Baleto artistas Nerijus Juška aplinkiniams daro įspūdį ne tik dėl savo profesionalumo scenoje, bet ir todėl, kad jis visada gerai nusiteikęs.
Paklaustas, kodėl yra toks linksmas, jis šypsodamasis atsakė: „Natūra mano tokia“. Tokio būdo galėtų pavydėti bet kas...
- Iš kur turite tiek optimizmo?
- Jeigu jo tiek nebūtų, manau, nebūčiau tiek pasiekęs.
- Kiek iš viso esate turėjęs traumų?
- Daugiau nei dvidešimt tai tikrai.
- O ši, kurią neseniai patyrėte, galbūt sudėtingiausia?
- Matote, dabar man buvo atliktos dvi operacijos vienu metu – girnelės ir girnelės raiščio. Kairiajam keliui tas pats buvo, tik man operacijos buvo atliktos skirtingu metu. Teko patirti įvairių traumų - lūžių, kojų išnarinimų, rankų, pirštų lūžių. Visos jos įvyko praktiškai darbo metu. Bet toks darbas...
- Kaip manote, kas būdinga visiems baleto šokėjams?
- Neįsivaizduoju, kokia galėtų būti ta savybė. Aš neturiu to, ką turi jie, esu kitoks (juokiasi). Kuo - nežinau, bet tai, kad esu kitoks, man padeda. Nemėgstu kažkokių standartų, rėmų. Vadovaujuosi tik tuo, kaip man tai atrodo.
- Kokių savybių išsiugdėte baleto mokykloje?
- Drausmę, discipliną, nes, kai nesimokiau mokykloje, buvau toks „chuliganavotas“, dar labiau nei mokykloje! (juokiasi)
- Kokia savybė jums labiausiai padeda gyvenime?
- Užsispyrimas. Jei pasakau, kad bus taip, reiškia, taip ir bus. Jei noriu taip, vadinasi, ir bus taip.
- Kokia spalva ir skoniu apibūdintumėte baletą?
- Matote, baletas yra mano gyvenimas, todėl mano atveju spalvos būtų ryškios, bet prie tų ryškių spalvų būtų ir juodos spalvos. Skonis - saldus, bet kai kur pabarstytas pipirais.
- Ar baleto mokykloje buvo daug ašarų?
- Jei kalbėtume apie mergaites – daug, užtekdavo griežtesnį žodį pasakyti, o mes neverkšlenom. Bet daug ką reikėjo praeiti...
- Kaip jus maitindavo baleto mokykloje?
- Mityba buvo baisi. Bendrabutyje, kuriame gyvendavome, iš ryto gaudavome kiaušinį, penkiolika gramų sviesto ir dvi riekeles duonos, priešpiečiams keturis sausainius, pietums kokį kotletą, o vakarienei tris gabalėlius daktariškos dešros. Augančiam organizmui tai buvo labai mažai.
- O kokia jūsų mityba dabar?
- (Juokiasi) Dabar tokia pati!
- Ar viską išmanote apie baleto aprangą, aksesuarus?
- Daugelį šokiruoja ši apranga. Klasikiniame balete apranga nesikeičia šimtmečius, keičiasi tik blizgučiai. O šiuolaikiniame vyrauja laisvas įvaizdis: sportinės kelnės, sportiniai bateliai.
- Ar domitės mada?
- Mada? (nustemba). Atvirai pasakius, nelabai. Bet aš turiu pusę draugų iš šio pasaulio. Tai „paini“ žmonės, turintys gerą humoro jausmą.
- Ką veikiate per atostogas?
- Atostogų beveik neturiu. Vasarą – kelionės, bet jos dažniausiai būna darbo reikalais. O dabar esu po operacijos, tai nuveikti nieko negaliu. Prie kompiuterio prisėdu, dažniausiai lankausi „Facebook“.
- Kokia moteris jums yra moteriška?
- Ta, kuri nėra vyriška (juokiasi).O vyriška moteris yra ta, kuri grubi, turi juodąjį humoro jausmą. Manau, kad vyrams dar tai leistina, bet moterims – ne. Mane tai atstumia.
- Kaip vertinate lietuvaičių išvaizdą?
- O! Lietuvaitės yra labai gražios! Yra trys šalys, kur moterys man pačios gražiausios. Tai Lietuva, Rusija ir Ukraina. Aš praktiškai išmaišęs pusę pasaulio, bet šių šalių moterys man gražiausios, jos turi kažką išskirtinio. Būnant užsienyje norisi kuo griečiau grįžti į Lietuvą, nueiti į Gedimino prospektą, pažiūrėti, kaip lietuvaitės atrodo (šypsosi).
- Kaip vertinate baletą suaugusiems?
- Kai buvau Venesueloje, teko dirbti su įvairiomis trupėmis, kurios nėra susijusios su baletu. Jie bando, o aš matau, kad jie jaučia malonumą, tai kodėl gi ne? Man malonu dirbti, kai žmonėms įdomu. Jei tektų dirbti su tais, kuriems neįdomu, atsisakyčiau.
- Ar turite autoritetą?
- Autoritetą? Atvirai pasakius, apie tai nebuvau susimąstęs. Ne, neturiu. Aš noriu būti individualus, kitoniškas.
- Ar žmonės dažnai kreipiasi į jus patarimo?
- Man dažnai skambina…Kad ir dėl tos reabilitacijos. Neseniai skambino vienas žmogus, teiravosi, kaip ten kas, ką reikėtų daryti, kur kreiptis.
- Jums svarbi kitų nuomonė?
- (Mąsto) Atvirai pasakius, ne, nes turiu savąją, o kažkieno nuomonė man nelabai svarbi. Aišku, išklausau, padiskutuoju, bet vis tiek darau taip, kaip noriu (šypsosi).
- Ko palinkėtumėte mūsų skaitytojams?
- Neišdykaukit, būkit geri! (kvatoja)
Kalbėjosi Julija Vital
