Žinomas vyras neslėpė, kad šie metai – ypatingi.
Nauji vėjai ir būsimos vestuvės
Pokalbio pradžioje J. Sakalauskas pasidžiaugė, kad šie metai yra ypatingi.
„Prasidėjo sugrįžimo į save metas – laikas, kuriame leidžiu sau būti savimi“, – atviravo jis.
Tęsdamas pokalbį apie save, jis prasitarė apie metus, kuomet buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas:
„Gyvenimas visada veda ten, kur turi būti, ir tuo metu, kai sekėsi, ir tuo metu, kai vadovavau ne vienai įstaigai, man atrodė, kad jaučiuosi gerai. Ir pokyčiai, kurie vyksta, ta sinergija su kolektyvu, naujos idėjos ir tas geras, vientisas jausmas, kuris vedė mus visus į priekį – tikrai buvo, ir aš džiaugiuosi. Iš šios dienos perspektyvos matau, kad nebuvome kažkoks trukdis ar atsitiktinai atsiradęs žmogus.“
Tiesa, dabar jo gyvenime netrūksta naujų vėjų. Visai neseniai įvyko baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai” premjera, kurios autorius – pats J. Sakalauskas.
„Sukūriau baletą. Aš lankiau baleto būrelį, kai man buvo 19 metų. Atsimenu, tuo metu nemėgau baleto. Tada mokiausi konservatorijoje chorinio dirigavimo, ir draugas nuvežė mane į Trakus. Prieš tai vaikystėje buvau matęs tik „Spragtuką“. Beje, skirtingai nuo visų, kuriems „Spragtukas“ atveria duris į pasaulį, man jis ilgam jas uždarė. Kažkaip taip nutiko, nors dabar, žinoma, žiūrėčiau į tai kitaip.
Tuo metu nuvažiavau į „Graiką Zorbą“ – ten šoko Eglė Špokaitė, primarijai… Buvo nuostabus oras, daug žmonių, Trakų pilis, kiemas… Dar važiavau nelegaliai autobusu, kuriuo važiavo pagrindiniai baleto artistai. Atsisėdau į jų vietas, ir jie gražiai pasakė, kad čia reikia jiems plačiau sėdėti, nes kitaip nepašoks. Žodžiu, visa tai buvo labai romantiška istorija. Man labai patiko tas spektaklis „Graikas Zorba“, ir po to pradėjau lankyti visus baleto spektaklius.
Pradėjau lankyti baleto studiją „Polėkis“ tarp jau ilgai šokančių berniukų, mergaičių, vyrų ir moterų, įvairaus amžiaus. O aš ką tik buvau iš treniruoklių salės, nes tuo metu norėjau tapti kultūristu. Raumenis pumpuodavau, turėjau tikrai didesnius raumenis nei dabar, viską pompavau su įvairiais preparatais. Ten turbūt atrodžiau gan keistai: nei lankstus, nei patyręs šokėjas.
Bet užsikabinau keliems metams, sakiau, kad norėčiau tapti baleto artistu.Tą svajonę realizuoju per sūnų, kuris šiuo metu mokosi Nacionalinėje Čiurlionio menų mokykloje baleto specialybėje. Mane visą laiką lydėjo šokis, ypač baletas. Nors nebuvau jo atstovas, visada stebėjau ir žavėjausi baletu, ypač klasikiniu. Manyčiau, nesu baleto specialistas ar choreografas, bet tikrai esu baleto mėgėjas, suprantantis baleto muziką“, – apie naują lapą gyvenime sakė Jonas
Pasak pašnekovo, adrenaliną jis jaučia ne tuomet, kai leidžiasi dviračiu nuo skardžio, o kai mintyse kirba naujos idėjos ir planai: „ Adrenalinas, kai paleidi naują mintį arba išgirsti mintį ir pirmame etape tiesiog „degi“, jauti, kaip širdis baladojasi, ir nori ją išleisti. Norėjau tą adrenaliną patirti, bet jis niekaip nesusijęs su fiziniu adrenalinu. Tai susiję su projektais, baime leistis su kažkuo ir galbūt sudegti nesėkmės atveju.“
Pokalbio pabaigoje Jonas užsiminė ir apie artėjančias vestuves, kurios turėtų įvykti jau šiemet.
„Dabar reikia greičiau suktis, nes Paryžiuje pasipiršau, ir kažkada tai turi įvykti, bet planų neišduosiu – viskas procese.
Mes visai planavome… Galvojome apie rudenį, bet buvo etapas, kai galvojau reikėjo kažką sutvarkyti gyvenime ir palaukti. Ir tada atrodė: kodėl aš tiek laukiau?
Abu klausėme to paties klausimo. Viskas dėliojosi natūraliai, todėl norėjosi kalbas ir planavimą pradėti tik nuo pavasario. Tai nutiko natūraliai – ne todėl, kad santykiai pablogėjo. Jie gal net pagerėjo per šiuos metus, ir joks noras nesumažėjo. Norėjosi apie tai pradėti kalbėti truputį vėliau“, – atskleidė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
