Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
Nereikėtų tikėtis, kad, trenkus žaibus, viskas baigsis sėkmingai, nesiimant saugos priemonių, sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis.
„Žaibas yra pavojingas gamtinis reiškinys, ir juokauti su juo negalima. Nereikėtų tikėtis, kad viskas baigsis sėkmingai, nesiimant saugos priemonių. Siūlome paisyti saugaus elgesio“, – teigia specialistas.
Vasarą žmonės daugiausiai laisvą laiką leidžia prie vandens telkinių. Perkūnas, žaibas dažniausiai trenkia kepinant karščiui. „Pamačius, kad artinasi audra ir yra perkūnijos pavojus, reikia nedelsiant išlipti iš vandens ir ieškoti prieglobsčio. Būtų geriausia pasislėpti pastate. Tai būtų saugiausia“, – tvirtina K. Skrickis.
O jei aplink statinių nėra, reikėtų slėptis gamtoje. Tačiau jokiais būdais negalima sustoti po pavieniais ir aukštais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų šalia žaibolaidžio, kur stovi metalinis bokštas, yra aukštų kaminų – bet kokių aukštų konstrukcijų.
„Dažniausiai žaibas pasirenka jas, trenkia ant aukštesnių vietų. Geriausia pasislėpti krūmuose, kuo žemesnėje vietoje [...], ten, kur vanduo negali užlieti. Geriausia žmogui nestovėti, o būti atsitūpus, apėmus rankomis kelius“, – pataria K. Skrickis.
Jei žmogus į gamtą, prie vandens telkinio atvažiavęs automobiliu, patartina slėptis jame. Tik reikėtų nepamiršti įtraukti anteną, jei tokia yra, užsidaryti duris ir niekur nevažiuoti – palaukti, kol praeis audra ir perkūnija. O jei audra užklupo kelyje, patartina sustoti kelkraštyje, išjungti variklį, įjungti avarines šviesas ir taip pat palaukti.
„Dviratį reikia palikti toje vietoje, kurioje jis buvo. Dviratis tikrai neapsaugos, dviratis yra metalinis, metalinės konstrukcijos, tai tikrai kelia pavojų“, – įspėja K. Skrickis. Jis taip pat pabrėžia, kad bėgti žaibo metu negalima, geriau iš lėto eiti.
O kaip nuo perkūnijos apsisaugoti namuose? Visų pirmiausia reikėtų uždaryti langus, dūmtakių sklendes, jei tokių yra – ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjo. Mat angos gali patraukti ir kamuolinį žaibą.
„Patartina išjungti visus elektros prietaisus iš tinklo. Ne išjungti patį prietaisą, palikti budinčiame režime, bet ištraukti iš jį rozečių, atjungti antenas, jei yra. Tada mes būsime saugūs. Nebus sudeginti prietaisai“, – sako K. Skrickis.
Perkūnijos metu jis taip pat nerekomenduoja kalbėti telefonu, naudotis juo nebent, jei būtina kažkam paskambinti. „Bet šiaip perkūnijos metu, kai žaibuoja, tiek laidiniu telefonu, jei esame namuose, tiek mobiliu telefonu kalbėti nepatartina“, – sako specialistas.
Žaibas – tai elektros išlydis. Virš žemės rutulio kasmet įvyksta iki 16 mln. perkūnijų, vidutiniškai – iki 44 tūkst. per parą. Nustatyta, kad apie 2 tūkst. perkūnijų kiekvieną sekundę sukelia iki šimto išlydžių į žemės paviršių.
Apie 70 proc. dienų su perkūnija būna nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Pavasarį perkūnijos dažnesnės rytinėje Lietuvos dalyje, rudenį – vakarinėje. Žaibas dažnai trenkia į tą pačią vietą dėl tam tikros grunto sudėties arba kai gruntiniai vandenys yra arti Žemės paviršiaus.
