Naujai „medžioklei“ jau pasiruošę ir praėjusiuose sezonuose matyti „rykliai“, ir šiemet prie projekto prisijungiantys investuotojai.
Neseniai paskelbta, kad investuoti į naujus verslus pasiryžo verslininkė, edukologė Austėja Landsbergienė ir gyvūnų prekių imperiją sukūrusi „KIKA GROUP“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė.
O šiandien „Rykliai. Lietuva“ skelbia dar vieną naujieną – prie investuotojų jungiasi verslininkas, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ vadovas ir valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
Naujasis investuotojas – tikras nekilnojamojo turto pasaulio ryklys
Jau ne vieną dešimtmetį visai Lietuvai pažįstamas verslininkas investuoja į nekilnojamąjį turtą, tačiau šiame verslumo šou jis bus atviras įvairioms verslo sritims. Kaip sako pats, investuoti jį gali paskatinti tiek įdomi verslo idėja, tiek talentingas už jos stovintis žmogus.
„Į viską žvelgiu labai plačiai. Kartais pamatai temą, kartais – labai įdomų žmogų. Tada norisi tą talentingą žmogų palaikyti finansiškai, morališkai, kad jis galėtų judėti į priekį. Man svarbu, kad Lietuvoje atsirastų daugiau talentingų žmonių, gerų ir stiprių verslininkų. Kuo daugiau mes jų turime, tuo geriau visi gyvensime“, – sako jis.
A. Avulis įsitikinęs, kad verslą pradedantiems dalyviams jis gali duoti įvairių naudingų patarimų.
„Matau prasmę duodamas įvairius patarimus ar vertinimus. Net jei sakyčiau: „Nedaryk šito verslo“, tai irgi būtų labai geras patarimas. Tikrai manau, kad galėčiau būti tarsi koučeris, kuris kam nors padėtų pradėti, padrąsintų, patartų, ką daryti ar ko nedaryti“, – teigia verslininkas.
Ir nors A. Avulis pasiryžęs padėti pradedantiesiems verslininkams, kai kurie dalykai pristatyme gali jį atbaidyti.
„Tai – per didelis susireikšminimas ar savo idėjos, savo jėgų pervertinimas. Tai iškart gali iššaukti atmetimo reakciją. Reikia viską vertinti logiškai, realistiškai“, – priduria naujasis verslumo šou investuotojas.
Dirbti pradėjo vos penkiolikos
Verslininkas tikrai žino, ką reiškia viską pradėti nuo nulio. A. Avulis prisimena, kad jo vaikystė Marijampolėje buvo kukli – nuolat trūko pinigų, o namuose nebuvo vandentiekio. Tačiau tokios sąlygos jį užgrūdino ir išmokė „suktis“ iš įvairiausių situacijų.
„Turėjau svajonę gyventi geriau – tai man davė daug motyvacijos dirbti ir siekti tikslų. Kai man buvo 15–16 metų, aš negalėjau nusipirkti džinsų, nes tėvai nedavė pinigų. Reikėjo kažkaip išsisukti, todėl aš pats pasisiuvau džinsus. Draugo prašymu, džinsus vėliau pasiuvau ir jam. Iš jo už tai gavau 10 rublių, ir tai buvo mano pirmasis uždarbis. Vėliau, per vasaros atostogas, dirbdavau įvairius darbus – pavyzdžiui, konservų fabrike kaliau dėžutes. Taip užsidirbau pinigų ir vėl galėjau tenkinti įvairius savo poreikius“, – pasakoja jis.
Studijų metais A. Avulis įsidarbino paprastu statybos meistru Vilniaus rajone, tačiau ilgainiui ėmė iš gyvenimo norėti daugiau.
„Po purvynus braidžiojau daug metų – gal 7 ar 8. Tačiau vis galvojau, kad būtų gerai turėti nors truputį švaresnį darbą“, – šypsodamasis prisimena verslininkas.
Tai galiausiai verslininką paskatino imtis nuosavo verslo – Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis ėmė prekiauti metalu.
„Labiausiai norėjau būti finansiškai nepriklausomas. Gyvenau nuo atlyginimo iki atlyginimo, pinigų visą laiką trūko. Pagalvojau, o jeigu aš viską daryčiau pats? Juk galėčiau padaryti geriau – užsidirbčiau pinigų ir būčiau finansiškai nepriklausomas. Tačiau viskas išėjo priešingai. Kai pradėjau savo verslą, viskas apsivertė aukštyn kojomis, nes aš nemokėjau jo „daryti“. Aš nieko nežinojau. Nebuvo interneto, nebuvo „ChatGPT“ – nieko negalėjai paklausti, ką daryti. Viskas ėjosi gana sunkiai – aš per pusmetį nieko neužsidirbau, tad mane išlaikė žmona“, – prisimena jis.
Dėl kai kurių idėjų žmonės sukiojo pirštą prie smilkinio
Verslas stabilizavosi tuomet, kai A. Avulis ėmė prekiauti su vokiečiais, tačiau ir tai netruko amžinai. Verslininkui ir vėl teko „suktis“ iš padėties – taip jis sumanė investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Pirmiausia jis nusipirko patalpas Gedimino prospekte, tada – apleistus pastatus Švitrigailos ir Antakalnio gatvėse. Sutvarkius, išnuomojus ar pardavus šiuos nekilnojamojo turto objektus, atsirado ir „Hanner“ – toks, kokį šį prekės ženklą žinome šiandien.
„Vokietijoje teko matyti daug aukštų stiklinių pastatų, kokių Lietuvoje nebuvo, ir jie man darė labai didelį įspūdį. Kai pradėjau čia investuoti, norėjosi dalį vakarietiškos kultūros perkelti ir į Lietuvą. Taip atsirado tokie legendiniai pastatai kaip „pieštukas“. O po jo atsirado dar drąsesnė mintis – dešiniajame Neries krante sukurti naująjį Vilniaus miesto centrą. Dabar mes jį jau turime, tačiau prieš 25-erius metus ši idėja buvo labai drąsi. Daug kas šaipėsi, sukiojo pirštą prie smilkinio ir sakė, kad kaime norime statyti dangoraižį“, – teigia A. Avulis.
O šiandien verslininko negąsdina net ir tie iššūkiai, kurių nepavyksta įveikti kitiems. Vienas jų – nacionalinio stadiono statybos.
„Verslo čia nėra. Verslą mes darome kitoje vietoje. Čia tiesiog reikėjo kažkaip padaryti tai, ko Lietuvoje nesugebėta padaryti per keturis dešimtmečius. „Google Maps“ netgi buvo toks užrašas – „Nacionalinė gėda“. Iš tikrųjų gėdinga, kad Lietuva yra pasiekusi tiek daug, tačiau vis dar neturi nacionalinio stadiono. Tad čia atsirado ambicija – norisi parodyti, kad mes galime. Nėra gerai, kai kažkas kažkuo valstybėje nepasitiki. Mes turime vienas kitu pasitikėti ir tikėti, kad galime viską padaryti. Čia pirmas žingsnelis – aš manau, kad toliau jų bus tik daugiau“, – įsitikinęs jis.
O kas sulauks A. Avulio investicijų populiariausiame verslumo šou, pamatysime jau netrukus.
„Rykliai. Lietuva“ – nuo lapkričio 24 d., 20 val. per TV3!
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



