Motina su gydytojo išrašytu receptu aplėkė pusę mūsų šalies ir nerado, kas jai pagamintų reikiamų vaistų.
Pagal vaistinių gausą esame Europos lyderiai, tačiau atrasti tokią, kurioje vaistus dar ir gamintų, nė su žiburiu nerasi.
VL pašnekovė guodėsi, kad pagal gydytojo išrašytą receptą galinčios pagaminti vaistus vaistinės paieškos gerokai užsitęsė. „Apsukau visus aplinkinius rajonus, tačiau visur išgirdau vieną ir tą patį atsakymą – „Vaistų negaminame, tik jais prekiaujame“, – dėstė sunkia liga sergančios mergaitės motina.
Tikrų vaistinių nebeliko
„Tiesa, Raseinių vaistinėje sakė, kad jie pagamintų, bet neturi specialios programos, o ji tarsi ir atsirastų, jei vaistukai būtų ne kompensuojami, o už visą kainą. Žodžiu, po ilgų vaistų paieškų supratau, kad Lietuvoje nebeliko vaistinių. Yra tik labai daug vaistų parduotuvių“, – dūsavo nuoširdi mūsų laikraščio skaitytoja, su kuria kartu pabandėme surasti vaistinę, tokio pavadinimo vertą objektą. Deja, neberadome.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenų bazės duomenimis, įmonių, turinčių vaistinės veiklos licencijas, yra per 1600. Visuomenės vaistinių su ligoninės vaistinės pobūdžiu yra 61. Kiek yra miestų vaistinių, VVKT sako duomenų visai neturi.
Gaminami vaistai – praeitis
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovui Mindaugui Būtai mūsų „atradimas“, kad Lietuvoje nebeliko vaistinių, nebuvo jokia naujiena. Jo nuomone, mūsų vaistinės nuėjo lengvesniu keliu, jos ėmė pardavinėti jau pagamintą produktą ir, ko gero, atgalios jos prie vaistų gaminimo nebegrįš. O valstybė į šiuos procesus įsikišti negali: „Valstybė neturi teisės reguliuoti, ką ir kaip pardavinėti. Viską valdo laisva rinka. Manau, gaminami vaistai jau yra praeitis. Dabar yra visko tiek, kad galima išsiversti ir be vaistų gaminimo vaistinėse.“
M.Būta mano, kad receptus gaminamiems vaistams rašo tik senosios kartos gydytojai, jaunoji medikų karta to nebepraktikuoja. „O kuo mažiau tokių receptų gydytojai rašo, tuo labiau nebeapsimoka jų gaminti. Juk vaistams gaminti yra reikalinga ir įranga, ir specialistai. Taigi pati rinka viską sureguliuoja“, – kalbėjo M.Būta, neslėpdamas, jog šiandien atidaryti vaistinę yra paprasčiau nei parduotuvę. Jis visiškai sutiko su mūsų skaitytojos mintimis, kad tai ir yra tik parduotuvės: šiandien ir mėsinėje nebekapojama mėsa, kaip ir vaistinėje nebegaminami vaistai.
Gydytoja nesijaučia esanti senosios kartos
Klaipėdos jūrininkų ligoninės gydytoja, išrašiusi receptą, dėl kurio ir leidomės į vaistų paieškas, sakė, kad nenori savęs priskirti prie senosios kartos, nes yra ką tik 40-mečio ribą peržengusi.
Be abejo, farmacijos pažengimai septynmyliais žingsniais žengia į priekį, vaistų parduotuvėse galima rasti pačių įvairiausių ir beveik nuo visų ligų. „Tačiau „beveik“ – ir taip, manau, bus visada. Šiuo atveju mano pacientei visą gyvenimą teks grumtis su liga, kuri jos niekada nepaleis. Ji nuo šios ligos nemirs, bet kol kas ji neišgydoma. Prie parduotuvėse pirktų vaistų pacientės žaizdos ilgainiui pripranta ir jie tampa neefektyvūs. Pakeiti kitais – vėl trumpalaikis efektas. Tuo tarpu su gaminamais vaistais būtų galima labiau manipuliuoti. Aš suprantu, kad farmacininkai nuėjo lengviausiu keliu. Bet kažin ar geriausiu? Ar į tai neturėtų įsikišti valstybė?“
Pakruojo rajono Rozalimo ambulatorijos gydytoja Virginija mano, kad vaistinių virtimas vaistų parduotuvėmis nėra gerai nei ligoniui, nei gydytojui. Sako, dabar ypač sudėtinga tapo dermatologams, nes daugelis odos ligų buvo gydomos būtent gaminamais vaistais. „Tačiau problema yra ne vien vaistinių nykimas. Nebelikus rinkoje rusiškų vaistų, nebeliko ir kai kurių sudedamųjų dalių, kurių reikia vaistams pagaminti. Jų receptūros, tobulintos metų metais, šiandien lieka bevertėmis. Apmaudu, kai žinai, kad gali žmogui padėti, žinai kaip tai padaryti, bet neturi iš ko. Manau, bent po vieną vaistinę rajonuose reikėjo išlaikyti“, – kalbėjo gydytoja.
Kelmės rajono Tytuvėnų vaistininkės sakė, kad žmonės dar ir šiandien ateina nešini senais receptais, prašydami vėl pagaminti „tos geros mikstūrėlės“ nuo nemigos, nuo nervų. Tai buvę išties geri ir nebrangūs vaistai, kurių, deja, nebepagaminsi. Jos sako, kad nereiktų užmiršti ir psichologinio gaminamų vaistų poveikio: ligonis jaučiasi tarsi saugesnis, kai jam vaistai parenkami individualiai, o ne iš bendros lentynos parduodami.
Nebeardo pakuočių
Kelmiškei gydytojai Rūtai labai nepatinka ir tai, kad vaistinės nebeardo pakuočių, nebefasuoja tablečių vienetais. Kiek jų yra gamyklinėje pakuotėje, tiek privaloma ir pirkti. „Tačiau daugeliui ligonių tokio didelio vaistų kiekio nereikėtų. Kiekvieno organizmas yra savitas ir negali nuspėti, kaip jis sureaguos į vieną ar kitą vaistą. Aš visada išrašau receptą mažesniam vaistų kiekiui, galvodama, kad juos gali prisieiti keisti. Tačiau sveikatos apsaugos ministro įsakymas draudžia ardyti gamyklines pakuotes. Farmacininkams tai yra gerai, bet tik ne ligoniams, ypač, kai vaistai šitokie brangūs“, – kalbėjo gydytoja.
Vaistinėms tokia tvarka patinka. Sako, taip padaryta pačių žmonių labui, kad farmacininkai, prisiardę tablečių pakuočių, jų neprimaišytų. Bet pripažįsta ir tai, jog šitaip vaistų nuperkama daugiau: „Štai išrašytas receptas 12-kai tablečių. Pakuotėje jos – po 10. Žmogus perka 20“.
Ana Bernotienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja
Ši problema mums yra ne tik žinoma, bet jau yra imtasi konkrečių žingsnių jai spręsti. Dar balandžio 22 d. Seimo Sveikatos reikalų komitetas parengė sprendimo projektą „Dėl vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių plano“, kuriame, be kita ko, yra įrašyta, kad būtina Farmacijos įstatyme įtvirtinti galimybę vaistinėje pagamintus vaistus leisti parduoti ir kitoms vaistinėms, o ne tik savo filialams. Iki šiol vaistinė savo pagamintu vaistu galėjo tik pati prekiauti. Visiškai teisi gydytoja, kalbėjusi apie rusiškų vaistų išnykimą. Be abejonės, ir toliau išliks teisė mūsų šalyje prekiauti tik tais trečiųjų šalių pagamintais vaistais, kurie bus pagaminti pagal ES standartus. Tačiau ir Rusijoje tokių vaistų yra. Negerai, kai Latvijoje, kuri taip pat yra ES narė, rusišką vaistą nusipirkti gali, o pas mus – ne. Bet tai – Sveikatos ministerijos, Vyriausybės prerogatyva. Mes rūpinamės, kad neliktų bereikalingų įstatymo trukdžių. Už tai minėtame įstatymo projekte yra įrašyta – „numatyti priemones, kurios leistų supaprastinti vaistų registravimo tvarką, sudaryti sąlygas į Lietuvos rinką tiekti vaistus iš trečiųjų šalių, pagamintus įmonėse, kurių geros gamybos praktikos standartai atitinka ES nustatytuosius.“ Nenormalu, kad gero rusiško vaisto registravimo procedūra trunka metų metus. Tačiau priversti privačias įmones užsiimti vaistų gamyba mes negalime. Galime tik tam sudaryti sąlygas.
Nijolė Petrošiūtė
