Užburtas ratas prasidėjo vieną savaitgalio vakarą tuo metu dar veikiančiame klube „House box“. Pilnametis vaikinas čia vakarojo su draugų kompanija, o kai Domui baigėsi cigaretės, pažįstamas pasisiūlė kartu nueiti į netoliese įsikūrusį lošimo automatų saloną „Admiral club“, kuriame veikia baras, prekiaujantis ne tik alkoholiu, bet ir rūkalais. Vaikinai salone užsibuvo, pažįstamas Domui pademonstravo, kaip turint kelis litus užsidirbti keliasdešimt. Sužavėtas greitų pinigų idėjos, tuometinis abiturientas vis užsukdavo į lošimų automatų saloną. Kartais ten keliaudavo su draugų kompanija, kai būdavo blogos nuotaikos - ir vienas. Apsilankymai tapo vis dažnesni.
Pasitvirtino stereotipas, kad išlošus didesnę pinigų sumą prarandamas saikas. Domui tuo metu 50 litų atrodė nemaži pinigai, vėliau jų norėjosi daugiau ir daugiau. „Kartą iš mašinos susirinkau visus centus, likusius atidavus grąžą. Susidarė apie 10 litų. Maniau, kad nuvažiavęs sumą padvigubinsiu, tačiau likau išvis be pinigų. Tai buvo pats pirmas lošimas, kai važiavau lošti vienas, - prisimena pašnekovas, teigiantis, kad sumos priklauso nuo lošėjų pajamų, o vėliau - ir nuo galimybių pasiskolinti. - Pradžioje būdavo gaila ir praloštų 10 litų. Vėliau pradėjau gauti daugiau pinigų ne iš lošimų. Tada būdavo, kad pralošdavau 100 litų, pasinervindavau 10 minučių ir pamiršdavau.“
Buvęs gimnazistas džiaugiasi, kad blogiausios dienos jau praėjo ir jis labai retai beužsuka į lošimo automatų salonus: „Vienu metu neidavau į pamokas, sėdėdavau ten (automatų salonuose - K.B.), galima sakyti, kad gyvendavau. Kai tik buvo atidarytas naujas lošimo automatų salonas „Top Games“, jame 9 valandas prasėdėjau. Aišku, su trumpomis parūkymo ir pavalgymo pertraukomis. Suskaičiuoti, kiek iš viso pralošiau? Labai stipriai taupydamas šiuo metu aš per metus tiek neturėčiau. Nors tikriausiai ir per dvejus nesusitaupyčiau.“
Paklaustas apie didžiausius savo laimėjimus, vaikinas mąsto neilgai - tai 400 ar 500 litų, vienu metu daugiausia buvo pralošęs apie 300 litų. Už laimėtus pinigus kelis kartus pirko drabužių ir kartą prisipylė pilną baką degalų. „Nieko labai įsimintino nepirkau. Nors sykį, prieš Naujuosius metus, pirkau alaus už 100 litų. Tai turbūt geriausia mano investicija už laimėtus pinigus“,- dabar jau juokiasi jaunuolis. Paprašytas įsivaizduoti, ką darytų išlošęs tūkstantį litų,, Domas atsakė: „Didžiąją dalį tikriausiai šiaip išleisčiau, o 100 ar 200 litų nebūtų gaila pralošti, atgal į automatus sumesti. Reikia įsivaizduoti, kad čia investicija ir sumestus pinigus vėliau pasiimsi su procentais. Galiausiai tikrai pasiimsi, svarbiausia - niekada nepasiduoti.
Tokia kiekvieno lošėjo pagrindinė motyvacija.“ Anksčiau save priklausomu nuo lošimo galėjęs vadinti jaunas vyras teigia, kad norint nustoti lošti reikia susirasti kitos veiklos ir visiškai vengti lošimo automatų salonų. Jam į naudą išėjo mokslai, per juos beveik neturėjo laisvo laiko: „Mano situacija nebuvo tokia rimta, palyginti su kitų lojalių salonų klientų. Teko sutikti žmonių, kurie norėdami liautis lošti užsidaro kur nors bažnyčios rūsyje ar kitoje nuošalioje vietoje, tačiau tik išėję vėl skolinasi pinigų iš giminių lošimams. Nereikia būti pinigų maišu, kad pradėtum lošti. Esu kalbėjęs ne su vienu žmogumi, kuris gauna minimalų atlyginimą, visą pralošia, suranda, iš kur pasiskolinti, ir dar tuos pinigus pralošia. Ir taip kiekvieną mėnesį.“
Yra galimybė pasirašyti sutartį su lošimo automatų salonu, kuri neleistų tam tikram asmeniui net įžengti į jo patalpas, tačiau tą raštą asmuo turi pasirašyti pats, niekas šito už jį nepadarys. Domui keletą kartų buvo kilusi tokia idėja, kai pralošdavo dideles sumas, bet po kelių valandų ar paros šis noras išgaruodavo ir vaikinas vėl bandydavo laimę prie ryškiomis šviesomis mirgančio lošimų automato. Potraukio lošti jaunas vyras paprastai neslepia: „Jei manęs niekas neklausia, pats nepasakoju, nors paklaustas dažniausiai neslepiu. Tik atsižvelgiu į tai, su kokiu žmogumi kalbuosi. Jei tai būsimas darbdavys - aš gyvenime kortos nelietęs, jei kokia nors nauja mergina, tai gal porą kartų ir esu žaidęs lošimų automatų salone, jei vaikinas, bendramokslis ar panašiai, galiu ir pasakyti.“ Šiandien Domas jau studentas, turi darbą ir į lošimo automatų salonus sako užsukantis labai retai.
Sutikęs buvusius klasės draugus, kurie dažnai palaikydavo kompaniją lošiant, pasikalba apie praėjusį laikotarpį ir pasidžiaugia, kad jis baigėsi. Deja, ne visiems pasiseka taip greitai ir gana neskausmingai pasitraukti iš lošėjų rato. Nemažai jaunuolių toliau bando laimę salonuose, kartais džiaugiasi laimėjimais, tačiau dažniau liūdi ir nervinasi dėl praloštų pinigų, ieško, iš kur jų pasiskolinti. Beje, lošimo automatų salonuose lankosi ne viena mergina, nors pagal statistiką moterys linkusios lošti mažiau nei vyrai. Taigi ar tikrai žinote, kur vakarus leidžia jūsų sūnus ar dukra?
Žmonės į azartą įsitraukia dėl įvairių priežasčių
Gydytoja psichiatrė Jurgita Vasiliauskaitė-Treinavičienė, dirbanti VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre, pasakoja, kaip pastebėti priklausomybę nuo azartinių lošimų ir kaip jos atsikratyti ar išvengti.
- Dėl kokių priežasčių jauni žmonės pradeda lošti?
- Jauni, kaip ir vyresnio amžiaus žmonės, pradeda lošti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti įvairios stresinės situacijos šeimoje, pavyzdžiui, tėvų skyrybos, artimo žmogaus netektis ir kitos problemos. Jauni žmonės, žaisdami azartinius žaidimus, įsitraukia į patį lošimo veiksmą, norą laimėti ir tokiu būdu bėga nuo savo problemų.
- Ar draugų, pažįstamų, bendramokslių įtaka labai stipri?
- Draugai visada turi įtakos. Juk yra daugybė internetinių žaidimų, kuriuos žaisdami jauni žmonės konkuruoja tarpusavyje, kas kuo aukštesnį lygį perėjo, arba esama žaidimų, kurie žaidžiami visą parą ir, norint nugalėti, reikia žaisti pamainomis.
- Ar į centrą kreipiasi daug jaunų asmenų, norinčių atsikratyti priklausomybės nuo lošimų?
- Į Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centrą pagalbos dėl priklausomybės ligų (azartinių žaidimų, alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, kitų priklausomybių) kreipiasi tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus žmonių. Dažniausiai juos atlydi artimieji po ilgų raginimų ir įtikinėjimų, nes turintieji įvairių priklausomybių patys retai kreipiasi pagalbos.
- Kaip tėvai, globėjai, mokytojai galėtų padėti jaunimui išvengti lošimų liūno?
- Specialių priemonių nėra. Rekomenduojama, kad jaunimas turėtų mėgstamą veiklą, hobį, būtų užsiėmęs. Stebėti, kiek laiko jaunas žmogus praleidžia prie kompiuterio, kaip tai veikia jo psichinę būklę (nuotaiką, elgesį, miegą ir panašiai). Iškilus įvairių sunkumų, susidūrus su stresinėmis situacijomis bendrauti, padėti spręsti problemas ar juos palaikyti.
- Kokie požymiai rodo, kad jaunuolis ar jaunuolė įniko į azartinius žaidimus?
- Įsitraukus į azartinius lošimus atsiranda tokių simptomų kaip nerimas, įtampa, pablogėja dėmesio koncentracija, miegas, nuotaika, apima dirglumas, piktumas, vis dažniau prašoma paskolinti pinigų, nes norima nusipirkti vieną ar kitą daiktą, tačiau jo nenusiperkama, būna, kad iš namų dingsta brangesnių daiktų, kitų materialinių vertybių, suprastėja mokymosi rezultatai ir kita. Vėliau šis potraukis stipriai užvaldo: atsisakoma socialinių, darbinių, materialinių vertybių bei įsipareigojimų.
- Kaip tėvams / globėjams pagelbėti jaunam žmogui nugalėti priklausomybę?
- Pirmiausia pagalbos reikėtų kreiptis į gydytoją psichiatrą ar šeimos gydytoją, kuris siųs konsultuotis su psichiatru. Mėginimai patiems susidoroti su šiomis problemomis dažniausiai būna nesėkmingi, be to, patiems gydytis nerekomenduojama. Priklausomybių gydymas yra kompleksinis (tiek medikamentinis, tiek nemedikamentinis) ir ilgalaikis. Tam reikalinga specialistų komanda. Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre dirba ir su priklausomybe kovoti padeda gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas, psichologas. Pagalba teikiama ne tik priklausomybę turinčiam asmeniui, bet ir jo šeimai, artimiesiems. Gydyme svarbiausia kantrybė, artimų žmonių palaikymas ir bendradarbiavimas su specialistais.
Kalbėjosi Karolina BOBINAITĖ
