Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti tuos, kurių šviesa užgeso, tačiau jų palikimas lieka gyvas mūsų atmintyje.
Česlovas Norvaiša
Šių metų kovo 9 d. Lietuvos sportinių šokių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – eidamas 91-uosius metus, mirė legendinis šokėjas, treneris ir gydytojas Česlovas Norvaiša.
Č. Norvaiša buvo vienas ryškiausių Lietuvos šokėjų, trenerių, kurio vardas neatsiejamas nuo profesionalių sportinių šokių raidos Lietuvoje. Jis gimė 1935 m. gegužės 7 d. Šiauliuose. Baigęs Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, pasirinko medicinos studijas ir 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą. Kurį laiką dirbo gydytoju chirurgu, vėliau vadovavo Kauno radijo gamyklos sanatorijai „Banga“. Nors jo profesija buvo medicina, didžiausia gyvenimo aistra tapo šokiai, kurie ilgainiui užėmė svarbiausią vietą jo veikloje.
Sportiniais šokiais Č. Norvaiša pradėjo domėtis studijų metais Kaune. Būtent tada susiformavo jo šokių pora su žmona Jūratė Norvaišienė, su kuria jis netrukus tapo viena stipriausių sportinių šokių porų. Jų duetas pasižymėjo elegancija, technika ir scenine kultūra, todėl pora greitai pelnė pripažinimą tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose.
Birutė Galdikas
kovo 24-ąją Anapilin iškeliavo iškili Lietuvos asmenybė – visame pasaulyje nusipelniusi mokslininkė, antropologė, profesorė Birutė Galdikas. Apie jos netektį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Prof. Birutė Marija Galdikas gimė 1946 m. gegužės 10 d. Vysbadene, Vokietijoje. 1966 m. ji baigė psichologiją Britų Kolumbijos universitete, 1969 m. antropologiją Kalifornijos universitete Los Andžele (UCLA). 1978 m. ji UCLA apsigynė ir antropologijos mokslų daktarės laipsnį. Birutė Galdikas buvo Džakartos nacionalinio universiteto, Simono Fraserio universiteto Kanadoje, Britų Kolumbijos universiteto profesorė.
Prof. Birutė Galdikas buvo pirmoji mokslininkė pasaulyje, pradėjusi nuodugniai tyrinėti orangutanus. Jos dėka buvo gerokai išplėstos žinios apie šios didžiųjų beždžionių rūšies elgseną, gyvenamąją aplinką ir mitybą. Tyrinėti primatus Birutę Galdikas paskatino žymus antropologas profesorius Louisas Leakey. 1971 m. ji atvyko į Indoneziją, Tandžungputingo nacionaliniame parke įkūrė orangutanų stebėjimo centrą. Mokslininkė sukūrė ir įgyvendino ne vieną orangutanų tyrimų ir išsaugojimo projektą. 1986 m. ji įkūrė Tarptautinį orangutanų fondą, kuris veikia JAV, Indonezijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje.
Lolita Martinonytė
Sausio 18 d. mirė ilgametė Juozo Miltinio dramos teatro aktorė Lolita Martinonytė. Apie netektį oficialiai pranešė teatras socialiniame tinkle „Facebook“, išreikšdamas užuojautą aktorės artimiesiems ir visai teatro bendruomenei. Beveik keturis dešimtmečius scena buvo neatsiejama jos gyvenimo dalis, o teatras – vieta, kurioje ji sukūrė dešimtis ryškių vaidmenų.
Savo pasisakymuose aktorė ne kartą pabrėžė, kad teatras jai niekada netapo rutina. Jos teigimu, kiekvienas išėjimas į sceną yra naujas kūrybinis veiksmas, reikalaujantis visos aktoriaus koncentracijos ir atsakomybės. Ji yra sakiusi, kad tikrasis pavojus slypi ne darbo intensyvume, o gyvenime „automatu“, kai prarandamas vidinis gyvumas.
Ričardas Vitkaitis
Praėjusių metų gruodžio 29 dieną staiga užgeso aktoriaus ir režisieriaus Ričardo Vitkaičio gyvenimas. Teatro bendruomenė neteko kolegos, kurio kūrybinė energija, atsidavimas teatrui ir gyvas santykis su žmonėmis daugelį metų buvo neatsiejama teatro kasdienybės dalis.
Trisdešimt metų atidavęs teatro scenai, Ričardas Vitkaitis savo talentą skleidė ne tik teatre, bet ir režisuodamas televizijos serialus, kurdamas masinių renginių scenarijus, o pastaraisiais metais itin sėkmingai save realizavo tarptautiniuose projektuose. Jis buvo menininkas, nuolat ieškantis naujų formų ir ryšio su žiūrovu.
Ričardas Vitkaitis gimė 1972 m. kovo 19 d. Kaune. Save jis įsivaizdavo tik aktoriumi, todėl pasirinko studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1990–1994 m. mokėsi I. Bučienės, A. Dapšio bei E. Gabrėnaitės kurse, o 1995 m. buvo pakviestas į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Čia jis nuosekliai skleidėsi kaip aktorius, o 2011 m. debiutavo ir kaip režisierius, pastatęs spektaklį „Tegyvuoja Bušonas!“.
Antanas Čapas
2025-ųjų Kalėdų rytą Lietuvą pasiekė liūdna žinia – anapilin iškeliavo legendinės grupės „Nerija“ dainininkas Antanas Čapas.
Dainininkas gimė 1953 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. Gitara pradėjo skambinti būdamas vienuolikos metų, o sulaukęs trylikos metų jau grojo Priekulės kultūros namų estradiniame ansamblyje. Vėliau, iki tarnybos armijoje muzikavo Klaipėdos ansambliuose „Žėrutis“ ir „Kopų balsai“.
Neeiliniai muzikiniai gabumai jam užtikrino lengvą tarnybą sovietinėje armijoje: iš „Kopų balsų“ jis pateko tiesiai į Klaipėdos karinį orkestrą. Tarnaudamas taip pat grojo Karininkų namų šokių vakaruose. Besibaigiant tarnybai, 1973 m. dalyvavo estradinės dainos atlikėjų konkurse „Vilniaus bokštai“, kuriame pelnė konkurso diplomanto ir „publikos numylėtinio” vardą.
Kostas Smoriginas
Teatro ir kino aktorius, režisierius, muzikantas Kostas Smoriginas mirė 2025 metų spalio 29 dieną, jam buvo 72 metai.
Jis gimė 1953-aisiais Kaune, 1975–1999 metais ir nuo 2004-ųjų buvo Jaunimo teatro aktorius ir režisierius.
Reikšmingiausius vaidmenis K. Smoriginas sukūrė Dalios Tamulevičiūtės ir Eimunto Nekrošiaus spektakliuose, nuo 1976-ųjų vaidino kine, režisavo spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose.
Studijuodamas pradėjo kurti dainas pagal lietuvių poetų žodžius, tapo vienu iš dainuojamosios poezijos kūrėjų. 1995 metais kartu su aktoriais Sauliumi Bareikiu ir Olegu Ditkovskiu subūrė „Aktorių trio“, koncertavo Lietuvoje ir užsienyje, išleido keletą albumų, o nuo 2000-ųjų rengė solinius koncertus.
Kolegos ir draugai K. Smoriginą prisimena kaip itin teatrui atsidavusią asmenybę ir vadina jį scenos magu.
Gintaras Bendžius
Praėjusių metų gegužės 22 d. pramogų pasaulį sukrėtė skaudi žinia – netikėtai žuvo garsus Lietuvos pop muzikos grupių prodiuseris Gintaras Bendžius (54). Kaip pranešė Norvegijos žiniasklaida, tragedija įvyko G. Bendžiui žvejojant Norvegijoje, kai laivas pateko į audrą ir apsivertė.
Lietuviškos muzikos industrijos pasaulio žmonės prisimena jį kaip ramią asmenybę, kuria galėjo pasitikėti, su juo diskutuoti ir pasikalbėti įvairiausiomis temomis. Pasak muzikantų, žvejyba buvo mylimiausias hobis ir veikla.
Žinomas prodiuseris sukūrė tokias grupes kaip „Junior“, „Mango“, „Pikaso“, dirbo su atlikėjais „Amberlife“.
Vykintas Širmas
2025 m. Liepos mėnesį Dubajuje buvo paskelbtas apie garsaus šokėjo Vykinto Širmo dingimą, vėliau, liepos 11 d., buvo patvirtinta, kad 28-erių vyras rastas negyvas.
Žinia apie apie jauno šokėjo mįslingą dingimą ir mirtį sukrėtė visą šalį.
Vykinto paieškoms buvo sutelktos visos pajėgos.
Mindaugas Kieras
Lietuvos ledo ritulys 2025-aisiais neteko šalies sporto šakos vedlio, lyderio ir simbolio. Rugpjūčio 30 d. atskriejo tragiška žinia, kuri sukrėtė visą sporto bendruomenę. Po nelaimingo atsitikimo mirė Lietuvos ledo ritulio rinktinės treneris, buvęs rinktinės kapitonas ir siela, Vilniaus „Hockey Punks“ klubo vyriausiasis treneris 45-erių Mindaugas Kieras.
M. Kieras Lietuvos rinktinės marškinėlius vilkėjo du dešimtmečius – nuo 1999 iki 2018 metų, per šį laikotarpį sužaisdamas rekordinį 100 rungtynių skaičių ir dalyvaudamas net 20 pasaulio čempionatų iš eilės.
Tai – ne tik Lietuvos, bet ir viso tarptautinio ledo ritulio išskirtinis pasiekimas.
Audrys Karalius
Praėjusių metų rugsėjo 20 d., Lietuva taip pat neteko architekto Audrio Karaliaus.
A. Karalius gimė 1960 metų gruodžio 20 dieną, Vilniuje. Jis buvo Lietuvos architektas, Lietuvos architektų rūmų tarybos narys, laikraščio „Statybų pilotas“ redaktorius, straipsnių architektūros ir urbanistikos klausimais autorius.
1978 metais A. Karalius baigė Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnaziją, 1984 metais baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Architektūros fakultetą. 1988 metais A. Karalius buvo Sąjūdžio Kaune dalyvis. 1990–1991 metais A. Karalius buvo Kauno miesto vyriausiasis architektas, nuo 1992 metų užsiėmė privačia architekto praktika.
1996 metais A. Karalius įkūrė ir vadovavo leidyklai „PVZ“, 1996–1998 metais buvo architektūros apžvalgos žurnalo „Arkitektas“ leidėjas, 1998–2009 m. dvisavaitinio laikraščio „Statybų pilotas“ vyriausias redaktorius.
Nuo 2000 metų A. Karalius buvo Europos Sąjungos premijos „Už šiuolaikinę architektūrą“, Mies van der Rohe fondo nepriklausomas ekspertas, atstovaujantis Lietuvai. Nuo 2010 metų – internetinio architektūros ir kultūros portalo Pilotas.lt redaktorius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
