barbora radvilaitė

Lapkričio 16-ą dieną Lietuvoje švenčiama paskutinė liturginių metų šventė, skirta Dievo Motinos – Marijos garbei. Nuo 1735 m. Vilniuje šią dieną vyksta tradiciniai atlaidai. Vilniuje, Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas garbinamas kaip stebuklingas. Egzistavo daug šio paveikslo atsiradimo versijų. Viena iš jų, kad paveiksle nutapyta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė.

O dabar atverskime istorijos puslapius. Kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės istorija ir aprašyta, ir apdainuota, tačiau kokia gi buvo trečioji didiko žmona, mirus Barborai, kokie santykiai siejo porą ir ar vedybos buvo grįstos meile? Valdovų rūmų darbuotojai Austrijoje rado unikalų šių istorinių asmenybių santykių įrodymą. Žygimanto Augusto laišką, rašytą savo trečiajai žmonai.

Kokį laikrodį 1547 m. Barbora Radvilaitė padovanojo savo mylimajam Žygimantui Augustui? Kuo skiriasi prancūziškas laikrodis nuo angliško? Kas šiandien šiuolaikinius rankinius laikrodžius labiausiai išsiskiria iš kitų? Į šiuos klausimus atsakė pirmoji tokia laikrodžių evoliucijos paroda, kurios pristatymas įvyko liepos 8 d. sostinėje, „Vilnius Tech Park“ patalpose.

Trečiadienio naktį Vilniuje – gaisras. Senamiestyje, Katedros aikštės pašonėje užsiliepsnojo butas. Uždaryta Barboros Radvilaitės gatvė.  Apie 3.30 val. naktį gautas pranešimas, kad sostinės širdyje, Barboros Radvilaitės gatvėje kilo gaisras. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pastebėjo, kad užsidegė palėpėje įrengtas butas. Ugnis greitai persimetė ant namo stogo. Gaisras – didžiulis. Įvykio vietoje iki šiol dirba ugniagesiai.

Medžioti Lietuvos teritorijoje pradėta tada, kai čia atsikraustė pirmieji žmonės. Visgi tradicijos, ritualai ir politinė medžioklės reikšmė atsirado kiek vėliau. Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (LDK) valdovai, kaip ir pridera, savo teritorijose ne tik medžiojo, pramogavo, bet ir sprendė svarbius politinius reikalaus. Kelis mėnesius trukusios medžioklės buvo gili viduramžių pasaulio, o ir LDK tradicija.

Renata Šerelytė „Raganos širdis. Paslaptingoji Barboros Radvilaitės ir jos patikėtinės Magdalenos istorija“ Barbora Radvilaitė mūsų istorinėje ir literatūrinėje tradicijoje – bent jau kol kas – priklauso vyriškajai paradigmai. Pasitelkiant vyrišką logiką ir fiziologiją, ne kartą buvo bandyta įspėti ir paaiškinti šios moters paslaptį. Žinodama, kad tokie bandymai ne visada sėkmingi, šiame romane nesistengiau nieko „išaiškinti“, – juk paslaptys mieliau paklūsta intuicijai nei logikai.

„Šokio judesyje šilkas visapusiškai atsiskleidžia, ima jaukiai plazdenti, tarsi pasakoti savo istoriją. Jis noriai paklūsta muzikos garsams ir leidžia išsiskleisti visiems judesių viražams“, – sako žinoma balerina Inga Cibulskytė, tapusi šilko drabužių kolekcijos veidu.

Miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės“ premjera Vilniuje jau penktadienį. Tai vienas didžiausių, brangiausių ir sudėtingiausių muzikos projektų nūdienos lietuviškame pramogų versle. Tai ką žiūrovai per dvi valandas (dvi dalis su pertrauka) pamato scenoje – turi ir nematomą pusę: kruopštų ir sustyguotą darbą užkulisiuose. Iš viso miuziklo “Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda” užkulisiuose dirba maždaug 100 žmonių.

Daina „Kaukės stebuklas“ – pirmas ir vienintelis iki premjeros radijo singlas iš miuziklo „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės meilės dainą atlieka Mantas Jankavičius ir Karina Krysko-Skambinė. Muzikos autorius – Kipras Mašanauskas, žodžių – Romas Lileikis.