REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
13
Linas Vaitkevičius (nuotr. facebook.com)

Šių metų pradžioje grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius kartu su mylimąja Rūta tapo tėvais – porai gimė sūnelis Nojus. Ir nors dainininkui ši Tėvo diena bus pirmoji, kai ir jis augina atžalą, kartu ji atneša ir liūdnesnius prisiminus apie 2018 metų rudenį, kai atlikėjas prarado abu tėvus.

13

Šių metų pradžioje grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius kartu su mylimąja Rūta tapo tėvais – porai gimė sūnelis Nojus. Ir nors dainininkui ši Tėvo diena bus pirmoji, kai ir jis augina atžalą, kartu ji atneša ir liūdnesnius prisiminus apie 2018 metų rudenį, kai atlikėjas prarado abu tėvus.

REKLAMA

Su naujienų portalu tv3.lt L. Vaitkevičius pasidalijo brangiausiais prisiminimais bei atskleidė, koks tėvo bruožas jį visuomet skatindavo siekti daugiau ir daugiau.

„Žemaitukas“ Linas pasakojo, kad nepaisant to, kad Tėvo ir Motinos diena dabar atneša ir skaudesnius prisiminimus, jis stengiasi to neperteikti savo paties sukurtai šeimai. „Liūdna ir gaila iki išprotėjimo, bet žinau, kad jie liūdėtų, jei liūdėčiau aš, tad aš neleisiu nei sau, nei savo šeimai gyventi liūdnai. Kam? Niekas nuo to nepasikeis. Taip, yra dar nemažai tam tikrų akimirkų, per kurias norisi nusikelti į praeitį ir viską prisiminti, bet liūdnu tėčiu taip pat būti nenoriu“, – drąsiai kalbėjo dainininkas.

L. Vaitkevičius teigė, kad jų šeima buvo kaip ir bet kuri kita, kurioje buvo visko – perdėtai idealizuoti jis linkęs nėra. Vis dėlto atminimas apie tėvus bei jiems skirtas šventes išliko atmintyje iki šiol, o kai ką jis turi ir išsaugojęs.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų šeima nebuvo tobula, negyvenome, kaip pasakoje. Manau, tai – normalu. Negaliu teigti, kad visada viskas buvo nuostabu. Buvo švenčių, kai šios dienos proga rašydavome slaptus laiškelius tėvams su jų diena, su išdžiovintomis gėlytėmis ir sveikinimu viduje. Bet būdavo ir dienų, kurių nesinori nė prisiminti, nes mano tėvai kartu nebegyveno. Beje, laiškelius išsaugojau visus. Aš ateityje planuoju užsitarnauti savo vaiko pagarbą taip, kad jam nuoširdžiai rūpėtų ši diena, ir kad viskas būtų natūralu“, – atviravo Linas.

REKLAMA

Grįžęs į prisiminimus apie savo paties tėvą Gintą, L. Vaitkevičius pabrėžė, kad pagalvojus apie jį jam visuomet iškyla išskirtinis pagarbos ir atramos jausmas: „Jis pasakodavo keletą anekdotų, kuriuos girdėjau visą gyvenimą, bet nebuvau įsigilinęs į juos taip, kaip dabar. Dabar jie tiesiog virto mano moto. Jis buvo teisingas ir atsidavęs žmogus – ne sau, bet kitiems.“

Linas džiaugėsi, kad jo tėvas nebuvo iš tų, kuris pultų mokyti ar priverstinai skatintų kažką daryti – anot dainininko, įvairius sprendimus jis visuomet priimdavo pats. 

REKLAMA
REKLAMA

„Tėvas buvo tas, kuriam skambindavau dėl menkiausios smulkmenos. Ar guostis, ar pasigirti. Jis palaikydavo tada, kada net priimdavau tikrai negerus sprendimus. Pavyzdžiui, sukurdavau kokią dainą, ir nors pats jausdavau, kad ji – „ne kažką“, jis man visuomet sakydavo, ji visus sužavės (šypsosi). Tai visuomet labai stumdavo į priekį“, – prisiminė jis.

Anot atlikėjo, jie buvo ne tik šeimos nariai, bet ir draugai, darbo partneriai: „Mes ir verkdavome, ir dalyvaudavome vakarėliuose, ir susikaupę kartu dirbdavome.“

Paklaustas, kokias iš savo tėvo išmoktas vertybes jis ketina perduoti ir savo sūnui Nojui, Linas pabrėžė dvi pagrindines – mandagumą ir mokėjimą džiaugtis bei linksmintis, jei tam yra proga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Aš žiauriai noriu, kad jis būtų mandagus – būtent to iš jaunimo dabar dažnai pasigendu. Elementariausių „laba diena“ ir „viso gero“. Mano tėvas labai skatino gerbti vyresnius žmonės, o dėl to, tikriausiai, dievinu savo bočius. Na, o taip pat norėčiau savo vaikui įskiepyti tai, kad gyvenimas – ne amžinas“, – sakė jis pridėdamas, kad tėvo gyvenimo pabaigoje nuolat girdėdavo, kaip šis gyvenimu skatino mėgautis.

Linas besišypsodamas pasakojo, kad ir pats su metais darosi vis panašesnis į savo gimdytoją, tą pastebėti ėmė ir kiti. „Aš išvis imu į jį labai panašėti – tiek veiksmais, tiek išvaizda. Nuolat tai girdžiu, o neseniai dar ir žilai nusidažiau plaukus (šypsosi). Scenoje tampu grynas tėvas, bet man tai patinka“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

O štai kas liečia auklėjimo niuansus, Linas teigė, kad dar per anksti sakyti, ar jo namų taisyklės bus panašios į tas, prie kurių pats užaugo. „Mano Nojukui tik 4 mėnesiai, tad ir auklėti dar nesinori (šypteli). Bet, kaip ir minėjau, pagarba ir tikėjimas gyvenimu bei žmonėmis yra svarbiausia man, o sūnus jau pats rinksis, kaip jam nugyventi“, – pridėjo L. Vaitkevičius.

Bebaigdamas pokalbį „Žemaitukas“ pridėjo, kad tikisi, jog ir jo vaikas – kaip ir jo tėvai – nuolat skaitys knygas, nenustos mokytis ir domėtis. „Norėčiau vaikui įskiepyti tai, kad žmogus be hobio – neįdomus. Nebijoti klysti, nebijoti netinkamų pasirinkimų – bus kiti. Tai man labai svarbu“, – sakė Linas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų