Ji kasmet prisideda prie Stockholmo bei Vilniaus Gospel muzikos festivalių organizavimo, koncertuoja ne tik gimtinėje, bet ir daugelyje kitų šalių, yra dainavusi su žinomais gospel muzikos atlikėjais, tokiais kaip Jay T. Hairston iš JAV, Švedijos gospel žvaigžde Samuel Ljungblach, Eurovizijos dainų autoriumi atlikėju Lasse Holm ir kitais. Būdama neabejinga Lietuvos gospel kultūrai, Monica Törnqvist ir šiemet, spalio 3 dieną, koncertuos pagrindiniame XIII Vilniaus Gospel muzikos festivalio „Giedame laisvę“ koncerte. Artėjant festivaliui, Monica Törnqvist atsakė į keletą klausimų.
Dalyvaujate Vilniaus Gospel festivaliuose nuo pat pradžių ir daugelis gospel muzikos gerbėjų Lietuvoje jus jau pažįsta. Tačiau ši muzika patraukia vis daugiau klausytojų, kurie dar nėra jūsų girdėję. Kada susidomėjote gospel muzika? 1996 m. amerikietė Cyndee Peters, gospel muzikos pradininkė Švedijoje, organizavo gospel muzikos mokymus. Ji išmokė visą mūsų grupę savo stiliaus giesmių ir kitą dieną jau turėjome koncertą.
Vėliau tą pačią vasarą prisijungiau prie Stokholmo Gospel festivalio masinio choro, susitikau garsius gospel atlikėjus, tarp jų Clarence Eggleton, žinomos dainos „Take me to the water“ autorių. Po festivalio dalyvavau atrankoje ir patekau į vieną iš seniausių gospel chorų Švedijoje „Credo“. Taip prasidėjo mano, kaip gospel atlikėjos, karjera.
1999 m. pradėjau vadovauti savo gospel chorui Muzikos universitete ir vadovavau jam ketverius metus. Iki tol universitete iš viso nėra buvę gospel choro.
Kokia jūsų pagrindinė veikla šiuo metu?
Jau daug metų dirbu muzikos mokytoja ir choro vadove vidurinėje mokykloje. Mokau dainavimo, groti įvairiais instrumentais, muzikos istorijos, teorijos, kultūros ir kitko. Mokykloje turiu keturis chorus vaikams nuo 7 iki 14 metų. Taip pat jau dešimt metų vadovauju suaugusiųjų Kummelby gospel chorui. Koncertuojame 3-5 kartus per ketvirtį.
Dirbu su įvairiais chorais mokydama juos naujų giesmių, gospel atlikimo subtilybių, sceninių judesių. Visa tai lydi džiaugsmas ir daug juoko. Chorai atvyksta pas mane arba kviečiasi į įvairius miestus vesti mokymų.
Jau kurį laiką dirbu su vaikais, turinčiais įvairias negalias. Pradėsiu dirbti su Aspergerio sindromu sergančiais vaikais. Tai man bus iššūkis ir stipri patirtis.
Ar tikite, kad gospel muzika turi gydomąją galią?
Muzika apskritai turi gydomąjį poveikį, todėl nedrįstu teigti, kad būtent gospel muzika gydo tuos vaikus. Tačiau aš tikiu, kad bet kokio pobūdžio muzika, kurią jie mėgsta, gali padėti jiems išgyti, susikoncentruoti, susitikti su savo jausmais, nurimti, atnešti daugiau dvasingumo į jų gyvenimą. Muzika teigiamai veikia visus žmones, teikia pasitenkinimą, laimę, džiaugsmą... Muzika yra fantastiška.
Mokote vaikus muzikos istorijos. Kas jums yra svarbiausias faktas, kalbant apie gospel muzikos žanrą?
Man asmeniškai svarbu papasakoti mokiniams apie vergiją, kaip afrikiečiai buvo gabenami vergauti į Ameriką, kaip sunkiai jie turėjo dirbti, kaip stipriai kentėjo, kaip siaubingai su jais buvo elgiamasi. Pasakoju, kaip tomis aplinkybėmis dirbamuose laukuose pasklido gospel giesmės ir koks svarbus tiems žmonėms buvo tikėjimas Dievu ir tuo, jog vieną dieną jų gyvenimas pasikeis į gera.
Iš kur semiatės įkvėpimo vadovauti net penkiems chorams? Kas yra jūsų „varikliukas“?
Aš tiesiog pašėlusiai mėgstu būti chorų dirigente! Energijos pasisemiu pirmiausia iš visų choristų, su kuriais dirbu. Matyti, kaip jie džiaugsmingai laukia kiekvieno susitikimo, dega noru daugiau sužinoti apie visokio stiliaus muziką: gospel, pop, soul, r&b, švedų folklorą... Tai suteikia man daugybę energijos. Visiškai nesvarbu, kokia pavargusi būčiau prieš pamoką ar choro repeticiją... Vien pamačiusi visas tas viltingas akis gaunu pliūpsnį energijos, padedančios eiti į priekį. Žinoma, Dievas, muzika, ritmas ir žinojimas, kad žmonės nori, jog dainuočiau ir diriguočiau, taip pat suteikia daug jėgų ir energijos. Jei turėčiau daugiau laiko, suburčiau dar bent dešimt chorų!
Ką galite pasakyti apie Vilniaus Gospel festivalį?
Vilniaus Gospel yra nuostabus festivalis, sutraukiantis geriausius gospel muzikantus, dainininkus ir dirigentus iš visos Lietuvos. Džiugu, kad gospel muzika kasmet vis labiau populiarėja Lietuvoje, žmonės vis labiau domisi šios muzikos istorija, noriai klausosi ir patys dainuodami skleidžia gospel – Gerąją naujieną. Per muziką galima paliesti kiekvieno žmogaus sielą. Manau, jog šis festivalis tapo svarbiu tiltu, jungiančiu Lietuvos Bažnyčią, Amerikos gospel tradiciją ir 30 metų siekiančią Švedijos gospel atlikimo patirtį. Be abejonės, festivalis nebūtų toks fantastiškas be sunkiai dirbančių ir atsidavusių organizatorių – Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjungos savanorių ir vadovų, atliekančių visas užduotis su šypsena veide.
