Vėžio diagnozavimas ir su gydymu susiję sprendimai tėvams gali sukelti abejones, stresą ir nerimą. Emocinė įtampa įtakoja tėvų santykius, o pastarieji - vaiko ligos eigą.
Vaiko liga turi tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos tėvų santykiams, jų tarpusavio bendravimui bei pareigų pasidalinimui. Liga gali suartinti šeimą, tačiau gali sukelti ir daug problemų. Todėl labai svarbu, kad medicinos personalas pastebėtų atskirų šeimų bendravimo pokyčius, pasiūlytų pagalbą, paramą bei padrąsintų tėvus išreikšti savo jausmus.
Sveikatos priežiūros darbuotojams rekomenduojama bendrauti su tėvais, siūlyti jiems savo pagalbą bei stengtis užkirsti kelią šeimyniniams konfliktams. Taip pat tėvai turėtų būti skatinami kalbėtis tarpusavyje, reikšti jausmus, ieškoti bendraminčių paramos ir išsiugdyti tarpusavio bendradarbiavimą kovojant su vaiko liga.
Šaltinis: da Silva F.M., Jacob E., Nascimento L. C. Impact of Childhood Cancer on Parents‘ Relationships: An Integrative Review. Journal of Nursing Scholarship. 2010. Vol. 42, Issue 3, p250-261. EBSCO
Pacientų ir jų partnerių prisitaikymas prie onkologinės ligos
Socialinė parama - tai socialiniai ryšiai, jų gausumas ir kokybė. Šis terminas taip pat apima ir asmens įsitikinimą, kad pagalba iš draugų ar artimųjų yra prieinama, pasiekiama, ir, reikalui esant, visuomet bus suteikta. Būtent tikėjimas pagalbos realumu, žinojimas, kad asmuo turi gerų draugų, giminaičių, pažįstamų ir padeda būti pozityvesniam ir geriau prisitaikyti prie ligos.
Pastaruoju metu vis dažniau pritariama tam, kad socialinė parama yra ypač reikšmingas veiksnys onkologine liga sergantiems žmonėms. Nemažai užsienio tyrimų parodė, kad socialinė parama yra svarbus faktorius, turintis įtakos tiek sergančiojo, tiek jo artimųjų prisitaikymui prie ligos. Teigiama, kad socialinė parama yra susijusi su pozityvesnėmis sergančiojo emocijomis, aktyvesniais veiksmais, siekiant įveikti ligą. Būtina paminėti, kad kai kurie autoriai akcentuoja teigiamą socialinės paramos įtaką ne tik pacientų emociniam funkcionavimui, bet ir geresnei ligos prognozei apskritai.
2010 metais Lietuvoje buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - nustatyti ryšį tarp socialinės paramos ir onkologine liga sergančių pacienčių bei jų partnerių prisitaikymo prie ligos. Iš viso tyrime dalyvavo 24 įvairiomis onkologinėmis ligomis sergančios moterys ir 24 jų partneriai.
Gauti rezultatai parodė, kad:
- Pacientės, sulaukiančios daugiau paramos (tiek emocinio palaikymo, tiek konkrečių praktiškų pagalbos veiksmų) iš savo draugų ar artimųjų, pasižymi geresniu prisitaikymu prie ligos: pacientės kovoja su liga, yra orientuotos į konkrečių su liga susijusių problemų sprendimą ir į geresnių gydymo rezultatų siekimą. Ypač aktyviai ligos įveikai reikšminga artimųjų suteikiama informacinė parama – tai patarimai, informacija apie ligą, simptomus, gydymo būdus ir kt.
- Kuo daugiau pacientės sulaukia pagalbos iš aplinkinių, tuo mažiau išreikšti sergančiųjų depresijos simptomai. O kuo mažiau išreikšti depresijos simptomai, tuo aktyviau stengiamasi įveikti ligą, jaučiama mažiau nerimastingumo ir pacientės yra aktyvesnės.
- Socialinė parama reikšminga ir sergančiųjų artimųjų emocinei pusiausvyrai: kuo daugiau šeimos nariai sulaukia paramos ir pagalbos, tuo mažiau išreikšti depresijos simptomai.
- Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė ryšį tarp slaugančio artimojo „perdegimo“ būsenos (perdegimas - asmens psichinio, fizinio ir emocinio išsekimo būsena, susidariusi išgyvenant stresą ilgalaikio intensyvaus socialinio kontakto metu) ir socialinės paramos: sulaukiantys daugiau pagalbos pasižymi mažesniu emociniu išsekimu ir savo slaugymo patirtį vertina pozityviau, taip pat labiau pasitiki savo jėgomis.
- Artimieji, kurie patys suteikia daugiau paramos sergančiajam (emocinis palaikymas, konkretūs pagalbos veiksmai, informacijos apie ligą rinkimas ir perdavimas), pozityviau vertina slaugą, jaučiasi mažiau išsekę tiek emociškai, tiek fiziškai.
Taigi, tyrimas patvirtino, kad socialinė parama yra išties labai reikšminga sergančiojo emocinei ir fizinei sveikatai bei prisitaikymui prie ligos; taip pat tai vienas pagrindinių veiksnių, įtakojančių slaugančio asmens psichologinę gerovę. Kitų asmenų parama ir pagalba slaugančiam asmeniui gali padėti susitvarkyti tiek su kasdienėmis pareigomis ar priežiūros sunkumais, tiek su emocinėmis problemomis.
