Moteris papasakojo įsimintiniausius prisiminimus su bičiuliu bei kokia buvo jo sveikata.
Pasak pašnekovės, jų bičiulystė trunka jau ilgai. Joana sakė pastebinti, kad jos kartos žmonės draugų rate po truputį išeina.
„Mes turbūt 10 metų dalyvaujame jų „Gintarinės poros“ renginiuose, kai būna Halėje. Pasirodymuose, kaip būna pavasarį per Motinos dieną. Tai jau mūsų kartos žmonės – mano kartos, truputį vyresni, bet bendravome. Ir labai gaila, bet ką darysi – mūsų karta jau išeina“, – kalbėjo ji.
Sveikatos būklė
J. Bartaškienė sakė, kad Česlovas sirgo jau kelerius metus.
„Jis jau sirgo ne metus ir ne dvejus. Matėsi, kad buvo toks momentas – Jūratė prasčiau atrodė, šlubavo, o paskui ji pasiremontavo ir dabar labai gerai atrodo, žvali. O štai Norvaiša jau prasčiau pradėjo atrodyti, bet vis dar laikėsi“, – dalijosi Joana.
Dėl minėtos ligos buvo pasikeitęs jis pats, todėl matytis tekdavo rečiau. Nepaisant to, Č. Norvaiša išliko šviesaus proto.
„Šiemet matyti rečiau teko, dabar net neprisimenu, nes žmogui, matyt, buvo sudėtingesni metai šitie praėję. Iš išvaizdos matėsi, kad žmogui jau jėgų mažėja. Žinot, kai ir svoris nukrenta, ir iš veido spalva išeina – viskas kitaip. To linksmumo jau nebuvo veide. Bet dar jis visur eidavo su Jūrate, šalia dalyvaudavo. Bet, matyt, per tą žiemą jau liga suveikė.
Labai gaila. Dar galėjo gyventi. Kaip sako – jei žmogus juda, galva protauja, tai nesvarbu, kad kojos nelabai juda tokiame amžiuje. Svarbu, kad veikia galva, kad gali bendrauti, kad gali juokauti. Tai tokiame amžiuje labai svarbu“, – pabrėžė ji.
Jaukūs prisiminimai
Kalbėdama apie bendras veiklas, moteris prisiminė, kad po šokių dažnai susitikdavo draugų būryje gerti kavos, pasišnekučiuoti.
„Visą laiką susitikdavome, kai po užsiėmimo „Akropolyje“ kavinukėje ateidavo Norvaiša. Dar jų ten penki „dobilėliai“ vis ateidavo – mes su moterimis gerti kavos, o tie penki sėdi prie staliuko. Dažnai jie ten rinkdavosi, draugeliai. O paskui vis mažėjo – žiūriu, kad tik liko keturi, paskui tik trys. Ir sako: „Jau mes išeinantys dobilėliai po truputį“, – teigė pašnekovė.
J. Bartaškienė papasakojo, kaip prisimena išėjusį bičiulį. Ji išskyrė, kad Česlovas turėjo išskirtinį humoro jausmą.
„Labai puiki pora buvo. Norvaiša – puikus žmogus, visada su humoru. Jis tokių gražių humorų turėdavo – iš rankovės skareles, kai pradeda traukti, kaip iliuzionistas. Visada prajuokindavo savo tokiais sąmoningais, įvairiais juokeliais. Tikrai aukštos erudicijos abu žmonės. Graži pora – žiūrėkit, jokių skandalų per visą gyvenimą. Tikrai pagarbu“, – kalbėjo ji.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad apie netektį pirmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje jautriai pranešė žinomas šokėjas Andrius Kandelis.
Įrašu vyras sutiko pasidalint ir su portalo tv3.lt skaitytojais.
„Šiandien Lietuvos sportinių šokių bendruomenė neteko ypatingo žmogaus. Į Anapilį iškeliavo Česlovas Norvaiša – treneris, mokytojas, įkvėpėjas ir tikra sportinių šokių legenda. Ačiū Jums už šokį, už įkvėpimą ir už viską, ką padovanojote Lietuvos šokių pasauliui. Ilsėkitės ramybėje“, – rašė A. Kandelis.
Šią žinią patvirtino ir Lietuvos sportinių šokių federacija. Jų oficialioje Facebook paskyroje buvo rašoma:
„Su dideliu liūdesiu pranešame, kad mus paliko mūsų bendruomenės legenda Česlovas Norvaiša. Jo indėlis į Lietuvos sportinių šokių pasaulį yra neįkainojamas: kaip šokėjas, treneris ir teisėjas jis įkvėpė ne vieną šokėjų kartą siekti aukštumų ir puoselėjo mūsų šokių tradicijas su meile bei atsidavimu. Daug metų Česlovas dirbo treneriu, vadovavo kolektyvams, ruošė jaunimą varžyboms ir skatino šokiuose atrasti ne tik techniką, bet ir džiaugsmą. Nuo 1993 iki 2001 metų Česlovas buvo Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas, o pastaraisiais metais – garbės prezidentas. Jis padėjo suburti šokėjų bendruomenę, išlaikyti tradicijas ir ugdyti talentus. Lietuvos sportinių šokių federacijos vardu reiškiame nuoširdžią užuojautą Česlovo Norvaišos šeimai, artimiesiems, draugams ir visiems, kuriuos jis įkvėpė savo gyvenimu ir darbais. Atsisveikinimas vyks Kauno kultūros centre kovo 11 d. nuo 15 val. iki 22 val. ir kovo 12 d. nuo 9 val. iki 14 val. Urna išnešama 14 val. ir atguls Petrašiūnų kapinėse. Šv. mišios bus aukojamos Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikoje kovo 12 d. 8 val. Artimųjų valia prašome iškilų sportinių šokių meistrą, atsidavusį mokytoją ir šviesią asmenybę pagerbti vienu baltu gėlės žiedu.“
Legendinio šokėjo ir trenerio gyvenimas
Č. Norvaiša buvo vienas ryškiausių Lietuvos šokėjų, trenerių, kurio vardas neatsiejamas nuo profesionalių sportinių šokių raidos Lietuvoje. Jis gimė 1935 m. gegužės 7 d. Šiauliuose. Baigęs Šiaulių Juliaus Janonio vidurinę mokyklą, pasirinko medicinos studijas ir 1960 m. baigė Kauno medicinos institutą. Kurį laiką dirbo gydytoju chirurgu, vėliau vadovavo Kauno radijo gamyklos sanatorijai „Banga“. Nors jo profesija buvo medicina, didžiausia gyvenimo aistra tapo šokiai, kurie ilgainiui užėmė svarbiausią vietą jo veikloje.
Sportiniais šokiais Č. Norvaiša pradėjo domėtis studijų metais Kaune. Būtent tada susiformavo jo šokių pora su žmona Jūratė Norvaišienė, su kuria jis netrukus tapo viena stipriausių sportinių šokių porų. Jų duetas pasižymėjo elegancija, technika ir scenine kultūra, todėl pora greitai pelnė pripažinimą tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose konkursuose.
Aktyvią šokėjo karjerą baigęs Č. Norvaiša didelį dėmesį skyrė trenerio ir organizatoriaus darbui. Kartu su Jūrate Norvaišiene jis daugelį metų vadovavo Kauno sportinių šokių klubui „Sūkurys“, kuriame išugdė ne vieną talentingų šokėjų kartą. Jo pedagoginė veikla ir ilgametė patirtis prisidėjo prie sportinių šokių profesionalumo augimo Lietuvoje. Jis taip pat buvo vienas žinomiausių tarptautinės kategorijos sportinių šokių teisėjų, vertinęs varžybas įvairiose pasaulio šalyse.
Svarbi jo veiklos dalis buvo ir sportinių šokių organizavimas. Jis prisidėjo prie tarptautinio sportinių šokių konkurso „Gintarinė pora“ kūrimo ir daugelį metų aktyviai dalyvavo sportinių šokių federacijų veikloje.
Už nuopelnus sportui ir kultūrai jis buvo ne kartą įvertintas valstybės ir sporto organizacijų. Jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinė žvaigždė ir kiti apdovanojimai. 2017 metais Česlovui ir Jūratei Norvaišoms suteiktas Kauno miesto garbės piliečių vardas.
Č. Norvaišos veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos sportinių šokių istorijoje. Jo talentas, pedagoginis darbas ir organizacinė veikla prisidėjo prie to, kad sportiniai šokiai Lietuvoje tapo profesionalia ir tarptautiniu mastu pripažinta sporto bei meno šaka. Jo vardas iki šiol siejamas su elegancija, aukštu meistriškumu ir ištisa Lietuvos šokėjų karta, kuri augo jo įkvėpta.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
