Paprastai skirtingų požiūrių yra tiek, kiek narių sudaro šeimą.
„Jūs galite manyti, jog savaime suprantama, kodėl vienas vaikas susilaukia daugiau pozityvaus ar negatyvaus dėmesio ir kodėl viskas vyksta būtent taip, tačiau paprastai šeimoje apie šiuos skirtumus nekalbama, nebent kas nors pradėtų ginčytis“, - teigia viena iš tyrimo autorių, profesorė Laurie Kramer.
Atliekant tyrimą dalyvavo 74 viduriniosios klasės pilnos šeimos, auginančios 11-13 metų vaikus, kurie turi 2-4 m. vyresnių brolių ar seserų. Tėvai ir vaikai atskirai buvo apklausiami apie šeimoje tvyrančią atmosferą bei jos narių tarpusavio santykius.
Daugelis vaikų teigė, jog tėvai skirtingai elgiasi su jais ir su broliu ar sese. Tačiau kodėl taip yra jie nė nenutuokė. Tuo tarpu psichologai pastebėjo, jog daug geriau jaučiasi vaikas, kuriam tėvai paaiškina, kodėl su juo elgiamasi vienaip, o su broliu ar sese – kitaip.
„Pavyzdžiui, jei vienam vaikui prastai sekasi mokykloje, tėvai gali su juo praleisti daugiau laiko, padėti ruošti pamokas ir padrąsinti savo atžalą. Brolis ar sesuo paprastai tai supranta, net jei dėl to patys susilaukia mažiau dėmesio“, - teigia L.Kramer. Tačiau norint išvengti prieštaringų jausmų vaikams būtina motyvuoti, kodėl elgiamasi taip, o ne kitaip.
Beje, nustatyta, kad vaikai daug jautriau reaguoja į skirtingą mamos elgesį. Tuo tarpu tėvui dažniau atleidžiamas nevienodas elgesys su viena ir kita atžala.
