„Prisimenu tas dienas, kai mokykloje klasiokės sakydavo – „plaukis veidą", klausinėdavo – „kodėl tau spuogai dygsta?" Kas norėdavo pasijuokti dar pavadindavo „spuogium", – skaudžias akimirkas iki šiol prisimena aštuoniolikmetis.
Kol vartai jaunuolio nuotraukas socialinėje erdvėje, nė netopteli, kad tai tas pats prie įkvepiančio laiško prisegtos nuotraukos savininkas. Vaikinas naujausiose nuotraukose – žavingas, stilingas, energingas, rodos, modeliškos išvaizdos merginų numylėtinis.
Edvinas sako, kad išoriniai pakitimai koja kojon žengia su vidinės būsenos kaita. „Žmonės nuolatos šneka ir šnekės, galbūt, dėl to kartais geriau visų pirma išgirsti ne juos, o save. Iš tikrųjų išmokau daug. Išmokau pamilt save tokį koks esu, nes tik tada kai pajunti ramybę, išmoksti išgirsti tikrąjį save ir su juo bendrauti, kurti bendrus planus. Po tokių pokyčių daug kas iš tų kurie man sakydavo blogus žodžius, patys pradėjo skųstis dėl savų, panašių problemų. Žinoma, dažnai sau sakau – „Edvinai, o jie bent prašydami pagalbos tau „atsiprašau“ pasakė? Bet tada pabunda sąžinė ir suprantu esantis tik tuo pačiu klystančiu žmogumi", – atvirauja aštuoniolikmetis, kuris ne tik nelaiko neapykantos besityčiojusiems, bet ir svajoja tapti jiems kelrodžiu.
„Laisvalaikiu rašau ir ateityje žadu išleisti savo knygų. Gilinuosi į žmogaus egzistenciją, gilesnius dvasinius dalykus, jausmus, klystkelius. Tačiau mano knygos nėra vien apie tai. Rašau apie save ir žinau, kad ta knyga kalba apie labai svarbią šių laikų problemą, tikiu kad ji keis pasaulį, darys jį kiek geresniu. Nesieksiu iš to pasipelnyti, žinau savo misiją žemėje – padėti žmonėms, nors jei tai būtų tik vienas, vienintelis žmogus pasaulyje, laikyčiau jį savo vaiku, savo įgyvendinta misija“, – ateities planus žarsto Edvinas.
Dėl svajonės tapti populiariu rašytoju tv3.lt kalbintas Edvinas Krocas užtikrintas, tačiau šiuos metus Londone apsistojęs aštuoniolikmetis skiria ateities planų kūrimui. „Mano situacija gan paprasta – išvykau į užsienį, dabar dirbu ir ateityje tikrai žadu mokytis. Galbūt, fotografija, galbūt, lysiu giliau į literatūros jūras, nors traukia labai daug kas, dar turiu laiko apsispręsti“ – tikina jaunas vyras.
Edvino Kroco laiškas „Facebook‘o“ vartotojams:
„Įkėlęs į „Instagramą“ nuotrauką net nesitikėjau sulaukti tiek klausimų, tiek daug susidomėjimo, tad manau, kad būtų tiesiog paprasčiau apie tai papasakoti viešai, nei tiesiog kiekvienam atsakinėti privačiai.
„Prieš keletą metų išbandžiau pirmąjį veido prausiklį. Kažkaip norėjosi atsikratyti tų mažų paauglystės spuogelių. Tada viskas ir prasidėjo..
Iš mažų juodųjų inkštirų atsirado balti išpampę pūliniai, kuriuos spaudydavau kaip koks paranojikas, nes manydavau kad tai vienintelė išeitis.
Pagrindinė taisyklė: jei nori naudoti pigų reklaminį triuką – geriau nenaudoti nieko. Sakau nuoširdžiai iš savo patirties – visi tie populiarūs prausikliai ir kiti „brokai“ tik dar labiau sujautrins, sužalos jūsų odą.
Antra svarbiausia taisyklė: neliesti savo veido, nesikasyti spuogų, nespaudyti jų. Patikėkit, nors ir nematomai, jie patys sunyksta ir išsivalo iš jūsų odos, kad ir kaip neįtikinamai tai skambėtų.
Kai atsikračiau pigaus mėšlo, čiupinėjimo ir spaudymo beliko pradėti gydymą. Nuvažiavau darytis mechaninio veido valymo pas, galiu sau tai leisti pasakyti, – meistrę, neatrastą talentą, be galo malonų žmogų! (Vilkaviškis, grožio centras – „Emilija", specialistė – Gintarė (jei neklystu).
Turėjau dvejus veido valymus. Taip pat paklausęs Gintarės įsigijau jos siūlomas priemones. Pagrindinė iš jų – visai nereklamimis ir nebrangus uždegiminis kremas. Juo gydžiau žaizdeles po valymų.
Vėliau nuėjau pas šeimos gydytoją ir pasiėmiau receptą – spiritinis skystis, su vaikišku muilu, siera. (Jei nuspręsite tokį įsigyti, jums tereiks nueiti pas šeimos gydytoją ir paprašyti recepto su siera ir vaikišku muilu. Nors sudėtyje yra ir kitų priemonių, neabejoju, kad daktaras jus supras ir parašys būtent tą receptą, nes jokių kitų su vaikišku muilu negamina). Šį receptą jums teks nusinešti į bet kokią kitokią kuri bendradarbiauja su laboratorijomis.
Vėliau pastebėjęs pokyčius įsigijau veido prausiklį ir veido kremą, kuriais toliau puoselėjau odą.
Taip. Aš taip pat buvau praradęs viltį. Taip pat jaučiausi šiukšle ir buvo gėda rodytis gatvėse, nes gyvename jau tokiais laikais, kai acne sergantis žmogus prilygsta kone mutantui ar maro bakterijos nešiotojui. Bet išeitis visada yra. Tereikia nepasiduoti ir stengtis pažinti save.
Nepamirškite: veidas – žarnyno veidrodis. Tad mityba yra svarbiausias viso ko vedlys, visa kita tik foninis triukšmas.
Tikiuosi kažką naujo pasakiau.“
