Dar vienas “kultūrinis” receptas, egzistuojantis mūsų virtuvėje įvairiais pavidalais. Tačiau ir dėl bendro išsilavinimo, ir dėl autentiško skonio pojūčio visada naudinga sugrįžti prie ištakų.
Kulinarijos istorikai mėgsta ginčytis, kuriam iš žymiųjų XIX ir XX a. sandūros šefų turi tekti patiekalo išradėjo laurai: Henri Charpentier ar legendiniam Auguste’ui Escoffier.
Gana graži versija, pasak kurios, blyneliai atsirado dėl Charpentier pagalbininko klaidos. O buvo taip...
1895 ar 1896 m. viešėdamas Montekarle, Velso princas, būsimas Anglijos karalius Edvardas VII užėjo pavakarieniauti į “Cafe de Paris”, kurios virtuvėje kaip tik šeimininkavo Henri Charpentier. Išsiblaškęs 14-metis virtuvės berniukas šliūkštelėjo ant princo desertui ruošiamų blynelių per daug likerio, kuris lyžteltas ugnies užsidegė. Visi pašiurpo, kad desertą teks gaminti iš naujo, tačiau blyneliai, priešingai liudininkų nuogąstavimams, nesugruzdėjo, o paragavus paaiškėjo, kad įgijo ypatingą tiesiog puikų skonį.
Pasak šefo, ugnis tinkamai sulydė visų sudėtinių dalių skonius į vientisą ir tobulą visumą. Lygiai taip pat pasirodė ir princui, kuris tuojau pat panoro sužinoti patiekalo pavadinimą. Virėjas pasiūlė proginį vardą - “Crepes Prince de Galles”, bet Eduardas VII galantiškai paprašė pavadinti desertą žavios to vakaro jo bendrakeleivės garbei. Taip atsirado “Crepes de Suzette”.
Jei norėsite pamaloninti jums brangius 4 asmenis, pasirūpinkite įprastomis blynelių sudėtinėmis dalimis: kiaušiniais (2), miltais (apie 125 g), pienu (3 dl). Padažui reikės ir paprastų, ir retesnių dalykų: 4 šaukštų cukraus, vanilės, 2 apelsinų ir 1 citrinos žievelių bei sunkos, 50 g sviesto, 1 šaukštelio apelsinų žiedų vandens, 4 šaukštų vyšnių užpiltinės (“Kirsch”), 4 šaukštų baltojo “Curacao”, 6 šaukštų gero romo, 2 šaukštų “Maraschino”.
Tačiau nenusiminkite, jei jūsų bare nestovi ištisa baterija visokių saldžių ir gana retų mūsų platumose gėrimų. Galite pasitenkinti “Grand Marnier” (arba “Cointreau”) ir brendžiu. Brendis kiek surimtina padažo skonį, o dega ne prasčiau už romą. Dega ir “Grand Marnier”.
Pasak Charpentier, padažą blyneliams geriau ruošti iš anksto, nes jis, “kaip ir geras vynas, bręsdamas skanėja”. Tam tikslui nuplaukite citriną ir apelsinus, nušluostykite ir aštriu peiliu nupjaukite vien viršutinį žievelės sluoksnį. Išspauskite sultis ir supilkite jas į nediduką puoduką. Žieveles, cukrų ir sviestą sumaišykite plaktuvu į vientisą masę ir sudėję į sultis pavirkite. Paskiau įpilkite apelsino žiedų vandenį ir visus alkoholinius gėrimus. Prieš pat užvirimą nukelkite nuo ugnies. Atvėsusį padažą supilkite į stiklinį indą ir galite laikyti šaldytuve, kol prireiks. Kitaip tariant, padažą pasiruoškite kad ir prieš keletą dienų, o tai labai supaprastina pasirengimus vaišėms.
Užtat blyneliai turi būti šviežutėliai. Pirmiausia išplakite kiaušinius. Paskiau tebeplakdami supilkite miltus, įberkite žiupsnelį druskos ir šliukštelėkite šlakelį pieno. Truputį pasaldinkite, visada tiks ir išlydytas sviesto gabalėlis. Tešla turi būti be jokių gumulėlių, tad netingėkite ją kiek paplakti, o prieš kepimą leiskite jai porą valandų pailsėti. Kepkite su nedaug riebalų maždaug 15 cm skersmens keptuvėje, stenkitės, kad blyneliai būtų plonučiai ir neišplerę.
Iškeptus blynelius po vieną merkite į plokščią indą su pakaitintu padažu. Paskiau lenkite juos per pusę ir dar per pusę. Dėkite vienas ant kito. Ant viršutiniojo užpilkite du šaukštus romo ir uždekite. Būkite atsargūs!
Jei manote, kad darbo per daug, o efektas per menkas, užsisakykite “Crepes de Suzette” kokiame nors neblogame prancūziškame restoranėlyje. Jei patiks, galėsite grįžti prie šio recepto ir išmėginti savo kulinarinius sugebėjimus.
Giedrės J. receptai
