Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
44
Marijonas Mikutavičius (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Jau netrukus TV3 televizijos eteryje pasirodys ilgai lauktas projekto „Lietuvos talentai. Supervaikai“ pirmasis sezonas. Jau aišku, kad projekto metu netruks puikių emocijų ir išskirtinių pasirodymų. Čia mažieji talentai pradės pildyti savo vaikystės svajones. Vienas iš projekto teisėjų Marijonas Mikutavičius pasakoja, kad jo vaikystės svajonė nebuvo susijusi su scena ir tuo, ką daro dabar.

44

Jau netrukus TV3 televizijos eteryje pasirodys ilgai lauktas projekto „Lietuvos talentai. Supervaikai“ pirmasis sezonas. Jau aišku, kad projekto metu netruks puikių emocijų ir išskirtinių pasirodymų. Čia mažieji talentai pradės pildyti savo vaikystės svajones. Vienas iš projekto teisėjų Marijonas Mikutavičius pasakoja, kad jo vaikystės svajonė nebuvo susijusi su scena ir tuo, ką daro dabar.

REKLAMA

„Užaugęs norėjau būti motociklų meistru, nes skaičiau liūdnai pagarsėjusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus knygelę „Kodėlčius“ ir ten jos herojus norėjo būti motociklų meistru, todėl juo būti norėjau ir aš. Ši svajonė pasikeitė, kai užaugau“, – pasakoja žinomas atlikėjas ir dainų kūrėjas.

REKLAMA

Tiesa, pasirodyti prieš minią žmonių galimybių pasitaikė ir mokykloje. Iš pradžių – prieš klasę deklamuojant eilėraščius, o vėliau su choru pasirodant ir „Dainų šventėje“.

„Kai man buvo 10 metų aš buvau chore, dainavau ir dainų šventėje, bet kai esi chore šiek tiek nesijauti, kad kažką darai, nes esi tik vienas iš daugybės vaikų. Tiesiog esi gauja“, – šypteli jis.

Vieną kartą nusišypsojo laimė ir sudalyvauti „Dainų dainelės“ konkurse. Tuomet jam buvo 8 metai, tačiau tam sutrukdė apendikso užsikišimas.

„Buvo viena galimybė pasirodyti. Tada gyvenau Lazdijuose. Man buvo gal 8 metai. Su viena mergaite turėjau dainuoti dainų dainelėje. Ji buvo šiek tiek už mane vyresnė. Bet vėliau susirgau apendicitu. Todėl ji viena važiavo į „Dainų dainelę“.

Buvau labai liūdnas, tiek kiek vaikas gali būti liūdnas. Tai tada pasirodyti nepavyko. Paskui pasirodžiau jau tik suaugęs“, – prisimena Marijonas.

REKLAMA
REKLAMA

Po taip ir neįvykusio pasirodymo jis taip ir nepajautė noro lipti į didžiąją sceną. Jis atsirado tik vėliau, kai pradėjo svajoti apie rokenrolo atlikėjo karjerą ir kaip užkariauja pasaulį.

„Būdavo tokių vizijų. Fotografuojiesi su gitara ir atrodai sau kietas“, – juokiasi jis.

Neseniai naujienų portalui tv3.lt M. Mikutavičius pasakojo, kad tiesioginio eterio bijo visi, tačiau nereikia pamiršti, kad mažuosius šou dalyvius palaikys jų artimieji bei šeima, tad svarbu pažiūrėti baimei į akis ir nebijoti jos įveikti.

Vyras teigė, kad vieno pasirodymo užtenka, kad suprastum, ar vaikas yra iš tiesų talentingas: „Yra toks posakis „auksas ir pelenuose žiba“, todėl manau, kad vieno pasirodymo tikrai užtenka, siekiant pamatyti vaiko talentą.“

REKLAMA
REKLAMA

Įdomu tai, kad šiame projekte nebus pralaimėtojų, o teisėjai negalės sakyti kritikos vaikams. M. Mikutavičius pasakojo, kad būti šio šou teisėjus nebus sunku, o ir gerus žodžius sakyti yra daug paprasčiau. „Nesakyti tiesos yra kur kas lengviau nei sakyti tiesą. Kritikuoti žmones yra sudėtinga, o girti – ne“, – sakė vyras.

M. Mikutavičius pasakojo, kad televizijos mažiesiems nereikia bijoti, o dalyvavimą šiame projekte jis prilygino su atveju mokykloje: „Tiesioginio eterio bijo visi. Manau, tai yra tas pats, kai mažas žmogeliukas susitaiko, kuomet mokytoja iškviečia prie lentos. Jis susitaiko su jauduliu, nes reikia kalbėti prieš visą klasę. Taip pat ir mažas žmogeliukas susitaiko su tuo, kad jį stebės žiūrovai per televiziją.“

Vyras pabrėžė, kad mažuosius palaikys ir artimieji, todėl jie turėtų jaustis drąsiau. „Vaiką palaiko tėvai bei artimieji, jis nebūna atėjęs vienas. Pagaliau, niekas per prievartą jų neveda. Jie paprastai patys to nori. Smalsumas ir noras parodyti savo sugebėjimus nugali tam tikras baimes“, – dėstė M. Mikutavičius.

Anot M. Mikutavičiaus, mažiesiems projekto dalyviams nereikia nieko linkėti, nes jų požiūris į gyvenimą dar yra nesugadintas gyvenimo rutinos: „Vaikams, manau, nereikia nieko linkėti. Reikėtų palinkėti suaugusiems, nes jie dažniausiai būna kuo nors nepatenkinti ir jiems visko trūksta. Vaikai į gyvenimą eina atviromis akimis ir širdimi, todėl, ko viską, ką jiems būtų galima palinkėti, jie jau gavę iš savo šeimos bei artimųjų. Linkiu tik mums, senukams, kad būtumėme pakankamai objektyvūs ir geranoriški juos vertinant.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų