Vėlų ketvirtadienio vakarą paaiškėjo daugiau nei savaitę Vilniuje vykusio Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso nugalėtojai. Finalistų pasirodymai abejonių nepaliko, pirmosios premijos buvo aiškios dar prieš paskelbiant vertinimo komisijos verdiktą.
Po dvi dienas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vykusio finalinio turo pianistų konkurse triumfavo jaunasis virtuozas iš Rusijos Evgenijus Starodubtsevas. Pianistui baigus pasirodymą filharmonijoje ilgai netilo publikos aplodismentai, liudiję neabejotiną jo pergalę. Atlikėjas pelnė 10 000 eurų vertės pirmąją premiją bei specialų prizą už geriausiai atliktą M. K. Čiurlionio ciklą bei Fugą b-moll. Antroji konkurso premija bei 6000 eurų paskirti jaunajam lietuvių talentui Rokui Valutoniui, o trečioji, 3000 eurų vertės premija – danų pianistui Emiliui Jensenui. Pianistų konkurso diplomus bei po 1000 eurų pasidalino trys jaunieji lietuvių pianistai: Martyna Jatkauskaitė, Motiejus Bazaras bei Veronika Kopjova.
Šv. Kazimiero bažnyčioje vykusiame vargonininkų finale pirmąją premiją pelnė lietuvių vargonininkė Karolina Juodelytė, aplenkusi du laureatus iš Lenkijos: antroje vietoje likusį Łukaszą Mosurą bei trečiąją premiją pelniusį Jakubą Pankowiaką. Konkurso diplomai paskirti lietuvei Dovilei Savickaitei, latvei Jacinta Bicane bei Yeonju-Sarah Kim iš Pietų Korėjos.
Konkurso nugalėtojai bus apdovanojami šiandien, rugsėjo 23 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, o 19 val. vyks pianistų laureatų koncertas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigentas – Juozas Domarkas. Rugsėjo 24 d., šeštadienį, 19 val. žiūrovai kviečiami pasiklausyti vargonininkų laureatų koncerto Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje.
Konkursą vertinantys specialistai pabrėžia aukštą šių metų konkurso profesinį lygį ir puikią organizaciją. Pianistų konkurso vertinimo komisijos pirmininkas, visame pasaulyje koncertuojantis suomių pianistas profesorius Erikas T. Tawaststjerna Tarptautinį M. K. Čiurlionio konkursą pažįsta gerai: jis jau tris kartus yra buvęs konkurso žiuri nariu. Tawaststjerna pabrėžia, kad renginys yra labai vertingas, nes jungia savyje ir nacionalinį, ir tarptautinį lygmenis.
„Baltijos ir Skandinavijos regione tai vienas svarbiausių konkursų, jis yra labai vertinamas. Jo bendras lygis yra labai aukštas“, - teigia E. T. Tawaststjerna. Visus vertinimo komisijos narius labai džiugina tai, kad susidomėjimas konkursu taip išaugo – tai rodo didelis dalyvių skaičius. Šįsyk jis subūrė rekordinį dalyvių iš viso pasaulio skaičių: 39 pianistus ir 23 vargonininkus. Tiesa, dar išlieka užduotis pritraukti daugiau atlikėjų iš Vakarų Europos šalių. Tawaststjerna nuomone, galbūt reikėtų į programą įtraukti ir užsienio šiuolaikinių autorių kūrybą bei sumažinti privalomų Čiurlionio kūrinių kiekį. Tačiau visa tai – organizatorių kompetencija. Iš kitų pasaulyje rengiamų konkursų šis išsiskiria būtent tuo, kad jame populiarinama M. K. Čiurlionio muzika ir šiuolaikinių lietuvių autorių kūriniai. Šiaurės Rytų Europoje konkursų nėra tiek daug, skirtingai nei Pietuose, kur konkursai skaičiuojami dešimtimis ir šimtais.
Vargonininkų konkurso vertinimo komisijos pirmininkas iš Lenkijos profesorius Andrzejus Chorosińskis mano, kad M. K. Čiurlionio konkursas yra vienas reikšmingiausių konkursų Europoje. Tapusieji jo laureatais įrodo savo galimybes ir kituose užsienio konkursuose. Šiemet susidomėjimas konkursu iš vargonininkų pusės yra labai didelis. Tai rodo, kad Čiurlionio muzika tampa vis populiaresnė. Galima teigti, kad konkurso lygis yra labai aukštas, turint omenyje tai, kad jo programa labai sudėtinga. „Negirdėjome nė vieno blogo atlikimo“, – sako Chorosińskis. „Žiuri buvo labai sunku iš 23 vargonininkų atrinkti 12, o iš 12 – 6. Organizacija ir atmosfera yra labai puiki. Tai galiu drąsiai tvirtinti ne tik savo, bet ir visos tarptautinės žiuri vardu“.
Šiemet konkurse pirmąjį kartą apsilankė itin garsus svečias – Pasaulinės muzikos konkursų federacijos viceprezidentas ir tarptautinio F. Liszto pianistų konkurso direktorius Quintenas Peelenas. Tarptautinis M.K. Čiurlionio konkursas į Pasaulinę muzikos konkursų federaciją Ženevoje (World Federation of International Music Competitions) buvo priimtas dar 1994 m. Narystė šioje prestižinėje organizacijoje – tai aukštas konkurso meniškumo, profesionalumo, ilgametės tradicijos ir puikios organizacijos įvertinimas.
„Galite klausti, ar mums reikalingi konkursai ir ar muzika skirta konkursams. Šis konkursas suorganizuotas labai gerai, bet visad egzistuoja perspektyva vystytis ir tobulėti. Ypač tai aktualu šiandien, kai viskas taip greitai keičiasi, klasikinė muzika praranda populiarumą. Čia labai svarbų vaidmenį atlieka konkursai: jie ne tik padeda atsiskleisti jauniesiems talentams, bet ir ugdo publiką, palaiko klasikinės muzikos gyvybę. Klausytojų auditorijai labai svarbus jaunų atlikėjų iš viso pasaulio konkurencijos momentas, kuris skiria konkursą nuo paprasto koncerto.
Kiekvienas konkursas turi būti unikalus ir savitas. Šis konkursas išsiskiria Čiurlioniu, labai įdomia asmenybe, apie kurį tiek daug dar reikia sužinoti . Rengti vienu metu du konkursus – pianistų ir vargonininkų – labai drąsu, tai labai didelis darbas. O tai, kad jūsų konkursas priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai, reiškia, kad jis yra labai aukšto lygio, nes į federaciją labai sudėtinga patekti,“ – tikina Q. Peelenas.
