Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės skulptūra
Vietoj karališkų portretų – dvi aukso spalvos Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės kaukolės. Tokia skulptūra iškilo Vilniuje, simbolizuojanti vieną garsiausių Lietuvos meilės istorijų. Skulptūros autorius sako taip norėjęs priminti, kad žmogus laikinas, o jo istorija gali išlikti šimtmečius.
Beveik dviejų metrų aukščio skulptūrinė kompozicija sukurta iš granito ir auksuotos bronzos, kaukolės, padėtos ant pagalvės ir padengtos 24 karatų aukso lapeliais. Skulptorius Gediminas Piekuras bronzines kaukoles kūrė dvejus metus. O kompozicijos įgyvendinimas kainavo 60 tūkstančių eurų.
„Ką atrinkti sprendė 12 žmonių ir net penki iš jų, galima sakyti pusė, pirmuosius balsus atidavė Gedimino Piekuro skulptūrai“, – sako Vrublevskių bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas.
„Šitas kūrinys asocijuojasi su Barboros Radvilaitės palaikų atradimu. Žinoma, kad po 1931 metų potvynių Katedros sienas ir pamatus reikėjo tvirtinti, ir pradėjus kasinėti Katedrą atsivėrė Valdovų palaidojimai“, – pasakoja menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė.
Neatsitiktinė ir Vrublevskių bibliotekos vieta, kurioje iškilo skulptūra. XVI amžiuje čia pat stovėjo Radvilų rūmai, o netoliese rezidavo Žygimantas Augustas. Būtent su šia Vilniaus dalimi siejama ir jųdviejų meilės istorija.
„Pasak vienos legendos, maždaug šitoje vietoje, į rūmų teritorijos kitapus gatvės, į šią Vilnelės pusę, karalius Žygimantas Augustas liepė pastatyti tiltelį, kad galėtų su savo mylimąja susitikti“, – pasakoja Sigitas Narbutas.
Vilniečių nuomonės išsiskyrė
Vieni kalbinti vilniečiai iškilusia skulptūra džiaugiasi.
„Ne tik žmogus – visi gyviai turi kaukoles, stuburus, smegenis, turi plaukus ir tegul būna.“
„Radvilų paveldas toks yra nykstantis, tai kaukolės tą ir demonstruoja, sakyčiau taip.“
Tačiau kiti kritikuoja – be papildomo paaiškinimo Lietuvos kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istoriją čia įžvelgti jiems sunku.
„Pirma mintis – panaši kaip Meksikoje, labai populiarios kaukolės. <...> Aš būčiau linkusi į klasikinį atvaizdavimą, kad nereikėtų spėlioti ir būtų šiek tiek akivaizdžiau, kas būtų įamžinta.“
„– Auksas, mirtis. – O tau? – Nežinau, man trupučiuką žiauriai atrodo, bet galima pamąstyti giliau. – Čia Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė. Ar jums kiltų tokia pirma mintis pamačius? – Visai ne.“
„– Kaip jums šita skulptūra? – Nu, nekaip. – Kodėl? – Nu nežinau…“
Skulptūrą kritikuoja ir istorikai
Kritikos skulptūrai negaili ir istorikai. Jų teigimu, toks įamžinimas pernelyg neperteikia ir nutolsta nuo istorijos.
„Elgiamės kaip teroristai. Drįstu spėti, kad Žygimantas Augustas ir Barbora tokį paminklinį kūrinį būtų palaikę paskviliu“, – kritikuoja istorikas Aivas Ragauskas.
„Mane nustebino, kad beveik visi neigiami atsiliepimai buvo pagrįsti kokiomis nors emocijomis, ne argumentais, tai su tokiais atsiliepimais labai sunku bendrauti“, – sako Vrubleskių bibliotekos direktorius S. Narbutas.
„Mes turbūt skirtingai įsivaizduojame, ką reiškia meilė ir kokia ta istorija turėtų būti. Aš manau, kad tas estetinis pavidalas neatliepia tikrosios tos istorijos“, – nuomonę grindžia istorikas Algis Bitautas.
Istoriko Algio Bitauto teigimu, mirties simbolika šioje skulptūroje nėra atsitiktinė, mat Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilę lydėjo pasipriešinimas bei netektys.
„Toms vedyboms labai priešinosi Žygimanto Augusto motina – karalienė Bona Sforca, vėlgi, kadangi buvo vienoje valstybėje su Lenkija – ir lenkų didikams, ir ponams nepatiko“, – pasakoja istorikas.
Nepaisant kilusių diskusijų, skulptūra lieka savo vietoje. O daugiau apie jos idėją, simbolius praeiviai gali sužinoti nuskenavę ant skulptūros pagrindo esantį QR kodą.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.
