REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Filme „Teisė gyventi“ trumpai pristatomas prieglobstį gavusių užsieniečių (PGU) integracijos procesas ir dviejų Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių istorijos, kurios atskleidžia integracijos naudą ir žalą PGU ir Lietuvos visuomenei.

REKLAMA
REKLAMA

90 proc. pabėgėlių, atvykusių į Lietuvą, yra iš karo zonų, dauguma jų – net 80 proc. yra moterys ir vaikai. Pasak Pabėgėlių priėmimo centro Socialinės integracijos skyriaus vedėjos Neringos Gaučienės, Rukloje pabėgėliams suteikiamas ne tik apgyvendinimas – jie čia mokosi lietuvių kalbos, semiasi profesinių žinių, dalyvauja įvairiuose renginiuose.

REKLAMA

„Lietuvių kalbos užsieniečiai mokosi kasdien po mažiausiai 2 val. Kuomet vaikai lanko darželius ir mokyklas, tėveliai gali siekti profesinių žinių, registruotis darbo biržoje, įsidarbinti ir, žinoma, dirbti. Kai kurie Lietuvoje ne tik sėkmingai rado darbo, bet ir sukūrė savo verslus, tad jiems valstybinės paramos teikti nereikia“, – pabrėžė N.Gaučienė. Sukūrusiems savo verslus pabėgėliams ne tik kad nereikia teikti paramos – jie patys kuria Lietuvai pridėtinės vertės produktą (BVP) ir taip kelia mūsų ekonomiką aukštyn.

REKLAMA
REKLAMA

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, pasaulyje yra apie 20 mln. pabėgėlių, kurie priversti prieglobsčio ieškoti svetimose šalyse. Jose pabėgėliai dažnai nemoka nei tos šalies kalbos, nei gali lengvai gauti darbo, o ir aplinkiniai į tokį žmogų žiūri kreivai. Didelius barjerus ir atskirtį sukuria priimančios valstybės visuomenės netolerancija tokiems likimo nuskriaustiems žmonėms.

Siekdami griauti nusistovėjusius stereotipus apie pabėgėlius, TJA specialistai 2012 m. vasario – balandžio mėnesiais organizavo dokumentinio filmo pristatymus bendrojo lavinimo ir aukštosiose Lietuvos mokyklose. Tolerantiško jaunimo asociacijos EPF projekto veiklų organizatorė Gerda Staškevičiūtė teigė, kad filmo pristatymo metu buvo naudojami neformalaus ugdymo metodai, kurie jaunimui padeda lengviau suvokti PGU situaciją Lietuvoje ir integracijos reikšmę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Atsižvelgdama į savo ir kolegų patirtį pastebėjau, kad jaunimas ypatingai mažai žino apie pabėgėlius. Dėl šios priežasties visuomenėje kuriami stereotipai, iškraipantys realybę, – jaunimo žinių stoką įvardijo G. Staškevičiūtė. – TJA tikslas yra suteikti kuo objektyvesnę informaciją apie pabėgėlius, pabrėžiant kuo šie asmenys skiriasi nuo imigranto. Kadangi naudojame neformalius metodus, pirmiausia stengiamės išgirsti jaunimo mintis ir tik tuomet pateikti turimą informaciją. Labai svarbu atskirti ribą tarp specialisto ir minimalias žinias turinčio jaunuolio bei kalbėt jam suprantama kalba“.

G. Staškevičiūtė pasidžiaugė, kad per tris mėnesius jau buvo suorganizuota per dvidešimt dokumentinio filmo pabėgėlių tema pristatymų Klaipėdos, Šiaulių, Kėdainių, Kauno ir Vilniaus miestuose bei jų apskrityse. „Teisę gyventi“ jau pamatė per 600 žiūrovų. Projekto veiklų organizatorės teigimu, šis dokumentinis filmas galėtų būti inovatyvi mokymo priemonė mokinių ugdymo procese. Taigi, visi bendrojo lavinimo ir aukštųjų mokyklų atstovai, susidomėję šiuo filmu, gali kreiptis į Tolerantiško Jaunimo Asociaciją (tel.: 8 5 2618483; el. paštas: [email protected]

; www.tja.lt) ir paprašyti nemokamos jo kopijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų