Pirmasis šių metų vados ruoniukas buvo pastebėtas praeitą savaitę plaukiojantis Smiltynėje, ties molu. Pilkųjų Baltijos ruonių patelės vaikuojasi vasario pabaigoje – kovo pradžioje ant ledo lyčių. Jaunikliai per tris savaites, maitindamiesi motinos pienu, patrigubėja ir, užaugę veik iki 50 kilogramų, atsiskiria nuo patelių, mokindamiesi prasimaitinti patys.
Tai toks šiųmetinukas ir atklydo į Lietuvos pakrantę iš Rygos, Suomių ar Botnijos įlankų, kur gyvena didžiausios Pilkųjų Baltijos ruonių kolonijos. Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų, tačiau į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.
Laimei, šis muziejaus darbuotojų pastebėtas ruoniukas yra sveikas ir guvus. Tačiau kiekvienais metais Lietuvos pakrantėje randami nusilpę, žvejų tinklų ar laukinių gyvūnų sužaloti gyvūnėliai, kurie gydymui ir reabilitacijai dažniausiai patenka į Jūrų muziejų. Vieno laukinio ruonio reabilitacija muziejui kainuoja apie 4 tūkstančius litų. Pernai pirmą kartą Aplinkos ministerija skyrė tam lėšų – 10 tūkstančių litų. Tačiau gyvūnai gydomi tam nepritaikytose patalpose – muziejaus administracijos pastate, viename iš kabinetų, kuriame specialiai įrengtos dvi vonios.
Pernai taip buvo išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išgydyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.
Ruoniukas karantine (Arūno Grušo nuotr.)
Pasak Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, specialistai ne tik gydo ruonius, bet ir veda mokslinę jų apskaitą Baltijos jūroje.
- Jei pastebėjote ruonius, - sakė Arūnas Grušas, - labai prašome pranešti apie tai muziejui. Mus domina, kur matėte gyvūną, kokio jis dydžio ir ką veikė. Net telefonu padarytos nuotraukos suteiktų vertingos informacijos apie gyvūną. Rašykite man [email protected] arba skambinkite muziejaus telefonu 8 698 37299.
Biologas sako, kad jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į priėjusius prie jo žmones, tai reiškia, kad jis yra nusilpęs. Tokiu atveju patariama nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti, neliesti, apsaugoti nuo šunų ir per daug smalsių žmonių ir nedelsiant informuoti visą parą dirbančią bendrovę „Aumura”. Taip pat prašome paskambinti ir Lietuvos jūrų muziejui darbo valandomis. Ruoniukui būtų saugiau, jeigu jūs sulauktumėte, kol atvyks šių organizacijų specialistai. Radus kritusį ruonį irgi prašome informuoti Jūrų muziejų ir „Aumurą“.
Arūnas Grušas yra išgelbėjęs ne vieną ruoniuką (Pavel Kulikov nuotr.)