Atvėsus orams sulaukiama vis daugiau skundų dėl namus, biurus apnikusių kenkėjų. Pasak specialistų, dėl palankaus klimato šiemet padaugėjo graužikų, o didžiulė meilė beglobiams gyvūnams gyventojams irgi pridaro rūpesčių, kaip išnaikinti rūsius apnikusias blusas.
Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stoties gydytojo epidemiologo padėjėja Loreta Kuktelionienė sakė, jog nors sostinėje nuolat naikinami graužikai, sulaukiama skambučių dėl būstuose arba biuruose įsiveisusių žiurkių. Ypač jų padaugėjo atvėsus orams.
„Daugiausia kreipiasi pagalbos žmonės, gyvenantys Karoliniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių mikrorajonuose. Būna, kad skambina 4-5 aukštuose gyvenantys žmonės, prašo padėti atsikratyti įkyrių įnamių“, – teigė L. Kuktelionienė.
Pasak gydytojo epidemiologo padėjėjos, graužikai žmonėms pridaro nemažai žalos – apgraužia, apšlapina maistą, jame palieka savo išmatų, po to jį tenka išmesti.
„Nustatyta, kad žiurkės jaučia, kuriose daržovėse yra daugiausia vitaminų, ir apgriaužia tik pačias geriausias“, – sakė L. Kuktelionienė.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro (ULPKC) dezinfektologas Jonas Antanavičius teigė, kad graužikai pasižymi rūšių įvairove, pasaulyje jų priskaičiuojama apie 1600. Lietuvoje gyvena maždaug 11 graužikų rūšių, daugiausia rūpesčių žmonėms pridaro žiurkės. Be kita ko, jos platina ir daugybę įvairiausių užkrečiamųjų ligų, tarp jų – pseudotuberkuliozę, Laimo ligą, tuliaremiją, pasiutligę, leptospirozę.
„Šiais metais dar duomenų apie užsikrėtusiuosius graužikų platinamomis ligomis neturime, tačiau kasmet užregistruojama apie 7-8 leptospirozės atvejus“, – sakė J. Antanavičius.
Dezinfektologo teigimu, šiais metais graužikų yra šiek tiek daugiau nei įprastai, jų paplitimui įtakos turėjo šilta žiema, palanki vasara.
Kiti kenkėjai, dėl kurių dažniausiai neapsikentę gyventojai kviečia į pagalbą specialistus – blusos. Pasak L. Kuktelionienės, jų kaimynystė – tai kaina, kurią mokame už begalinę meilę beglobiams gyvūnams, dažniausiai katėms, kurių pilnos laiptinės ir rūsiai.
„Žmonės kates šeria, jaukina, jų kailyje veisiasi blusos, o po to rudenį šaukia „gelbėkit“. Su jomis neretai susiduria ir prieš šildymo sezoną vamzdynus tikrinantys meistrai“, – sakė L. Kuktelionienė.
Jos teigimu, nemažai besikreipiančių ir dėl faraoninių skruzdėlių, tačiau jas nusipirkę efektyvių priemonių gyventojai be vargo išsinaikina patys, o štai tarakonus naikinti tenka specialistams.
Dažniausiai mūsų šalyje sutinkamos dvi tarakonų rūšys: juodieji ir rudieji. Liaudyje jie dar vadinami prūsokais, nes manoma, kad šie kenkėjai į Lietuvą atkeliavo iš Prūsijos. Jie daugiausia mėgsta šiltas, drėgnas patalpas, kur gali rasti sau maisto ir vandens.
ULPKC duomenimis, tarakonai dažniausiai aptinkami maisto perdirbimo ir realizavimo įmonėse, maisto prekybos ir pramoniniuose objektuose, asmens sveikatos priežiūros ir profilaktikos bei gyvenamuosiuose būstuose.
Maitinasi tarakonai naktį. Nuo šviesos jie slepiasi. Turėdami labai gerai prie besikeičiančių aplinkos sąlygų pritaikytą mitybos būdą jie gali ėsti įvairų maistą: duoną, vaisius, daržoves, pelėsius, išmatas. Tarakonai ilgą laiką gali išbūti ir nesimaitinę ir be vandens, net iki 70 dienų.
Tarakonų buvimas patalpose ir žmonių būstuose, be pernešamų užkrečiamųjų ligų, jaučiamas kaip didelis nepatogumas ir daro neigiamą psichologinį poveikį žmogui.
Tarakonus nepaprastai sunku išnaikinti, todėl lengviau sutrukdyti jiems patekti į patalpas negu paskui išnaikinti. Labai svarbu laikytis tinkamų sanitarijos higienos reikalavimų, sako specialistai.
