Lietuvos istorija pristatoma Minske, Milane ir Kutna Horoje

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija, kultūros ir meno paveldas vienu metu pristatomas trijuose Europos miestuose: Minske, Milane ir Kutna Horoje. Baltarusijos sostinėje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“, Italijoje ketvirtadienį vyks knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas, o Čekijoje veikia paroda „Jogailaičių Europa“, kuri vėliau pasieks Lenkiją ir Vokietiją.

Neatsitiktinai visus tris renginius sieja vienas bendras vardiklis - Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Būtent jie kelis šimtus metų buvo vienas iš Vidurio ir Rytų Europos regiono centrų, kuriame buvo sprendžiamas Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos tautų likimas.

Baltarusijos nacionalinio istorijos muziejaus iniciatyva parodyti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių bei Lenkijos karalių dvaro prabangą išaugo iki daugiau kaip šimtą eksponatų turinčią parodą. Ši Valdovų rūmų muziejaus paroda - pirmasis tokio lygio paveldo pristatymas Baltarusijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

Operos tėvynėje Italijoje rengiamas knygos „Opera Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose“ pristatymas taip pat turi sąsajų su Valdovų rūmais Vilniuje.

Juose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos iniciatyva 1636 m. buvo pastatyta pirmoji opera „Elenos pagrobimas“ - anksčiau negu Paryžiuje ir Londone. Operai statyti šis valdovas į Vilnių pakvietė italų kompozitorių, muzikantų, dainininkų, aktorių, šokėjų ir scenos meistrų.

REKLAMA

Knygos sudarytoja Jūratė Trilupaitienė Italijos muzikos gurmanams pristatys operos sklaidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, atskleis vilnietiškų pastatymų reikšmę Europos muzikiniam gyvenimui.

Jungtinė čekų, vokiečių ir lenkų paroda „Jogailaičių Europa“ pristato Vidurio Europos meną ir kultūrą vėlyvaisiais Viduramžiais ir ankstyvaisiais Naujaisiais laikais.

Parodos organizatoriai iš Valdovų rūmų muziejaus pasiskolino du Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos teritorijoje archeologų rastus XVI a. krosnių koklius su heraldiniais ženklais: koklį-karūnėlę su Žygimanto Senojo herbu ir inicialu „S“ bei renesansinį koklį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų