Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vos prieš kelias dienas Kėdainių rajone, šalia Ivaniškių kaimo, vienkiemyje užsiliepsnojus namui, ugnis pražudė du vyrus – namo šeimininką ir dukros sugyventinį. Pati moteris su broliu spėjo išsigelbėti. Kaimynai pasakoja, ką girdėję.
„Gal kokį 22:10 išgirdau, kad spragsi kažkas, galvoju fejerverkai. Pradžioje keletas tų garsiukų, paskui garsyn, garsyn... Atsikėliau, pažiūrėjau per langą – visas dangus nušvitęs“, – pasakojo liudininkė Liuda.
Dėl ko kilo gaisras, specialistai aiškinasi, tik štai neatmeta – gal namie šeimininkai lėbavo ir nelaimės priežastimi galėjo tapti neatsargus rūkymas lovoje arba netvarkingos buvo elektros instaliacijos. Ir dūmų detektoriaus čia gyvenusieji nebuvo įsirengę.
Ugniagesiai lankosi namuose ir tikrina gyventojus
Kad tokios tragedijos nesikartotų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) pareigūnai prasidedant šildymo sezonui lanko žmones ir tikrina, ar tinkamai pasiruošta: ar tvarkingi šildymo įrenginiai, ar žmonės išvalę dūmtraukius.
Panevėžio rajone, Raguvoje, privačius namus apžiūrintys pareigūnai randa, prie ko prikibti:
„Nepamirškit, kad negalima metro atstumu jokių degių medžiagų čia laikyti. O šalia krosnies pusę metro atstumu negali būti jokių degių medžiagų.“
Pats senjoras, dirbęs daug metų ugniagesiu, sako į pareigūnų pastabas – atsižvelgs.
„Reikia paraginti, sako, arklį ir tą paragina“, – teigė raguviškis Antanas.
Keliauja pareigūnai toliau. Ir pravėrę privačių namų duris beda pirštu į:
„Ir čia turėtų būti toks nedegus padėtas pagrindas.“
Po pareigūnų pastabų žmonės ne tik patys kuopiasi, bet dažnas ir arčiau gyvenančiais pasirūpina. Pavyzdžiui, kitame namo gale...
„Bijau dėl kaimyno. Ne vien dėl krosnies, jis gi rūko, girtas, laikraščių ant stalo prikrauta. Vakar pasakiau, nusiimk bent laikraščius, sako, nedaug yra“, – pasakojo nerimaujanti kaimynė, ragyviškė Zenta.
Ir vargingiau gyvenantis Ričardas rodo – dūmų detektorius yra. Tad gaisro nebijo.
„Patraukta gi, prie krosnies nelaikys gi niekas nieko“, – teisinosi raguviškis Ričardas.
Kokia bauda gresia neįsirengus dūmų detektoriaus?
Ir nors kasmet prieš šildymo sezoną ugniagesiai perspėja gyventojus, tragiškų gaisrų daugėja. Per praėjusį šildymo sezoną – nuo pernai spalio iki šių metų balandžio – šalyje kilo per 5 300 gaisrų. Žuvo per 60 žmonių. Ugniagesiai paskaičiavo, kad vidutiniškai iš liepsnų nuniokotų pastatų kūnus teko traukti kas 3-4 dienas.
„Sausio mėnuo – tai pats tragiškiausias mėnuo per du dešimtmečius, net aštuoniolika asmenų prarado savo gyvybes“, – tikino PAGD vado pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Pagrindinės priežastys – neatsargus rūkymas lovoje, netvarkingi kaminai, krosnys.
„Šildymo prietaisų būklė, kaip pavyzdys, jeigu turime krosnį individualiame name, jeigu PAGD apsilankę pas žmogų matosi deganti ugnis per tarpus, per sumūrijimus, tai normalu, kad tas katilas, krosnis, nėra tinkamai prižiūrima. Ir laiko klausimas, kada gali kilti gaisras“, – aiškino PAGD vadova pavaduotas K. Agintas.
PAGD pareigūnai ragina žmones nerizikuoti gyvybe ir turtu. Įsirengti dūmų detektorius, sutvarkyti šildymo įrenginius. O nesilaikantys tvarkos gali sulaukti ir baudų. Nors ir prisipažįsta pareigūnai, kad baudos – kraštutinė priemonė siekiant paprotinti tautiečius.
„Nebaudžiami gyventojai prevencinių akcijų metu. Baudos gali būti skirtos tais atvejais, kai mes gauname konkretų pranešimą, skundą apie tai, kad gyventojas pažeidžia gaisrinės saugos reikalavimus“, – tikino PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vadovas Aurimas Gudžiauskas.
Baudos siekia iki 70 eurų. Jeigu pažeidimai nešalinami piktybiškai, žmogus pakartotinai baudžiamas ir 600 eurų siekiančia bauda.
Tiesa, pareigūnai įspėja ne tik privačių namų savininkus. Daugiabučiuose gyvenantys žmonės jungia elektros šildytuvus. Netinkamai įrengti jie taip pat tampa gaisro priežastimi.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
