„Šie trys filmai yra ryškūs lietuviškos kinematografijos pavyzdžiai, svarbūs savo istorine tematika, todėl kaip nacionalinis kino paveldas turi būti saugomas Lietuvoje ir prieinamas mūsų šalies žiūrovams, - sako Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas. – Į Lietuvą grįžta tik tų filmų, kurie pas mus nėra saugomi arba saugomos tiktai kino teatruose rodytos kopijos, kurios yra blogos kokybės, pažeistos laiko ir intensyvaus demonstravimo. Tad prieš įsigyjant filmų kopijas nuodugniai išanalizuojama, kas iš tikrųjų saugoma mūsų šalyje“.
Praėjusiais metais Lietuvos kino centrui užmezgus kontaktus su Rusijos Federacijos valstybine kino filmų saugykla „Gosfilmofond“, iš jo įsigytos ir minėtų trijų filmų pozityvinės kino juostos analoginės kopijos. Nors šie filmai pagaminti Lietuvos kino studijoje, jų originalios negatyvinės medžiagos, kaip ir visų kitų sovietmečiu sukurtų filmų, buvo siunčiamos saugoti į TSRS valstybinę kino filmų saugyklą Maskvoje.
Šiemet lietuviško kino paveldo susigrąžinimui numatyta per 200 tūkst. litų. Už šias lėšas bus vykdomi kino paveldo tyrimo darbai 4 užsienio šalyse, planuojama įsigyti 9 filmų kopijas, atlikti subtitrų dviem užsienio kalbomis vertimo darbus.
Prieš keletą metų kino ekspertai sudarė 15 filmų, kuriuos rekomenduota grąžinti pirmiausia ir esant galimybei suskaitmeninti, sąrašą. Įsteigus Lietuvos kino centrą, siekiama sistemiškai organizuoti šiuos darbus.
Apie filmus:
„Jausmai“ (rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius, 1968 m.) – filmas, sukurtas latvių rašytojo E. Lyvo romano „Velniakaulio dvyniai“ motyvais, pasakoja dvynių brolių Kasparo ir Andriaus gyvenimo istoriją baigiantis karui. Filmas buvo uždraustas rodyti visoje Sovietų Sąjungoje, išskyrus Lietuvą (išleistos tik penkios filmo kopijos). 1975 m. filmas apdovanotas specialiu žiuri prizu San Remo tarptautiniame kino festivalyje.
„Herkus Mantas“ (rež. Marijonas Giedrys, 1972 m.) – filmas apie prūsų sukilimo vadą Herkų Mantą ir apie mažos tautos, savo kalba ir kultūra giminingai lietuviams, likimo tragizmą, kovojant su kryžiuočių ordinu dėl grobiamų žemių, prievarta diegiamos svetimos religijos.
„Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, 1983 m.) – filmas apie vieno svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių, atkuriant legendinį lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą 1933 m. istoriją. Tai didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas: jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų, kas penktas Lietuvos gyventojas.
