Deja, liga greitai progresavo ir netrukus jo gyvybė užgeso, skelbė dailystar.co.uk.
Prakalbo dukra
Jo dukra Emma, 35-erių, su šiluma prisiminė: „Jis turbūt buvo juokingiausias žmogus, kokį esu kada nors sutikusi. Jis buvo didelis muzikos, ypač „The Beatles“, gerbėjas ir labai geras žmogus. Buvo nuostabu leisti su juo laiką. Jis turėjo daug artimų draugų.“
Emma pasakojo, kad tėtis visada buvo „labai kietas“: „Nemanau, kad daug kas galėtų apie jį pasakyti ką nors blogo. Net tą dieną, kai mirė, jis vis dar juokavo kvailus juokelius ir priversdavo visus ligoninėje juoktis. Jo humoro jausmas buvo tai, kuo jis labiausiai išsiskyrė.“
Pasak dukters, jam patikdavo laiką leisti užeigose. „Jis kiekvieną savaitę išeidavo su dviem savo buvusiais kolegomis – jie be išimties kiekvieną ketvirtadienį eidavo į visus tuos senoviškus barus. Mums pavyko nuvykti į „Queen of Hope Street“ balandžio 30-ąją, o jis mirė gegužės 8-ąją.
Mes nuvežėme jį vežimėliu – jis buvo puikios nuotaikos. Pasikalbėjome su Clatterbridge darbuotojais, ir jie prijungė jį prie deguonies aparato. Jam labai patiko mus vadovauti, sėdint vežimėlyje. Jis dievino Liverpulį kaip miestą ir rodė mums įvairius pastatus, pasakodamas, kad juose kadaise buvo. Jam tai buvo nuostabi diena“, – dalijosi ji.
Terry mirė gegužės 8 dieną, tačiau dar prieš tai buvo pasakęs savo šeimai, kad nenori tradicinių laidotuvių. Vietoj jų jis pasirinko švęsti savo gyvenimą viename iš mėgstamų barų – The Vines gatvėje.
„Kai jis dar buvo gyvas ir mes jau žinojome, kad jam liko nedaug laiko, jis pats planavo savo atsisveikinimo ceremoniją. Jis nenorėjo įprastų laidotuvių. Žinojau, kad baruose nėra atskirų salių nuomai, bet nusprendžiau jiems parašyti, ir jų gerumas buvo tiesiog neįtikėtinas. Jis buvo devintame danguje, kai sužinojo, kad viskas vyks The Vines bare“, – prisimenė Emma.
Terry taip pat paliko aiškias instrukcijas dėl šventės: „Jis sakė, kad nenori, jog žmonės vilkėtų juodai – norėjo, kad grotų jo paruoštas grojaraštis, o jis buvo milžiniškas, daugiausia su „The Beatles“ dainomis. Ten daug senosios roko muzikos. Jo muzikos skonis buvo labai įvairus. Jis nenorėjo tradicinių laidotuvių, bet labai norėjo, kad skambėtų tos dainos.“
Emma atvirai pasakojo apie paskutines dienas su tėčiu: „Jį prarasti buvo siaubinga, bet jis išliko optimistiškas iki pat galo. Jis nuolat juokavo – manau, taip jis bandė padėti mums. Esu jam už tai be galo dėkinga. Kiekvieną dieną būdavome ligoninėje kartu, ir vis tiek juokdavomės, nors, žinoma, būdavo ir sunkių akimirkų. Kelias dienas prieš mirtį jis daugiausia miegojo.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
