Pasitaiko, kad šuo ryja išmatas bei visokias atliekas. Kaip elgtis šeimininkui ir kaip apsaugoti šunį, laisvai paleidus jį pabėgioti?
Išmatų ėdimas vadinamas koprofagija. Tokį elgesį diktuoja prabundanti laukinė gyvūno prigimtis. Tai natūralu, juk rūpestinga kalė išlaižo, švarina šuniukus – suryja ir jų išmatas (manoma, kad koprofagija labiau būdinga kalytėms).
Sekdami motinos kalės elgesiu, panašiai gali elgtis ir šunyčiai – negatyvus elgesys gali taip įsitvirtinti, jog ir suaugęs šuo ramiai nepraeis pro šiukšlynus ar kažkieno ekskrementus. Šis negatyvus elgesys – taip pat instinktai, juk mažiems vilkiukams tėvai atryja pusiau apvirškintą maistą.
Augančio ir suaugusio šuns organizmui kartais trūksta tam tikrų maistingųjų medžiagų, fermentų, kurie padėtų suvirškinti ėdalą. Jeigu šuo šeriamas prastu, nevisaverčiu ėdalu, organizmui išties trūksta baltymų, mineralinių medžiagų, B ir K grupės vitaminų.
Todėl šuo ieško trūkstamų medžiagų aplinkoje, ryja išmatas. Veterinarijos gydytojų nuomone, menkavertis šuns racionas gana dažnai išprovokuoja tokį negatyvų elgesį.
Koprofagiją gali sužadinti ir vidaus parazitai, apsunkinantys gyvūno virškinimą bei tuštinimąsi.
Prieš baudžiant augintinį už bjaurų elgesį, reikėtų įsitikinti, ar jis neturi vidaus parazitų, pagalvoti, ar jo racionas iš tikrųjų subalansuotas ir visavertis. Gali būti, jog augintiniui reikia daugiau baltymų, ląstelienos, gal vertėtų pakoreguoti ir šėrimo grafiką (šerti mažesnėmis porcijomis, dažniau) – apie tai geriausia konsultuotis su veterinarijos gydytoju.
Nederėtų pamiršti ir auklėjimo: vedžiokite su pavadėliu, gal kurį laiką ir su antsnukiu, kaskart drausminkite, jei lenda prie išmatų arba atliekų.
Vedžiokite švaresnėse, neužterštose vietose, daugiau žaiskite ir bendraukite su savo šunimi. Nukreipkite jo dėmesį nuo negatyvių dalykų, sudominkite įdomia veikla. Kvieskite žaisti, girkite už pozityvų elgesį.