Ar žinote, kas sieja garsų kino režisierių ir prodiuserį Steveną Spielbergą, septyniais „Oskarais“ įvertintą, vieną geriausių filmų apie žydų genocidą „Šindlerio sąrašas“ ir įvairiasluoksnę klezmerių muziką? Tai – ansamblis „Kroke“ iš Lenkijos, kurio pasirodymą šiemet išvysime „Kristupo vasaros festivalyje“. O apie tai, kaip visi šie dalykai susiję – nuo pat pradžių.
1992 metais trys bičiuliai, Krokuvos muzikos akademijos absolventai – Tomasz Kukurba, Jerzy Bawoł ir Tomasz Lato – įkūrė ansamblį „Kroke“, puoselėjantį klezmerių - žydų liaudies muziką. Trio, kurio pavadinimas iš jidiš kalbos reiškia Krokuvą, koncentravęsis išskirtinai į klezmerių muzikos atlikimą, pastaruoju metu įkvėpimo ieško etninėje muzikoje, improvizacijose, tokiu būdu kurdamas savitą, sienas, formas bei laiką peržengiantį stilių, kurį įvertino ne tik klausytojai, bet ir viso pasaulio menininkai.
„Nuo ansamblio įkūrimo pradžios, nuolatos ieškome naujovių tiek muzikoje, tiek savyje, – kalba muzikantai ir čia pat prisipažįsta – „Norėtume, kad tai, ką atliekame, būtų vadinama tiesiog „Kroke“ muzika“.
Atrodo, jog šis noras pildosi. Pasak BBC apžvalgininko Jono Lusko, „Šių virtuozų muzika tiesiog persmelkta emocijų: kontrabosas – širdies dūžiai, akordeonas – kvėpavimas, smuikas – sielos šauksmas. „Kroke“ koncertas – tai šiurpinanti, nuostabi, nepamirštama patirtis“.
Žinoma, iki pasaulinio pripažinimo trims draugams reikėjo nueiti ilgą kelią, o prie „Kroke“ sėkmės ženkliai prisidėjo ir ansamblio krikštatėviu pelnytai gali būti laikomas kino kūrėjas Stevenas Spielbergas. Kol režisierius Krokuvoje filmavo tikrais faktais paremtą „Šindlerio sąrašą“, jo žmona, lankydamasi „Ariel“ restorane išgirdo grojant „Kroke“ ir pakvietė sutuoktinį jų pasiklausyti. Amerikiečių režisierius akimirksniu pastebėjo muzikantų talentą bei potencialą ir sužavėtas pasirodymo, pakvietė grupę į Jeruzalę koncertuoti „Survivors Reunion“ (liet. „Išgyvenusiųjų susitikimo) iškilmių proga.
„Ši įsiminta akimirka buvo didžių pasikeitimų pradžia. Atrodė, kad tik nuo to momento prasidėjo tikroji egzistencija. Mes tarsi gavome muzikinį palaiminimą“, – prisimena muzikantai.
Ir vis dėlto, šie įvykiai buvo tik pasakiškos karjeros pradžia. S. Spielbergas „Kroke“ kasetę nusiuntė vienam ryškiausių pastarųjų kelių dešimtmečių muzikos atlikėjui, britų dainininkui, kompozitoriui, prodiuseriui, beje, visai neseniai savo pasirodymu pirmąkart nudžiuginusiam ir Lietuvos publiką – Peteriui Gabrieliui.
Jo dėka, „Kroke“ trijulė atsidūrė Didžiojoje Britanijoje, prestižiniame festivalyje WOMAD. Čia grupės pasirodymas bei debiutinis albumas „Trio“ buvo ne tik entuziastingai sutiktas renginio lankytojų, bet ir lėmė įrašų sesiją su P. Gabrieliu. Dalis įrašų vėliau panaudota P. Gabrielio albume „Long Walk Home“ (liet. „Ilgas kelias namo“) ir Filipo Noiso filme „Triušių aptvaras“, pelniusiame Australijos kino ir televizijos meno akademijos apdovanojimą už geriausią garso takelį. Grupės kūrinį „The Secrets of The Life Tree“ (liet. „Gyvenimo medžio paslaptys“) galima išgirsti ir Davido Lyncho filme „Vidaus imperija“.
Taigi, kur slypi tokias iškilias asmenybes kaip S. Spielbergą, P. Gabrielį ir daugybę klausytojų visame pasaulyje pakerėjusio trio „Kroke“ paslaptis? Šie atlikėjai leidžia klausytojams naujai pažvelgti į senąją žydų kultūrą per ugningą muziką, savyje nešančią gyvenimo ir vilties žinią, suprantamą bet kuria kalba, bet kuriame pasaulio kampelyje.
„Grojant klezmerių muziką daug improvizuojama. Improvizacijos lydi „Kroke“ nuo pat susikūrimo, todėl ir dabar tai vienas svarbiausių elementų mūsų muzikoje,“ – pažymi atlikėjai.
Šiandien grupės diskografiją sudaro daugiau nei 10 albumų, jie kviečiami į pačius žymiausius muzikos festivalius visame pasaulyje, su jais mielai bendradarbiauja iškiliausios scenos žvaigždės, o publika sutinka ir palydi audringiausiais plojimais.
„Kristupo vasaros festivalis“ suteikia išskirtinę galimybę patiems išgirsti temperamentingąją „Kroke“ trijulę: Tomasz Kukurba (altas), Jerzy Bawoł (akordeonas) ir Tomasz Lato (kontrabosas). „Kroke“ koncertas rengiamas kartu su Lenkijos institutu. Programoje skambės originalios kompozicijos.
Liepos 29 d., antradienį, 19 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30, Vilnius).
• Klezmerių muzika – tai instrumentinė neliturginė žydų liaudies muzika, pasižyminti stipriu energijos ir emocijų užtaisu.
• Žodis „klezmeriai“ yra žodžių „klez morim“ junginys, kuris iš hebrajų kalbos reiškia „muzikos instrumentai“.
• Klezmerizmui būdingas ekspresyvus atlikimas - staigus tempo greitėjimas arba lėtėjimas, nelaukti improvizaciniai intarpai sustiprina emocinį muzikos poveikį.
• Klezmeriai – tai klajojantys žydų liaudies ansambliai, kurie dažniausiai grodavo vestuvėse ar kitose miestelių šventėse. Jų atliekamos melodijos, kupinos džiaugsmo ir ugningo temperamento, dažniausiai buvo skirtos šokti.
• Klezmeriai grodavo savadarbiais instrumentais ir atlikdavo ne tik žydų, bet ir visą populiarią to meto muziką. Pagrindinis klezmerių instrumentas - smuikas, kurį įvairiais deriniais papildo cimbolai, kontrabosas, klarnetas, trimitas, fleita, būgnas.
• Po visą pasaulį pasklidę žydai ne tik išsaugojo savo tradicijas, bet ir asimiliavo vietinį – rumunų, graikų, lenkų – folklorą, ritmus, kartais juos perdirbdami beveik neatpažįstamai. „Žydų muzika – tartum puikus medus, surinktas iš įvairių pasaulio gėlių,“ – teigia tradicinės bei religinės muzikos tyrinėtoja, atlikėja dr. Marija Krupoves.
• Klezmerių kapelos gyvavo ir tarp Lietuvos žydų nuo XVII amžiaus iki Antrojo pasaulinio karo.
