Bergüzar nuolat yra Turkijos žiniasklaidos dėmesio centre. Jos gyvenimas yra viešas. Turkai mato ją apsiperkančią „Feriköy Organic Bazaar“ Stambule ar žaidžiančią su sūnumi parke. Moteris, kurią ekrane įpratome matyti aristokratišką ir trapią, yra visiškai nepanaši į tokią. Ji – paprasta gyvybinga moteris, mėgstanti mėgautis gyvenimu, juoktis, šokti ir gerai leisti laiką.
- Jūs abu su Halitu visada dėmesio centre, jūs visada tarp žmonių...
- Noriu gyventi kaip normalus žmogus. Pavyzdžiui, noriu vaikščioti į mėgstamą prekybos centrą „Kanyon“ ir pietauti, nueiti į kiną ar praleisti laiką knygyne. Savaitgaliais išeiname prasiblaškyti. Žmonės mato mus taip dažnai, kad jie nekreipia dėmesio į šlovę. Būdama aktore noriu tikėti, kad galiu gyventi įprastą gyvenimą ir stengiuosi tai daryti. Žinoma, tai sudėtinga, bet tai yra mūsų pasirinkimas. Mes sąmoningai norėjome tokios karjeros ir sąmoningai ją pasirinkome. Nusivilkusi rūbus, su kuriais filmuojuosi, tampu įprastu žmogumi.
- Ar jaukiai jaučiatės, išėję pasivaikščioti vakarais?
- Esu labai laiminga, būdama su draugais. Visuomet bendrauju su draugais iš konservatorijos. Susitikę puikiai leidžiame laiką. Mes visada juokaujame, darome kvailystes ir niekada neteisiame vienas kito. Suprantama, kai kiti pamato mane taip besielgiančią viešai, jie lieka apstulbę. Prabudusi kitą rytą galvoju, ar jie galėjo pagalvoti, kad esu išgėrusi, jei nufotografavo mane besijuokiančią.
- Neseniai buvo išspausdinta nuotrauka su prierašu „Ponia Teisėja išgėrė per daug“ turint omenyje jūsų teisėjos vaidmenį „Karadajuje“.
- Taip, mes šventėme režisieriaus asistento gimtadienį, buvau ten vieną valandą. Atsisveikindama apkabinau kelis komandos narius ir kalbėjausi su jais. Tamsoje pamatėme blykstę ir visi nustebome. Po šia nuotrauka galėjo būti prierašas „Ji nuėjo į naktinį klubą ir išgėrė kavos“, bet buvo parašyta apie mano girtumą. Kita vertus, aš galiu būti išgėrusi, tai mano reikalas!
- Kitoje nuotraukoje jūs buvote užfiksuota baranti savo sūnų. Kas atsitiko tuomet?
- Pirkau batų porą, o Ali jų nenorėjo. Jis netikėtai pliaukštelėjo man per veidą, sakydamas „tu man šitų nepirksi". Aš apstulbau, į mus žiūrėjo žmonės. Kai išėjome iš parduotuvės, pasakiau jam: „Niekada nepamiršiu, ką tu padarei. Aptarsime tai namie“. Išgirdau fotoaparatų garsus. Tai pamatę, žmonės ir vėl kalbėjo nesąmones.
- Tos nuotraukos įskaudino jus. Gal iš viso nemėgstate fotografuotis?
- Ne visos nuotraukos skaudina... Neseniai nuvykome į Graikiją su Halitu ir netikėtai sutikome grupę „Scorpions“. Vyrai priėjo ir pasakė: „Jūs graži, kas jūs esate?“. Paaiškinome, kad esame aktoriai. Jie pakvietė mus ant savo pasirodymo scenos. Tiek Halitas, tiek aš buvome priblokšti. Mes net neklausėme, ar galime kartu nusifotografuoti. Jautėme tai. Galbūt, jei nebūčiau tokia žymi, būčiau drąsesnė. Pavyzdžiui, man patinka fotografija, ypač mėgstu fotografuoti portretus. Norėčiau juos fotografuoti, vaikščiodama gatvėmis, bet bijau, kad kas nors prieis prie manęs ir pasakys: „Kas manai esanti, kad gali mane fotografuoti?". Žmonės gali nenorėti būti fotografuojami... Bent jau norėčiau gauti jų leidimą...
- Pakalbėkime apie malonesnes pareigas. Ar tapusi sūnaus motina, pasijutote moteriškesne?
- Nejaučiu, kad tai labai skirtųsi nuo tiesiog buvimo motina. Nežinau, ar tai susiję su mano ketvirtuoju dešimtmečiu, tapimu motina, savęs pažinimu ar meile. Žiūrėdama į veidrodį, matau daug gražesnę Bergüzar nei tai buvo prieš šešerius metus. Matau laimingesnę, švytinčią moterį... Manau, kad patirtis ir meilės vaikui padeda žmogui atgimti iš naujo.
- Jis atrodo labai panašus į jus.
- Iš tikrųjų jis panašus į savo tėvą.
- Ar jis pavydi savo tėvui?
- Niekada... Kai esame kartu, jis viena ranka apsikabina tėvą, o kita mano kaklą. Pabūname taip kurį laiką. Mes visur einame kartu. Mūsų meilė daro jį laimingą.
- Kaip dalinatės tėvų vaidmenimis namie?
- Manau, kad tėvas jam reiškia valdžią. Iš tikrųjų aš esu griežtesnė, bet jam tėvas yra autoritetas. Jis daro viską, ką tėvas jam pasako padaryti.
- Paryžius yra vieta, kur sužydėjo jūsų meilė. Ar tai vis dar ypatinga vieta jums?
- Taip, bet pamačiusi Londoną, pakeičiau savo nuomonę. Tačiau Paryžius yra tikrai ypatingas.
- Ar natūralus ir sveikas gyvenimo būdas yra jums svarbus?
- Nuolatinė mankšta, sveika mityba, natūralus rūpinimasis ir teigiama energija man labai svarbūs. Atkreipiu ypatingą dėmesį į mitybą ekologiškais maisto produktais. Kiekvieną šeštadienį aš keliauju į „Feriköy Organic Bazaar“. Ten perku vaisius ir daržoves. Neperku jokių rūgštinių gėrimų, geriu natūralias sultis. Geriu daug vandens. Į vandenį pridedu agurko, mėtos ar imbiero, tuo pat metu padidindama skysčių kaupimąsi. Aš vis dar neradau pakaitalo cukrui, bet bandau jį atrasti. Seriale mano plaukai dažniausiai susukti į kuodą, naudojant plaukų džiovintuvą. Įprastai aš leidžiu savo plaukams kristi palaidai, kad būtų lengva juos prižiūrėti.
- Ar laikotės dietos?
- Pakeičiau savo maitinimosi įpročius. Gamindama namie, teikiu pirmenybę ekologiškiems ingredientams. Treniruojuosi. Nuolat vaikščioti ar kilnoti svorius nėra labai sveika. Aš treniruojuosi namie vieną valandą per dieną. Mažinu pietų porcijas. Neseniai pašalinau laktozę iš savo mitybos raciono.
- Jūs žinoma ne tik Turkijoje, bet ir už jos ribų. Įvardinkite populiaraus serialo „Karadajus“ sėkmės receptą.
- Esame gera kūrybinė grupė. Žinome, ko norime, galime tai išreikšti ir puikiai sutariame tarpusavyje. Mes tikrai mėgstame vienas kitą. Tai ir lemia sėkmę.
- O gal galite smalsiems žiūrovams atskleisti, kas atsitinka Feride ir Mahir „Karadajaus“ serialo pabaigoje?
- Esant galimybei, aš vis klausiu režisierių, bet jie man nieko nesako (juokiasi)
- Ar tikrai gali būti meilė tarp teisėjos ir batsiuvio sūnaus? Turint omenyje skirtingų socialinių klasių, kitaip išauklėtus žmones.
- Nepaisant to, kokios skirtingos yra Feride ir Mahir socialinės klasės, abu jie drėbti iš to paties molio. Jų abiejų gyvenimai paremti tiesa ir tuo, kas teisinga. Abu jie nepatyrė tikros meilės. Jis paskęsta vienas kito akyse. Nesvarbu, ką jie patyrė, jų jausmai yra aukščiau visko. Įskaitant ir socialinės klasės skirtumus. Ar nemanote, kad tai įmanoma?
Serialas „Karadajus“ – tai stipri ir jaudinanti istorija apie garbę, kerštą ir meilę. Serialas nukels į 1973-ųjų Stambulą, čia 35-erių Mahiras laimingai gyvena su savo tėvo batsiuvio šeima. Jo tėvas Naziras – aukštos moralės, gerbiamas žmogus. Tačiau sūnaus vestuvių išvakarėse Naziras nuteisimas myriop už žmogžudystę, kurios neįvykdė. Mahiras tampa šeimos galva ir visomis jėgomis, netgi aukodamas savo asmeninę laimę, ieško tikrojo kaltininko. Tačiau įvykiai pasisuka netikėta linkme: jis įsimyli teisėją, kurios rankose – jo tėvo likimas.
