Aktualijos

Nors svirpliai ir iš jų pagaminti produktai Lietuvoje pardavinėjami jau keli metai, Europos Sąjungos dokumentai, leidžiantys į rinką naują tiekėją iš Vietnamo, sukėlė tikrą šaršalą socialinėje erdvėje. Plinta sąmokslo teorijos, kad svirplius dabar dės visur ir taip nuodys žmones. Tokie mitai juokina ir verslininkus, ir mokslininkus. Jie sako, kad svirplių naudojimas griežtai reglamentuotas, o dėti jų visur – tiesiog būtų per brangu.

Lygiai 32-eji metai praėjo nuo nakties, kai rusų kariai tankais traiškė beginklius lietuvius prie Seimo rūmų ir Televizijos bokšto. Įvykių liudininkai iki šiol prisiminimus pasakoja drebančiu balsu ir su ašaromis akyse. Ypač visus jaudina, kaip brutaliai istorija pasikartojo Ukrainoje. Šiųmetė Laisvės premija irgi keliauja į Ukrainą – jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Nuotoliu į iškilmių dalyvius Seime kreipęsis Zelenskis dėkojo Lietuvai už tai, kad laisvės ji neišdavė nė minutės.

Pasvalio rajone sprogo ir užsidegė dujotiekis, einantis į Latviją. Įvykio vietoje dirba gausios gelbėtojų pajėgos, sprogimo ir gaisro priežastys kol kas nežinomos. Prie Valakėlių ir Vienkiemių kaimų sprogo dujotiekis. Į orą pakilo kone penkiasdešimties metrų ugnies stulpas. Į gaisravietę atsiųstos gausios ugniagesių pajėgos, budi policija, eismas netoli sprogimo vietos užtvertas.

Lietuviai vėl pradeda masiškai keliauti į užsienį. Kas penktas dar šią žiemą planuoja išvykti į užsienį, o dar daugiau planuoja savo atostogas pavasarį arba vasarą. Kelionių organizatoriai teigia, kad lietuvių susidomėjimas kelionėmis, nors dar nepasiekė ikipandeminio lygio, tačiau smarkiai auga. Negąsdina atostogas planuojančiųjų net kartu su infliacija kylančios kelionių kainos. „If draudimo“ apklausos duomenimis, žiemos atostogas užsienyje planuoja kas penktas lietuvis.

Lietuvos Raudonasis Kryžius feisbuke pasidalijo globojamos 78-erių Angelės iš Vilniaus prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-ąją. Senjorė sako, kad lemtingąją naktį buvo sunku blaiviai mąstyti, todėl būtų galėjusi ryžtis bet kam. „78 metų Angelė iš Fabijoniškių savanorei pasakojo, kad sausio 13-ąją su dvejomis dukromis leido prie seimo. „Tą dieną buvo apėmęs begalinis nerimas, buvo sunku net mąstyti. llgai prisiminsiu tą vienybę, kuri tvyrojo ore.

Pagalbos tarnybos su nerimu laukė šios dienos, mat šiandien kaip niekad daug sutapimų, Facebooke rašo Bendrasis pagalbos centras. „Kalendorius liudija, kad šiandien – išties ypatinga diena. Penktadienis, trylikta...  Bet Bendrojo pagalbos centro darbuotojai žino, kad ypač sudėtingos būna dienos, kai sutampa 3P: penktadienis, pilnatis ir pašalpos“, – teigiama įraše. Vis dėlto Bendrojo pagalbos centro personalas nestokoja humoro jausmo.

Raseinių rajone Kūčių naktį namuose sumuštos dvejų metų mergytės sveikata po truputį taisosi. Kauno klinikos portalui tv3.lt patvirtino, kad mažametė mergaitė perkelta iš Intesyvios terapijos skyriaus. Šaltinių duomenimis, mergaitė atsibudo, bet sumušimas paliko žymę visam gyvenimui – atsisakė vienas inkstas.  „Mergaitė perkeltą į kitą skyrių“, – pažymėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vyriausioji specialistė Jovita Gudelevičiūtė.

Naujienų portalo JP žiniomis, Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikoje gydomas asmuo, užsikrėtęs maliarija. Šia ligas panevėžietis vyras susirgo grįžęs iš Zanzibaro – pusiau autonominio Tanzanijos administracinio vieneto. Nei paneigė, nei patvirtino Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas naujienų portalui JP nepatvirtino, kad Infekcinių ligų klinikoje gydomas panevėžietis, užsikrėtęs maliarija. „Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti.

Šiandien, viename iš Laisvės gynėjų dienai skirtame renginių, kuris vyko Panevėžyje esančiame Sausio 13-osios skvere, kilo konfliktas tarp vaikų ir prieštaringai vertinamų panevėžiečių, vadinamų „maršistų“. Vienos Panevėžio mokyklos moksleiviai, minėdami Laisvės gynėjų dieną, tradiciškai Sausio 13-osios skverą papuošė neužmirštuolių gėlių žiedais. Toks mažųjų panevėžiečių elgesys papiktino kaip tik tuo metu Sausio 13-osios skvere buvusia grupelę žmonių.

Europos Parlamento (EP) narių Rasos Juknevičienės ir Andriaus Kubiliaus savaitės apžvalgoje – dėmesys Sausio 13-ajai, visai Lietuvai ir abiem parlamentarams reikšmingai dienai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Aš drįsiu pasveikinti mūsų klausytojus su šia diena, kuri vis labiau tampa Pergalės diena, suvokiama kaip Pergalės diena.

Vis dažniau užfiksuojami vadinamosios „fluronos“, tai yra susirgimo gripu ir COVID-19 infekcija vienu metu, atvejai. Štai Rumunija ką tik paskelbė ir apie pirmąsias mirtis susirgus tokiu infekcijų deriniu. Medikai įspėja, kad nors tokie „fluronos“ atvejai nedažni, kai kam tai gali būti itin pavojinga.

Nors vis labiau skubančiame pasaulyje dažnai kartojame frazę, kad laikas – pinigai ir stengiamės viską atlikti kuo greičiau, norint sutaupyti kartais labai pravartu stabtelti ir skirti laiko planavimui.

Nuo 2010-ųjų nebeveikianti ir uždaroma Ignalinos atominė elektrinė (IAE) sutvarkė visas jos naudotas ar nepanaudotas branduolines medžiagas, penktadienį pranešė IAE. Gruodžio pabaigoje iš reaktorių blokų į naująją laikiną panaudoto branduolinio kuro saugyklą buvo išvežtos paskutinės nepanaudotos kuro rinklės. Jos bus saugomos specialiuose 10,4 metro ilgio ir 0,67 metro skersmens metalo konteineriuose, kurių kiekvieno svoris su kuru sieks apie 4 tonas. Iš viso yra aštuoni tokie konteineriai.

Sausio 13-osios įvykius prisimename ne tik su skausmu, bet ir su pagarba už mūsų laisvę kovojusiems ir po tanku žuvusiems didvyriams. Šiais metais Sausio 13-ąją prisimename ne tik mes, bet ir šiuo metu už laisvę kovojantys ukrainiečiai. Su „1K“ paramos fondu Ukrainos kariai – 40 Vytauto Didžiojo artilerijos brigada – pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jie sveikina Lietuvą su Sausio 13-ąja.

Lietuvos stačiatikiai penktadienį visose šventovėse surengė pamaldas už Sausio 13-osios aukas, taip pat melstasi už „Lietuvą, jos liaudį, valdžią ir kariuomenę“, pranešė Lietuvos stačiatikių bažnyčia. Pasak pranešimo, Laisvės gynėjų atminimo dieną pagerbiant tragiškai žuvusius 1991 metų sausio 13 dienos įvykiuose Vilniuje, Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus meldėsi Šv. Marijos Magdalietės moterų vienuolyno šventovėje, kartu tarnavo šios vienuolyno šventovės klero nariai.

Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus komandą nuo penktadienio palieka jo atstovas spaudai Egidijus Jurgelionis. Jį šiose pareigose pakeis Dovilė Sandaraitė, anksčiau dirbusi Europos bioindustrijų asociacijos atstove. Daugiau kaip penkerius metus V. Sinkevičiaus komandoje dirbęs E. Jurgelionis pranešė sprendimą priėmęs, nes jaučiasi „pavargęs nuo politikos“, pasiilgęs Lietuvos bei norįs daugiau laiko skirti šeimai.

Sausio 13-ąją minime Laisvės gynėjų dieną. Kaip ją prisimena kruvinų įvykių liudininkai? Ar praėjus 32 metams lietuviai vėl galėtų taip susivienyti? Kokias paraleles galima vesti tarp Lietuvos laisvės gynėjų ir šiuo metu už savo šalį kariaujančių ukrainiečių? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja parlamento gynėjas, buvęs kariuomenės vadas, Seimo narys Arvydas Pocius ir Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad viešų nuomonių išsiskyrimų, ypač tarp skirtingų valdžios institucijų, dėl vokiečių įsipareigojimo dislokuoti Lietuvoje brigadą neturėtų būti. „Nuo pat viešos diskusijos pradžios laikiausi pozicijos, kad tokios diskusijos, ypač tarp skirtingų valdžios šakų, turėtų vykti visgi prie bendro stalo ir ne viešumoje“, – penktadienį žurnalistams Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mūsų kova už laisvę dar nesibaigė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, „nuožmus mūsų laisvės priešas ir toliau bando atgauti prarastą galybę“. Apie tai G. Nausėda kalbėjo skaitydamas kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos laisvės gynimo metinėms paminėti. „Geriausias asmens, bendruomenės ar tautos savybes atskleidžia jiems tenkantys išbandymai.

Besitęsiantis karas Ukrainoje yra ir NATO šalių neveiksnumo kaltė, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuo pat karo pradžios sakiau, kad mes negalime stebėti ir likti nuošaliai ir leisti tokiai brutaliai valstybei mindyti, trypti, žudyti savo kaimynes. Tai visų mūsų didele dalimi kaltė, kad tai vyksta dabar ir kad mes, NATO valstybės, taip lėtai ir taip nepakankamai padedame kovoje už tą laisvę ir už gyvybę Ukrainoje“, – žurnalistams Seime penktadienį sakė D. Grybauskaitė.

Vilniaus Katedros aikštėje penktadienį vykęs menininkės Rūtos Liutkutės performansas „Nepamirškite karo” su atsigabentu šarvuočiu buvo nutrauktas įsikišus sostinės savivaldybės pareigūnams. Pasak savivaldybės atstovo Gabrielius Grubinsko, renginys nutrauktas ir šarvuotis buvo nutemptas, nes menininkė neturėjo išduoto leidimo, nesuderino performanso detalių. „Nesuderintas renginys vyksta”, – BNS teigė jis.

Kova, kuri vyko nuo Antrojo pasaulinio karo nebuvo bevaisė – partizanų ryžtas ir tikslas atkurti demokratinę Lietuvą buvo įkvėpimo šaltinis piliečiams tolimesnėje antisovietinėje rezistencijoje, Seime penktadienį pareiškė kariūnas Jurgis Bekampis. „Juozas Streikas-Stumbras savo baigiamojoje kalboje Troikos teisme aiškiai pasakė, kad „Lietuva bus laisva. Mūsų aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant Lietuvos namų sienų.

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Sausio 13-ąją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Lietuvą. Anot jo, 2023-ieji „yra lemiami“ – Rusija turi būti nugalėta Ukrainos žemėse. „Agresorius turi būti nugalėtas būtent Ukrainos žemėje, kad nereikėtų kariauti kitų Europos tautų žemėse. [Reikia] kad Rusija negautų pertraukos, nespėtų prisitaikyti ir nesugebėtų atgauti jėgų. Šie metai yra lemiami“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl pradėtų statybos darbų sostinės Žvėryno rajone, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, rašoma pranešime spaudai.

Profesoriaus Vytauto Landsbergio sūnus rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis su naujienų portalu tv3.lt dalinasi išskirtiniu 1991-ųjų metų Sausio 13-osios ministrų ir V. Landsbergio pokalbiu apie tos nakties ir to laikotarpio įvykius. Pokalbis vyksta 1993 metais, kalbasi ministrai  R. Sikorskis, V. Antanaitis, A. Nasvytis ir buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V. Landsbergis. Pokalbį išrašė profesoriaus sūnus V. V. Landsbergis.

Laisvės premijos laureatas, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Lietuvą. Jis akcentavo, kad Lietuva nė vieną minutę neišdavė laisvės ir tai yra geriausia duoklė žuvusiems per Sausio 13-ąją. „Mieli Lietuvos žmonės, džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir noriu iškart padėkoti jums už tai, kad jūs neišdavėte nė vieną minutę laisvės –ir ne tik per 323 žiaurias Rusijos karo dienas. Nuolat jaučiame jūsų palaikymą.

Seimo Laisvės premijos komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, kad Vakarai turi atsiprašyti Ukrainos už tai, kai abejojo jos valstybės tikrumu ir tvirtumu. „Už tokius klystkelius mes šiandien turime atsiprašyti ukrainiečių, todėl viena pirmųjų noriu tarti – atleiskite“, – per Laisvės premijos įteikimo ceremoniją Seime penktadienį sakė P. Kuzmickienė.

Seime Laisvės premija įteikta Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. Anksčiau už šį sprendimą antradienį balsavo 113 Seimo narių, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. V. Zelenskį Laisvės premijos laureatu išrinkusios komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės teigimu, šiuo metu Ukrainoje vykstanti kova už laisvę kuria pasaulio istoriją, o V. Zelenskis yra prisiėmęs sunkią šios kovos lyderystės naštą.

Sausio 13-osios įvykių liudininkas gydytojas Ričardas Daunoravičius sako, kad Lietuva prieš daugiau kaip 30 metų sovietų tankams žlegant Vilniaus gatvėmis pasaulio šalių su keliomis išimtimis buvo palikta likimo valiai. Pasak jo, po kelių dešimtmečių imperinei Rusijai sukėlus beprasmį ir žiaurų karą Ukrainoje visi civilizuoto pasaulio žmonės šiandien tarsi Baltijos kelyje vėl sukibę rankomis stovi prieš griūvančios imperijos tankus – tik šįkart Ukraina nėra viena.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje rodo, kad Lietuva nuolat privalo būti pasiruošusi karui, sako parlamentaras, konservatorius, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius. „Vykstančio Ukrainos karo kontekste kalbėdami apie Lietuvos saugumą, visų pirma, turime kalbėtis, kaip mes ginsimės, ar kiekvienas žinome savo pareigas, kas ką darys, jeigu prireiks ginti Lietuvą nuo agresoriaus.

Elektros kainos biržoje toliau ritasi žemyn. Į tai jau priversti reaguoti ir elektros pardavėjai – po truputį mažina tarifus. Tačiau gyventojai persirašinėti elektros sutarčių nedrįsta. Štai ir kai kurie ekonomistai dar pataria luktelėti ir stebėti, kuria linkme judės kainos, mat jos gali dar labiau nukristi. O energetikos reguliuotojas primena, kad nepatikusį elektros tiekėją galima pasikeisti kas dvi savaites.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 11 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas Trakų rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo kirsti saugotinus medžius ir krūmus Lukos, Galvės ežerų pakrantėse, Karvinės ir Bažnytėlės salose, Vytauto ir Karaimų gatvėse, teisėtumas.

Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pasidalijo neeiline gelbėjimo istorija. Gelbėtojams teko sumaniu būdu vaduoti į didžiulę veržlę įstrigusį vaiko pirštą. Istorija ir gelbėjimo vaizdo įrašu tarnyba pasidalijo „Facebook“ puslapyje. „Neseniai į Elektrėnų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą atvyko vaikas su mama. Ant vaiko piršto buvo užmauta metalo veržlė, kurios niekaip jie negalėjo nuimti.

Kauno savivaldybė lauk meta neįgaliuosius, kurie pluša įmonėje Aleksote. Prieš 15 metų apleistas patalpas gavusi įmonė, suradusi paramą, jas sutvarkė, įdarbino žmones su negalia ir visada buvo laikoma pavyzdžiu. O dėl patalpų sudarė panaudos sutartį. Tačiau valdžios pasikeitė ir dabartinė ėmė judinti įmonę iš patalpų, nors sutartis vis dar galioja. Galiausiai nusprendė pastatą tiesiog parduoti. Neva iš šio statinio miestui pelno nėra, o pinigų kitiems projektams trūksta.

Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Ta proga Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyksta Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių įmonėms vis dar prekiaujant su Rusija, Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, jog verslas turi suprasti, kad Lietuva su Rusija gerų ekonominių santykių neturės dar dešimtmečius.     „Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius.

Prieš viešai paskelbiant siūlymus dėl šaukimo į kariuomenę tvarkos keitimo reikėjo bent pradėti diskusijas su nacionalinį susitarimą dėl gynybos pasirašiusiomis partijomis, sako opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.

Skausmą dėl žuvusiųjų per Sausio 13-ąją palengvina suvokimas, jog jų auka nebuvo veltui, sako prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį Antakalnio gimnazijoje prisijungęs prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Jis uždegė žvakes šalia koplytstulpio. „Gedulo gaidelė visada bus, nes visada bus žmonės, kurie neteko savo artimųjų ir jiems tai yra vis tiek skausmo diena taip pat, – mokyklos bendruomenei sakė prezidentas.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia minėti Laisvės gynėjų dieną – vieną svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kuri kalba apie mūsų valstybės, mūsų tautos valstybingumo gynybą, rašoma Seimo pranešime spaudai. Prisiminti tą lemtingą 1991 m. sausio 13-ąją, kai sovietų ginkluotoms pajėgoms šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą, Lietuvos televizijos ir radijo būstinę žuvo keturiolika ir buvo sužeista daugiau kaip pusė tūkstančio beginklių civilių gyventojų.

Neatitolome nuo idealų, kuriais Sausio 13-ąją tikėjo Laisvės gynėjai, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Penktadienį ji dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose renginiuose – Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje Seime, Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje, o taip pat žuvusiųjų pagerbime sostinės Antakalnio kapinėse.

Visi Lietuvoje pripažįsta, kad šalies infrastruktūra dabar būtų nepajėgi priimti visos brigados, sako Vokietijos ambasadorius šalyje Matthias Sonnas, todėl, pasak jo, pajėgų rotavimas yra geriausia, ką jo šalis šiuo metu gali padaryti. „Mes neprieštaraujame, kad Lietuvos atveju žengiame kiek greičiau nei likusiame Rytų flange. Bet turime turėti omeny, kad NATO Baltijos šalys yra viena ginama vietovė. Nėra atskirai Lietuvos, tada kitos šalies, dar kitos šalies.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį Vilniuje su „Lietuvos geležinkelių“ ir europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą koordinuojančios bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ atstovais aptars projekto eigą. „Ministras kviečia pristatyti europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo pažangą, taip pat artimiausius su projektu susijusius darbus“, – BNS sakė ministro patarėja Gabrielė Vasiliauskaitė.

Teisėjų garbės teismas penktadienį nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui Arūnui Kaminskui iškeltą drausmės bylą. Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija bylą iškėlė konstatavusi, jog nustatytas teisėjo elgesys nėra suderinamas su geru teisėjo vardu – teisėsauga surinko duomenų apie galimą neformalų A. Kaminsko bendravimą su advokatu apie poveikio kitiems teisėjams darymą ir atlygį už tai. A. Kaminskas buvo vienas iš korupcijos teisinėje sistemoje bylos įtariamųjų.

Lietuvoje penktadienį minia Laisvės gynėjų diena, bus pagerbtas Sausio 13-osios aukų atminimas. Minėjimas tradiciškai prasidės pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, languose dešimčiai minučių uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Prie pilietinės iniciatyvos prisijungti kviečia prezidentas Gitanas Nausėda, jis žvakutes uždegs ir pilietiškumo pamokoje dalyvaus Vilniaus Antakalnio gimnazijoje.

Per tūkstantį žmonių ketvirtadienio vakarą susirinko prie Seimo, kur suliepsnojo atminimo laužai, skirti pagerbti Sausio 13-osios aukoms. Laužai uždegti ir prie Vilniaus televizijos bokšto bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato. „Kai ta diena – mes niekada nepraleidžiame. Nebent kas nors atsitinka su sveikata. Ir vaikai ateis, laukiame, susitiksime, anūkai“, – BNS sakė prie Seimo rūmų atėjusi 82-ejų pensininkė Ona Bučiūnienė.

Dalyvaudami Antakalnio kapinių Menininkų kalnelio platinimo darbuose, archeologai aptiko beveik šimto žmonių palaikus. 64 atidavė tirti antropoplogams. Dviejų žmonių kūnai mokslininkams užminė net ne vieną mįslę. Svarstoma, ar du kūnai gali būti Lietuvos partizanų kūnai, ar kitos KGB režimo aukos? Mokslininkai atsakys atlikę išsamesnius tyrimus. O štai platinti Menininkų kalnelio teritoriją Vilniaus savivaldybė nutarė pritrūkusi vietų laidoti.

Sankcijos nėra veiksmingiausia priemonė pakeisti Rusijos visuomenės požiūrį į agresiją Ukrainoje, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, sankcijos kol kas nepasiekė norimo rezultato, o svarbiausios Rusijos agresiją galinčios stabdyti priemonės šiuo metu yra karinė ir politinė parama Ukrainai.

Ukrainos kare atėjo lemiamas metas, rusai jau kitą mėnesį bandys surengti didelį puolimą – tokią informaciją iš prezidento Zelenskio vakar išgirdo su juo susitikęs Gitanas Nausėda. Anot jo, Vakarams būtina siųsti kuo daugiau tankų ir pėstininkų kovos mašinų. Lietuva, anot prezidento, šiemet Ukrainai paramos suteiks už 40 milijonų eurų.