Jaukioje aplinkoje, esančioje visai šalia jūros, susirinkę klaipėdiečiai klausėsi atviro pokalbio apie skaudų gyvenimo etapą, pašaukimą, tikėjimo paieškas bei kūrybinį kelią.
Draugo laidotuvės ir kaltė dėl susireikšminimo
Atsakydama į vedėjos pagyrimą dėl kuklumo, Asta Stašaitytė pasidalijo labai skaudžiu, tačiau kartu ir filosofišku potyriu. Ji papasakojo, jog visai neseniai grįžo iš artimo bičiulio laidotuvių ir po jų vykusių gedulingų pietų:
„Visai neseniai buvau draugo laidotuvėse. Po jų, per tuos gedulingus pietus, viskas tiesiog virto draugų susitikimu: visi dalijosi prisiminimais. Aš irgi atsistojau ir papasakojau vieną situaciją apie jį. O po to... dvi dienas graužiausi: kam reikėjo, ar tą pasakiau, ar nesusireikšminau... Su tuo man dar tikrai reikia padirbėti.“
Viešnia atviravo, kad kai situacija reikalauja būti tiesiog vienu iš daugelio, o ne dominuoti scenoje kaip renginių vedėjai, bet koks viešesnis pasireiškimas jai sukelia stiprią vidinę graužatį ir savianalizę:
„Kadangi esu tikėjimo kelyje, vis sakau: „Dieve, nepyk ant manęs, kad taip graužiuosi.“ Na, Dieve, juk negalima taip graužtis. Jeigu tai ne renginys, kurį vedu ir kur turiu dominuoti, o tiesiog draugų susitikimas ar situacija, kur turėčiau būti tik viena iš daugelio, bet imu ir pasireiškiu – vakare užsimetu pagalvę ant galvos ir rėkiu: „Ne, ne, ne, ne, ne!“, kad tik negirdėčiau savo minčių apie tai, ką ten pripliurpiau.“
Dvasinė ramybė po sunkių skyrybų
Renginio metu iškelta gilaus tikėjimo ir dvasinės stiprybės tema. Žurnalistė prisipažino, kad po sunkaus skyrybų etapo pagalbą bei atramą rado Pakutuvėnų vienuolyne ir bendraudama su pranciškonais.
„Sunkiu periodu, per skyrybas, kai važiavo stogas ir nebežinojau, ko griebtis, sesutė mane palydėjo į Pakutuvėnų vienuolyną. Užlipau ant kalnelio, kur stovi kryžiai, ir tiek verkiau, tiek verkiau... Kokių dešimt parų beveik nemiegojau, tik be perstojo verkiau. Tai buvo pats sunkiausias mano gyvenimo periodas. Pradėjau rėkti: „Dieve, kodėl tu man taip?! Už ką?! Atrasti gyvą Dievą man buvo toks džiaugsmas, toks atradimas būti visada pokalbyje su juo. [...] Pranciškonų vienuoliai mane įtikino, kad vis tik pagrindinis žodis apie Dievą yra meilė“, – dalijosi Asta.
Žinoma moteris pabrėžė, kad šiandien į praeities skausmą žvelgia su dėkingumu, nes tai padėjo atrasti tikėjimą:
„Jeigu mane taip susargdino tam, kad vėliau padovanotų televiziją, tai gal ir tą skyrybų pragarą reikėjo iškentėti tam, kad atrasčiau Dievą ir tiek daug tikinčių žmonių? Tai tokia dovana, kad... ką padarysi, tebūnie tos skyrybos. Jeigu už tai gaunu tokią didelę dovaną – aš sutinku.“
Didžiausia vakaro staigmena tapo A. Stašaitytės perskaityti jos pačios parašyti eilėraščiai, kuriuos viešai ji drįso pristatyti pirmą kartą. Moters eilėse užfiksuoti jausmai ir išsiskyrimo skausmas:
„Nemaniau kad išduos tas, kuris visados laukt, budėt pažadėjo, kol vaikai išvažiuos iki karsto lentos. Dar šiek tiek pakentėti tereikėjo. [...] Ar tu žinai, kodėl palikai mano šypsnio gilias duobutes? [...] Išsiskyrė du kūnai. Kodėl?“
Ji atskleidė rašanti ne tik poeziją, bet ir dainų tekstus žinomiems atlikėjams, pavyzdžiui, Nedai Malūnavičiūtei.
Nauja veikla
Ilgus metus televizijos žiūrovus džiuginusi žinoma laidų ir renginių vedėja Asta Stašaitytė šiandien žengia visai kitu profesionaliu ir dvasiniu keliu. Kalbėdama apie dabar vykstančius pokyčius, žinoma moteris atvirauja – nors daugelis stebisi, kur ji pradingo iš pramogų pasaulio, šiuo metu jos veikla įgavo kur kas gilesnę prasmę.
Išėjusi iš televizijos, Asta prisipažįsta supratusi, kad visa jos ilgametė patirtis – interviu ėmimas, pasiruošimas pokalbiams, vaizdo montažas – buvo tarsi pasiruošimas dabartinei misijai. Iš pradžių savanoriavusi, šiuo metu ji dirba Krikščioniškos pagalbos, labdaros ir paramos fonde „Donum“.
Kaip rašoma fondo puslapyje – Asta Stašaitytė užima projektų vadovės pareigas.
Renginio pabaigoje Asta papasakojo apie savo dabartinį darbą labdaros ir paramos fonde „Donum“. Ji kuria dokumentinius vaizdo interviu reportažus su Lietuvos disidentais, persekiotais laisvės kovotojais, kunigais bei vienuoliais:
„Mes su komanda viską greitai fiksuojame – darau vaizdo pokalbius, interviu su disidentais. Jie tuo metu, kai aš maniau, jog gyvename gražiausioje šalyje, gynė mūsų laisvę.“
Pati Asta pripažįsta, kad per ilgus darbo metus televizijoje ji išmoko sukurti žmogui pramogą, prajuokinti, tačiau dabartinis darbas suteikia visiškai kitokį pilnatvės jausmą.
„Tiek metų kalbinau labai daug įdomių žmonių, bet vis tik tai buvo popkultūra ir tikslas būdavo suteikti žmogui pramogą. O dabar visą savo išmanymą – montažą, kalbinimą, pasiruošimą interviu – galiu panaudoti daug prasmingiau“, – atvirai kalbėjo Asta.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
