidentūra atskleidė tarnybinę paslaptį ir grasina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.

Siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, reikia klausyti sveikatos ekspertų, o ne politikuoti, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė. „Reikia labiau klausyti ekspertų.

Net 18 dienų ieškota keturmetė – pagaliau atsirado. Australijos pareigūnai mergaitę surado užrakintą vieno namo kambaryje. Policijos detektyvai jau sulaikė ir 36–erių vyrą, kuris, įtariama, mergaitę pagrobė iš stovyklavietės. Pareigūnai prie savęs glaudžia ketverių metų Cleo – mergaitę, kurios visa Australija ieškojo net 18 dienų. Pirmąją atostogų su šeima dieną mažametė mįslingai dingo iš stovyklavietės atokioje Vakarų Australijos pakrantėje.

Vyriausybė ir epidemiologai jau kalba apie patį juodžiausią scenarijų, kai ligoninėse ims trūkti lovų kovidiniams pacientams, o medikams teks rinktis, kieno gyvybę gelbėti ir kam suteikti šansą gyventi. Premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė pareiškė, kad nepasiskiepiję asmenys galėtų gydytis namuose, o sunkesniais atvejais tektų pacientus aprūpinti ir deguonies aparatais.

Aistras kursto Internete plintantis vaizdo įrašas iš Vilniaus ligoninės. Jame matyti, kaip slaugtoja ligos patale gulinčią moterį koneviekia ir reikalauja neišsišokinėti. Pacientų atstovai įraše matomus vaizdus vadina tiesiog katastrofa. Ligoninės vadovybė dėl išaiškėjusios situacijos apgailestauja, tačiau slaugytojos bausti neketina – žada medikams mokymus, kaip įveikti stresą ir grubų elgesį teisina nuovargiu.

Netikėtas radinys Alytaus miškelyje – lapkričio pradžioje jame vis dar mėlynuoja žibuoklės. Kitur pražydo svarainiai ir lubinai, ar kitos vasaros gėlės. Tiesa, nors žiedais pasidabinę augalai džiugina akis, gamtininkai rimtai perspėja ir ragina susimąstyti apie šiuos gamtoje vykstančius pokyčius, o sinoptikai praneša, kada ateis rimtesnis šaltukas.

Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus švenčia jubiliejinį devyniasdešimt penktąjį gimtadienį. Dvi kadencijas Lietuvai vadovavęs prezidentas neslepia – kažkada gimtadienius šventęs linksmai, ir didesniame žmonių būryje, dabar dėl koronaviruso grėsmės savo jubiliejų ketina paminėti tik artimiausiųjų rate. O štai pagrindinį sveikinimą – nuo žmonos Almos gavo anksti ryte. Staigmena jo laukė ir Prezidentūroje.

Pakaunės prekybos centre plėšikai naktį susprogdino bankomatą. Bet suveikus signalizacijai spruko. Policija sako, kad ilgapirščiai pridarė daug žalos, bet pinigų pasiimti nespėjo, o ir pasinaudoti jais dėl specialių apsaugos priemonių negalėtų. Beje, bankomatai šiame prekybos centre nukenčia ne pirmą kartą. Vaišvydavoje, prekybos centre, sienoje žioji skylė, o iš sienos išplėštas vienas iš dviejų buvusių bankomatų, suknežintas guli ant žemės.

Prezidentui Gitanui Nausėdai nusprendus vetuoti teisės aktą, kuris būtų įvedęs taisyklę darbuotojams iš savo kišenės mokėti už privalomus testus nuo COVID-19, ekspertai laikosi skirtingos nuomonės. Virusologas Saulius Čaplinskas teigia palaikantis prezidento sprendimą, nes norėdama, kad darbuotojai periodiškai testuotųsi valstybė turi užtikrinti testų prieinamumą – tai yra jie turi būti nemokami.

Valdančiųjų frakcijų atstovai sako, kad sieks atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams. Didžiausios parlamentinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS sakė, jog konservatoriai nekeis pozicijos dėl mokamų testų. „Mes liekam prie savo pozicijos, kurią Seimas priėmė balsuodamas prieš kelias savaites.

Socialinėje erdvėje paplito vaizdo įrašas, kuriame medicinos slaugytoja pakeltu tonu lovoje gulinčiai garbingo amžiaus moteriai siūlo pačiai susileisti vaistų. Toks medikės elgesys pribloškė net visko mačiusius. Vaizdo įrašą filmavo toje pačioje palatoje esantis asmuo. „Prašau nevistupalinti, džiaukis, kad pastatėme“, – girdima, kaip vaizdo įraše nepasitenkinimą lašinės paprašiusiai senolei išreiškia slaugytoja.

Socialdemokratai teigiamai vertina prezidento Gitano Nausėdos sprendimą vetuoti nedidele dauguma Seime priimtas pataisas, kuriomis nustatoma, kad už testus dėl COVID-19 darbuotojai mokėtų patys, rašoma pranešime spaudai. Parlamentarai, priklausantys opozicinei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai, šalies vadovo prašė vetuoti valdančiųjų sumanymą, argumentuodami, kad „testavimas yra pandemijos valdymo priemonė. Todėl apsunkinti testavimą – reiškia apsunkinti pandemijos valdymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį nusprendė vetuoti teisės aktą, kuris reikalauja, jog už privalomą testavimą susimokėtų patys darbuotojai arba jų darbdaviai, jeigu pastarieji sutinka apmokėti tokias išlaidas už darbuotojus. Kad darbuotojai neturėtų būti verčiami iš savo kišenės skirti pinigų privalomiems testams agitavo profesinės sąjungos ir Seimo opozicija.

Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 100 eurų išmoka senjorams pasiteisino. Nuo rugsėjo vidurio 75 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje buvo fiksuoti mažesni skiepijimo tempai, tačiau priėmus sprendimą dėl skatinamųjų išmokų, išaugo ir susidomėjimas skiepais. Ministerija pateikia pavyzdį, kad per pastarąją savaitę pirmą skiepą gavo 1,3 tūkst. senjorų, tai yra 30 proc. daugiau nei praėjusią savaitę.

Nors pastarosiomis dienomis naujų užsikrėtimų COVID-19 skaičiai neperkopė 3 tūkst., specialistai įspėja neapsigauti – tikrasis naujo šuolio mastas gali pasimatyti jau netrukus. Be kita ko, neatmetama, kad be griežtesnių ribojimų greičiausiai išsisukti nepavyks. Nors pandemijos pagreitis, dar prieš ilgąjį savaitgalį buvęs vienaženklis, deja, vėl tapo dviženklis, savaitinė naujų atvejų dinamika atskirose savivaldybėse teikia vilčių – šiuo metu didesnėje šalies dalyje pandemija slopsta.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje minimos Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamos grėsmės. Prieš tai ją svarstė Valstybės gynimo taryba, o galutinai priims Seimas. „Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų.

Vyriausybė iš esmės pritarė Seime šiuo metu svarstomiems pasiūlymams dėl prekybos alkoholiu švelninimo, tačiau pateikė ir savo pasiūlymų. Vyriausybė siūlo dar švelninti prekybą alkoholiu, leidžiant jį parduoti asmenims nuo 18 metų amžiaus, neatsižvelgiant į alkoholio stiprumą. Trečiadienio posėdyje ministrų kabinetas iš esmės pritarė dalies valdančiųjų inicijuotiems Alkoholio kontrolės ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektams, kurie šiuo metu svarstomi Seime.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Nors paskutiniąją spalio savaitę, kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologinių tyrimų metu surinkti duomenys, koronavirusinės infekcijos (COVID-19 ligos) protrūkių kreivės kilimas buvo nuosaikus ir siekė mažiau nei 10 proc., tačiau bendras aktyvių protrūkių skaičius perkopė tūkstantį. Nepalankios tendencijos protrūkių žemėlapyje stebimos jau 15 savaičių iš eilės.

Šalyje siaučiant pandemijai, atsiranda asmenų, norinčių „apeiti“ sistemą. Įtariama, kad vienoje Vilniaus poliklinikoje už kyšius buvo klastojami įrašai, esą asmuo pasiskiepijo nuo COVID-19 ligos.

Galiojantis teisinis reglamentavimas kai kuriais atvejais nepagrįstai leidžia aptverti dideles miškų teritorijas, varžo gyventojų teises lankytis miškuose, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tai STT trečiadienį konstatavo antikorupciniu požiūriu įvertinusi teisės aktus, kuriais vadovaujantis miško žemėje įrengiami aptvarai laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje ir ribojama asmenų teisė lankytis miškuose.

Kalbos specialistai pataria: veiksmažodžio „parduoti“ sangrąžinė forma nevartotina neveikiamosios rūšies reikšme, jeigu veiksmas negali vykti savaime, todėl nesakykime, kad namas, butas ar kas nors kitas parsiduoda pats. Kiekvieną trečiadienį Valstybinė kalbos inspekcija teikia taisytinus pavyzdžius iš interneto svetainių.

Svarstoma atsisakyti mokyklose daugumos mokomų dalykų skirstymo į A ir  B lygį, taip pat numatyti, jog 4-ųjų ir 8-ųjų klasių moksleivių vertinimai būtų privalomi, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „(Svarstoma – BNS), kad nacionaliniai pasiekimų vertinimai, kurie vyksta ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, taptų privalomais, kad būtų vertinami rezultatai, bet ne tik tam, kad tiesiog – šiandien jie yra neprivalomi, labai didelės išlaidos galbūt nėra daromos.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis nederino savo pareiškimų dėl kreipimosi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl ambasadoriaus prie ES skyrimo tvarkos, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Tačiau ministras teigia, jog partijos kolega turi teisę į saviraišką. „Ne, ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia neskirstantis pacientų į skiepytus ir neskiepytus, o ambulatorinis gydymas turėtų būti taikomas visais atvejais, kai tai tik įmanoma. Mažėjant COVID-19 pacientams skirtų reanimacijos lovų skaičiui, premjerės Ingridos Šimonytės patarėjos Živilės Gudlevičienės nuomone, ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikisi, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtas pataisas dėl mokamų koronaviruso testų darbuotojams. „Tikimės, kad nevetuos. Neburkime, man atrodo, sulaukime prezidento sprendimo ir tada bus aišku (...), tada judėsime į priekį“, – žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys.

Neįmanoma vieningai apibrėžti tokio reiškinio, kaip „sovietmečio mokykla“. Nes Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje mokyklų buvo daug ir visos jos, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, buvo skirtingos. Tačiau jose reiškėsi ir kai kurie bendri dalykai, tai – ideologija persmelktas mokymas, prievolė moksleiviams tapti spaliukais ar komjaunuoliais, taip pat – sistemos ašimi tapę mokytojai, kurių vieni savo mokinius bandė apsaugoti nuo sovietinės ideologijos, o kiti į ją stūmė.

95-ąjį jubiliejų minintis Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį susitiko su Gitanu Nausėda. Prezidentūroje V. Adamkus pasiteiravo G. Nausėdos dėl konferencijos apie klimato kaitą, kurioje G. Nausėda dalyvavo. Pasak V. Adamkaus, G. Nausėdos pateiktas atsakymas leido suprasti, kad kol kas pagerėjimo klimato kaitos klausimu nematyti. Trečiadienį V. Adamkus lankėsi Prezidentūroje. Čia susitiko su Gitanu Nausėda, o po susitikimo teikė savo komentarą žiniasklaidai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys konstatuoja, kad pandemijos pikas, panašu, dar nėra pasiektas. Tačiau, nepaisant to, esama gerų stabilizacijos ženklų. Paklaustas, kada bus pasiektas pandemijos pikas, ministras teigė nenorintis nieko prognozuoti. Tačiau neslėpė, kad jis greičiausiai dar nėra pasiektas. „Nors Vakarų Lietuvoje, Klaipėdos regione tam tikrų stabilizavimosi požymių yra.

Teismui trečiadienį perduota šį pavasarį sostinės Antakalnio mikrorajone dviračiu važiavusią Iną Mariją Bartaitę avarijoje pražudžiusio Mindaugo Daukšio byla. „Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje 36 metų sostinės gyventojas kaltinamas neblaivus sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus“, – rašoma pranešime.

Europos Parlamento (EP) delegacijoje Taivane – ir du Lietuvos atstovai: Andrius Kubilius ir Petras Auštrevičius, BNS trečiadienį informavo šios institucijos biuras Lietuvoje. „Delegacijoje yra du lietuviai – A. Kubilius ir P. Auštrevičius“, – teigė EP biuro atstovas Dovaidas Pabiržis. Nepaisant Kinijos perspėjimų, septynių europarlamentarų delegacija trečiadienį atvyko į Taivaną, blokui stengiantis užmegzti geresnius ryšius su šia sala.

Ilgasis savaitgalis nepraėjo be netekčių – Statistikos departamentas kasdien pranešė apie dešimtis mirčių nuo COVID-19. Viena iš mirusiųjų vakar – virš 30-ies metų plungiškė, kuri, kaip pasakoja medikai, į ligoninę jau pateko itin sudėtingos būklės. Kaip rodo atvirieji Statistikos departamento duomenys, lapkričio 2 d. nuo COVID-19 mirė 30–39 m. amžiaus grupei priklausiusi moteris. Ji buvo Plungės rajono savivaldybės gyventoja.

Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės. Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.