Parodos sumanytojai, puikūs organizatoriai Angelė Rupkutė ir Jonas Strazdauskas, eilinį kartą pakvietė fotografus pateikti savo darbus net šešiose temose: žmogaus įtaka gamtai (teigiama ar neigiama), žemė, vanduo, gyvūnija, augmenija, žmogaus sąlytis su jį supančiu pasauliu, gamtos apsauga, ekologinės problemos ir mus supanti gamta. Į kvietimą atsiliepė fotografai iš Baltarusijos, Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos, atsiuntę 639 fotografijas. Vertinimo komisija, sudaryta iš žinomų fotografų ir Mažeikių administracijos vadovų, į parodą dviejose kategorijose, suaugusių ir jaunimo, atrinko 40 autorių 105 fotografijas ir paskyrė 14 prizų, kuriuos įsteigė Mažeikių miesto meras, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Mažeikių rajono savivaldybė ir kt.
Šį kartą paroda susiklostė labai spalvinga ir daugiaklodė, nors tik nedaugelis autorių įsigilino į parodos-konkurso sąlygas, pageidaujamas temas. Kiti gi, atsiuntė tai, kas po ranka pasitaikė arba, patyrinėję ankstesnių metų katalogus, pasuko lengviausiu keliu – pateikė fotografijas panašias į anksčiau premijuotąsias, dar blogiau – atsiuntė ir jau vieną kartą į konkursą siųstų ir vertinimo komisijos atmestų darbų. Laimei nestinga fotografijų, kuriose vieni fotografai fiksuoja „nuogą“ dokumentiškai traktuojamą realybę ar meniškai įprasmintą gamtą, kiti – kalba apie erdvę, laiką ir miglotą mūsų ateitį globalinės epokalipsės akivaizdoje.
Nuo spalvotų saulėlydžio ir saulėtekio peizažų, gyvuliukų, vabaliukų ir kitų grožybių buvo galima apsalti, tačiau norėtųsi publicistinio, bent elementariai geranoriško, o ne „parodomojo“ fotografų požiūrio į žmogų ir jį supantį pasaulį, ekologijos problemas. Ką mes darome su gamta, kad ji švarėtų, būtų išsaugota, vėl laisvai, kaip kadaise, alsuotų kartu su mumis? Nereikia, kaip sovietmečiu, kovoti su gamta ir beatodairiškai naudotis jos teikiamomis gėrybėmis – privalome ją puoselėti. Svarbu suvokti, kad gamtos „užkariavimo“ epocha nuslinko į praeitį ir dabar kaip niekad aktuali jos išsaugojimo problema. Reikėtų galų gale įsisąmoninti: kas mes esame, kur einame ir kur nueisime? Mūsų dienų postmodernistinė fotografija vargu ar gali duoti atsakymą, kaip turėtume elgtis su gamta ir gamtoje, nes dažniausiai beveik visiškai atsisako vaizdo ir tenkinasi konceptualiais parašais madinga anglų kalba ar ilgokais traktatais po fotografijomis, tik patiems autoriams besuvokiamais.
Ankstesniais metais ir Kaunas rengdavo alternatyvią tarptautinę parodą „Gamta – visų namai“, kuri buvo savotiškas kelrodis. Deja, pasitraukus pagrindiniam jos organizatoriui Aleksandrui Macijauskui (beje, ir mažeikiškės fotoparodos krikštatėviui), paroda sunyko ir daugiau neberengiama. Gaila, nes tai buvo dar viena erdvė gamtosaugos problemomis, mūsų krašto gamtovaizdžiais ar gyvūnija besidomintiems fotografams parodyti savo naujausius darbus. Gerai, kad bent prieš porą metų atgimusi Mažeikių paroda „Gyvos žemės mintys“, sėkmingai tęsia tradiciją.
Kuo galime pasidžiaugti šioje parodoje? Pagrindinio Mažeikių miesto mero prizo laimėtojas Algimantas Alesandravičius (Lietuva) pateikė puikią, labai vieningą fotografijų kolekciją iš Žemaitijos, užfiksavęs ir dramatiškus peizažus, ir sutiktus žmonės, ir jų gyvenamą aplinką. Senas Lietuvos fotografų bičiulis, fotomenininkas Dieteris Reisas (Vokietija) – Mažeikių rajono savivaldybės specialaus prizas už Lietuvos fotografijos populiarinimą – eksponuoja spalvotų Lietuvos peizažų seriją. Jaunimo grupėje Lietuvos fotomenininkų sąjungos prizas atiteko Akvilei Petraitytei (Lietuva), kuri puikia atskleidė žmogaus ir gyvulio santykius. Paminėtini ir kiti lauriatai: Ramūnas Danisevičius, Marius Patašius, Martynas Vidzbelis, Daiva Norkutė, Petras Katauskas, Jonas Junevičius, Artūras Armonas, Džeina Saulite (Latvija), Sergejus Kurilo (Baltarusija), jaunieji autoriai Aldona Zykutė, Austėja Zasimauskaitė, kurie išsidalino likusius prizus.
Po ekspozicijos Mažeikiuose, paroda, manyčiau, pabuvos ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, todėl tikėtina, kad sekanti bienalė „Gyvos žemės mintys“ bus gausesnė ir dalyvių skaičiumi, ir temų įvairove, ir fotografijų gausa. Svarbu tik, kad mūsų žygius ir darbus visur lydėtų mintys apie gyvą Žemę.
Autor. Petras Katauskas (nuotr. Organizatorių)
Autor. Daiva Norkutė (nuotr. Organizatorių)
Autor. Algimantas Aleksandravičius (nuotr. Organizatorių)
Stanislovas Žvirgždas
